2019-05-31

Derinys saulėtam gėlynui: akantai, katžolės, vilnotosios notros, virblės

Pavasariui skaičiuojant paskutines dienas ir pasitinkant vasarą kieme karaliauja katžolės. Šiemet džiugu dvigubai - ne tik dėl gausių žiedų, bet ir dėl to, kad jaučiuosi suradusi derinį, kuris mano akiai besąs arti tobulybės - įžeminantys solidūs akantų siluetai, svajas genantis katžolių mėlis, virblių lengvumas, pilkšvas vilnotųjų notrų minkštumas. Gėlyno lokacija - palei šiaurinę sklypo kraštinę, tad pietinės saulės spindulių netrūksta ir visi derinio augalai puikiai prisitaikę augti lengvame dirvožemyje.

Trumpai apie kiekvieną derinio komponentą. Pirmasis - struktūros deriniui suteikiantis, impozantiškas, sodria žalia lapija pasižymintis švelnusis akantas (lot. Acanthus mollis). Jo stoto nesumaišyti su jokiu kitu - metrą aukščio ir pločio pasiekiantis, išraiškingai karpytais lapais. Stebėdama šį augalą įsitikinau, kad ne veltui antikiniai pastatai puošti stilizuotais akantų lapų motyvais. Būtų sunku rasti architektūriškesnį žolinį augalą.

Acanthus mollis
(Švelnusis akantas)

Antrosis derinio elementas - mėlyną temą išpildančios katžolės (lot. Nepeta) "Walker's Low".  Pavadinimas neturėtų klaidinti, keras anaiptol nėra nei žemas, nei mažas. Įsiaugę kerai žydėjimo metu nesunkiai siekia kelius ir aukščiau. Startavusios gegužės pabaigoje, žydi ilgai ir gausiai. Paprastai įpusėjus vasarai jas nukerpu idant atžėlus žydėjimas tęstųsi iki pat šalnų. Šią procedūrą atlieku pastebėjusi kero viduje želiančius naujus ūglius. Momentą lengva pražiopsoti, nes tuo metu pirmosios bangos žiedai nors ir brandūs, tačiau vis dar gausūs ir mielai lankomi bičių bei kamanių.

Nepeta 'Walker's Low'
(Katžolė 'Walker's Low')

Trečioji derinio sudedamoji - vilnotosios notros (lot. Stachys lanata) 'Helen von Stein'. Itin švelniu pūku dengti lapai žymiai stambesni nei rūšinių vilnotojų notrų. O ir atspalvis švelnesnis ir malonesnis - žalsvai sidabriškas, kuris puikiai pagyvina derinį. Suželia itin tankiai, apželdintame plotelyje galima pamiršti apie piktžolių egzistavimą. Vienintelis minusas - norint turėti pasakiško švelnumo kilimą, tenka bent jau kas trejus metus atnaujinti dalinant kerus. Ieškojau ilgaamžiškesnio augalo sidabriškais lapais, tačiau prilygstančio šiai notrai dekoratyvinėmis savybėmis dar nepavyko rasti.

Stachys lanata 'Helen von Stein'
(Vilnotoji notra 'Helen von Stein')

Paskutinysis, ketvirtasis, elementas - virblė (lot. Achnatherum calamagrostis). Be jos derinys nebūtų išbaigtas. Šios sausesnių vietų ankstyvojo sezono dekoratyviosios žolės įneša į derinį optinio lengvumo, ažūro, gaivesnės žalios spalvos. Nuostabiai atrodo liepos mėnesį pasirodančios varpos, kurios išlieka dekoratyvios kone iki kito sezono pradžios. Padeda derinyje "užglaistyti" nukirptus katžolių kerus, kol jie ruošiasi po nukirpimo antrajai žiedų bangai.

Achnatherum calamagrostis
(Virblė)

Įrašo pabaigai - dar keletas vaizdų iš pavasarį palydinčio gėlyno.









2019-05-26

Sodiname gyvatvorę

Didžiajame sode (kuris aprašytas ankstesniame įraše "Didžiojo sodo planas ir pirmieji patyrimai") palei dalį vienos kraštinės nutarėme pasodinti dvigubą priedangą iš siaurą lają turinčių šermukšnių 'Flan Rock' ir pilkųjų lanksvų 'Grefsheim'. Šermukšnius įkurdinom prieš pusantrų metų, o šį pavasarį ėmėmės lanksvų eilės sodinimo.

Lanksvos 'Grefsheim' pasirinktos neatsitiktinai. Savame kieme auginame vieną krūmelį, kuris kiekvieną gegužę apsipila gausiais baltais žiedais. Visgi pagrindinis argumentas šio augalo naudai - nereiklumas. Greičiausiai būtent dėl šios savybės lanksvos tokios dažnos ir naujai kuriamuose viešuosiuose želdynuose. Imponuoja ir smulki lapelių faktūra, išskirianti šį krūmą iš kitų.

Spiraea cinerea 'Grefsheim'
(Pilkoji lanksva 'Grefsheim'
)

Šįkart nutarėme išbandyti laiką ir jėgas tausojantį sodinimo būdą. Visų pirma, sode su virvės ir kuoliukų pagalba pasižymėjome apie 0,8m pločio ir 64m ilgio juostą. Vyras iš senos nebenaudojamos plastikinės vonelės įpjaudamas dugne skylę ir pritaisydamas pora karčių pagamino apsaugą, kad naikinant žolę pažymėtame plote nenukentėtų aplinkinė žolė. Darbavomės dviese: man tempiant apsaugą išilgai pažymėtos juostos, vyras purškė glifosatus įkišęs purkštuvo antgalį pro įpjautą vonelės dugne skylę.


Tiesa, purkšti savaite paskubėjome. Rodos, žolė jau buvo sužėlus, tačiau savaitės bėgyje paaiškėjo, kad ne visa... Procedūrą teko pakartoti.


Dar po savaitės ėmėmės sodinimo. Sodinukai augo konteineriuose (plastikiniuose vazonuose), tad dieną prieš sodinant gerai juos palaistėme ir sodinimo metu išimant iš vazonėlio kiek pakedendavome pakraščius idant  atpalaiduoduoti susisukusias šaknis.



Duobeles išrudusia velėna padengtoje žemėje kasėme kiek platesnes nei sodinuko šaknų ir žemių gumulas. Jas užpildėme žemėmis, sumynėme gruntą ir palaistėme.




Beliko mulčiuoti. Rinkomės lengviausiai prieinamą būdą - čia pat, sode, nupjautą žolę, kurios gana storu sluoksniu padengėme nurudusią juostą aplink pasodintą lanksvų eilę.


Per savaitę mulčas suslūgo. Šio sluoksnio turėtų pakakti pusei sezono, vėliau sezono bėgyje mulčą pagal poreikį papildysime.


Gera žvelgti į padarytą iš pažiūros imlų laikui darbą, ypač kai žinai, kad jam atlikti neprisireikė nei daug laiko, nei pastangų :)