2015-02-08

Sodo planas (4 dalis)

Džiaugiuosi po paskutiniojo įrašo ("Sodo planas (3 dalis)") komentaruose užsimezgusia diskusija ir joje išsakytomis idėjomis. Daug peno apmąstymams, postūmių alternatyvioms versijoms! Šiandien sumedėjusių augalų sodinimo schema antrajai sklypo daliai. Tokia, kokia nugulė ant popieriaus lapo prieš kelias dienas, dar nepublikavus plano pirmajai sklypo daliai.

Čia pagrindiniais augalais taip pat pasirinkti
  • himalajiniai beržai (Betula utilis);
  • baltosios eglės (Picea glauca);
  • raudonieji ąžuolai (Quercus rubra)
Papildantys augalai jau kiti. Šių gojelių tema - spalvinga, išraiškinga žiema bei ruduo. Augalai ryškesni, charaktingesni, dekoratyvesni. Naudojami ne vien rūšiniai augalai:
  • mažalapė liepa (Tilia cordata) "Winter Orange";
  • cukrinis klevas (Acer sacharum);
  • pilkasis klevas (Acer griseum);
  • žaliažievis klevas (Acer tegmentosum);
  • šermukšnis (Sorbus) "Joseph Rock";
  • šermukšnis (Sorbus) "Flan Rock";
  • baltoji sedula (Cornus alba) "Siberian Pearls";
  • gausiažiedis kaulenis (Cotoneaster multiflorus);
  • šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata) "Limelight" ar kita veislė.
Didesniajam gojeliui, esančiam sklypo kampinėje dalyje parinkti augalai su išraiškinga šakų spalva - baltakamieniai beržai, rausvai rudi pilkieji klevai, sedulos raudonomis šakelėmis, žaliažieviai klevai, žiemą išryškėjančiomis oranžinėmis šakelėmis liepa. Rudeniui stiprų charakterį suteikia nuraustantys ir kontrastingas geltonas uogas vedantys šermukšniai "Joseph Rock".


Ties dešiniąja sklypo kraštine palei keliuką į kitą sklypo dalį išrikiuoti tomis pačiomis dekoratyviomis savybėmis pasižymintys, tik siaurą lają turintys šermukšniai "Flan Rock".

Mažesnysis gojelis, prigludęs prie skritulio formos erdvės, orientuotas į spalvingas uogas ir žiedus - atkartoti šermukšniai "Joseph Rock", jiems į kompaniją parinkti gausiažiedžiai kauleniai.

Dvi atskiras zonas padeda formuoti šluotelinių hortenzijų grupelės ties juodosios pušies soliteriu. Jų dideli rusvi žiedynai žiemą papildys kampinio gojelio spalvų gamą, o vasaros antroje pusėje ilgai džiugins žiedais.

Sudėjus greta pirmosios ir antrosios sklypo dalies sumedėjusių augalų sodinimo schemas išryškėja sklypo skirstymas erdvėmis, numatytosios judėjimo kryptys. Siekta sukurti sodą su miško atspindžiais formuotuose gojeliuose. Tik, lyginant su natūralia gamta, kur kas išraiškingesnais ir ryškesniais niūriausiu metų laiku. Lyg dekoratyvesnė miško versija, tarpinis variantas tarp natūralizmo ir stipraus dekoratyvizmo.


Vertinant planą iškyla tie patys klausimai:
  • ar pakankamai išgryninta pagrindinė idėja, ar ji jaučiama sode;
  • ar nepakaktų mažesnio augalų rūšių skaičiaus norimam tikslui pasiekti, kurių augalų vertėtų atsisakyti;
  • ar nepažeisti svarbiausieji augalų komponavimo principai;
  • kokiems sprendimams vidinis intuityvus balsas sako "ne".
Pratęsiam diskusiją?

2015-02-05

Sodo planas (3 dalis)

Surentus sklypo karkasą ("Sodo planas (1 dalis)") ir sudarius sumedėjusių augalų kandidatų sąrašą ("Sodo planas (2 dalis)), ėmiausi kurpti sumedėjusių augalų sodinimo schemą. Nors augalai-kandidatai buvo pasirinkti griežtai laikantis sodo vizijos, vis tik jų pasirodė per daug. Negano to, sąraše pynėsi "laukinukai" ir dekoratyvesni augalai (ačiū už komentarą Aistei, "Smėliadėžės" tinklaraščio kūrėjai). Kol minčių fronte vyravo šiokia tokia sumaištis, radus laisvesnę minutėlę pavartydavau turimas sodo dizaino ir augalų žinynų knygas. Taip atėjo mintis, kad nepaisant bendrystės reiktų kiekvienai sodo zonai, apsuptai medžių gojelių, suteikti savitų bruožų. Pastebėjau, kad nemažai mano pasirinktų augalų M. Navasaičio knygoje "Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms" įvardijami kaip ornitochoriniai (paukčius priviliojantys) medžiai ir krūmai. Tarsi kas būtų užkūręs pirmyn varantį vidinį varikliuką - tebūnie nuošaliausioji sodo zona paukščių gojumi! Netrukus išsikristalizavo augalų sąrašas šiai sodo erdvei:
  • himalajiniai beržai (Betula utilis);
  • baltosios eglės (Picea glauca);
  • kalninės pušys (Pinus mugo);
  • raudonieji ąžuolai (Quercus rubra);
  • amerikiniai uosiai (Fraxinus americana);
  • ginaliniai klevai (Acer ginnala);
  • miškinės ievos (Prunus padus);
  • paprastieji šermukšniai (Sorbus aucuparia);
  • paprastieji lazdynai (Corylus avelana);
  • juodavaisės aronijos (Aronia melanocarpa).
Remiantis aukščiau minėta knyga, toks sodas galėtų privilioti pasivaišinti sėklomis bei vaisiais ar sukti lizdus sniegenas, kikilius, medšarkes, riešutines, devynbalses, svilikus, alksninukus, dagilius, kryžiasnapius, strazdus, karvelius keršulius, genius, kėkštus, svirbelius. Būsiu nepaprastai laiminga, jei suaugusiame sode lankysis bent nedidelė dalis šių paukščių.

Pirmiausia planą su jau pažymėtais beržais, juodosiomis pušimis ir vaismedžiais papildžiau kalninėmis pušimis. Iš jų suformavau nedidelį masyvą, kuris tarsi užtvara stabdys žvilgsnį, besiritantį nuo hipotetinio pastato žemiausiosios sklypo dalies link. Tuo pačiu sukuriamas ramus fonas vėlesniuose etapuose galintiems atsirasti sodo elementams. Numačiau vietas stambiausiems lapuočiams - raudoniesiems ąžuolams ir porai amerikinių uosių. Gojelio užnugaryje vyrauja baltosios eglės ir paprastieji lazdynai, formuojantys rimtesnę priedangą nuo vyraujančių vėjų ir svetimų žvilgsnių. Kontrastingai rudens spalvai išgauti netoli uosių  įkurdinau keletą ginalinių klevų. Priekinėje linijoje vietą rado uogas nokinantys paprastieji šermukšniai ir juodavaisės aronijos. Juos išdėliojau pakaitomis, kad sukurti oranžinių-juodų uogų ritmą. Gojelio šonuose kukliai prigludo kelios miškinės ievos. Štai ir viskas, šios sodo dalies sumedėjusių augalų sodinimo schema baigta.


Trumpai sau leidus pasvajoti apie rytinį paukščių ulbesį ar tylias žiemos akimirkas praskaidrinančius paukščius, imuosi antrosios sodo dalies plano. Bet apie jį sekančiame įraše.