2018-08-31

Pažintis: kemeras, rudbekija ir skėstašakis astras

Eksperimentams paprastai renkuosi augalus, kurie galėtų papildyti sodą tylesniais periodais arba tiktų kintančiam sodui (kaip kad pavėsio augalai). Šįkart norėčiau pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais apie daugiametes gėles, kurios prabyla antroje vasaros pusėje.

Kemerą 'Riesenschirm' pirmą kartą pamačiau aistringos sodininkės-mėgėjos kieme prieš keletą metų. Augalas atrodė fantastiškai - stotingas kone poros metrų keras, apsikaišęs ant tamsių stiebų iškeltais milžiniškais apvalainais žiedų skėčiais. Pasidomėjusi augalo poreikiais, ketinimų auginti savame kieme tąkart atsisakiau. Vis dėlto įspūdis buvo neišdildomas, tad po kurio laiko kemero sodinukas rado vietą derlingesnį ir drėgnesnį dirvožemį galinčiame pasiūlyti tėvų kieme. Stotingoji gėlė ne tik pritapo, bet ir pelnė tėvų simpatijas. Šį pavasarį nutariau kemerą eksperimento tvarka įkurdinti ir savame kieme. Teko laimė iškart pasisodinti gana nemažus sodmenis. Sausros pavasario pabaigoje ir pirmoje vasaros pusėje pareikalavo dėmesio - kemerus teko laistyti, mat karščio paveikti ūgliai vysdavo. Sausrų metui pasibaigus, laistymą pamiršau ir antroje vasaros pusėje sulaukiau išsiskleidžiančių įspūdingų žiedynų. Tiesa, kerai  nėra tokie aukšti. Priežastys galimos kelios - ir mažiau palankios augimo sąlygos, ir pirmieji augimo metai naujoje vietoje, ir neįprastai sausas gegužės-birželio periodas.

Eupatorium maculatum 'Riesenschirm'
(Kemeras
'Riesenschirm')

Ne paslaptis, kad sodelio top-metas yra pirmoji vasaros pusė, tad visad troškau atrasti "darbinį arkliuką" antrai vasaros pusei. Žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm' - puikus kandidatas. Pradėjusi žydėti liepos mėnesį nenuilstamai pluša dar ir rudens pradžioje. Nors ryškesnio geltonio gėlių sodelyje nebuvo matyti jau kelerius metus, ši rudbekija verta išimties, juolab kad sodresnis geltonis rudenėjančiame sode - ir savu laiku, ir savoje vietoje. Nenuostabu, kad žvilgsnis nuo tuštesnių gėlyno plotų krypsta į iš sėklų išaugintus rudbekių sodinukus bei galimus padalinti augesnius kerus.

Rudbeckia fulgida 'Goldsturm'
(Žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm')

Skėstašakis astras sudomino perkaičius Amy Ziffer knygą apie pavėsio augalus (žr. įrašą Iš sodininko mėgėjo knygų lentynos). Nors nuotrauka nebuvo įspūdinga, tačiau aprašas sudomino - atsparumas ligoms, gera išvaizda viso sezono metu, vienas tų retų augalų, galinčių žiedais praskaidrinti šešėlingą sodą rudenėjant. Rugpjūtį prasiskleidus smulkiems (tačiau gausiems) baltiems žiedams, išryškėjo kontrastas su sodriai žaliais lapais bei tamsesniais stiebeliais. Literatūroje rašoma, kad neagresyviai plinta atžalomis ir puikiai dengia žemę pavėsyje. Šioms praktinėms savybėms įvertinti dar prireiks laiko, tačiau pirmasis įspūdis labai geras.

Aster divaricatus 'Tradescant'
(Skėstašakis astras
'Tradescant')

2018-08-24

Pažintis: arunkas, bajorė ir veronikūnas

Vasaros pabaiga puikus metas įvertinti, kas pastebėta kiemo naujokų gretose.

Arunkus būtų sunku pavadinti visiškais naujokais, mat į sodelį pirmasis jų (Aruncus 'Mysty Lace') atklydo prieš ketverius metus. Tai ilgaamžiai augalai, tad ir laiko suaugti į kuplesnį kerą reikia nemažai. Tačiau kantrybė atsiperka - arunkai formuoja dailius kerus, lapų kupstas gražiai atrodo viso sezono bėgyje. Birželio mėnesį žavi purios baltos šluotelės, kurios keisdamos spalvą nuo baltos iki gelsvos bei rusvos laikosi gana ilgai. Man, turinčiai ne itin derlingo dirvožemio sausoką sodą, vienas didžiausių arunkų pliusų - gerai auga pavėsyje nereikalaudami jokios papildomos priežiūros. Pavėsingo sodo augalas 'must have', juolab, kad esama veislių nuo vos 30cm aukščio iki poros metrų. Aukštaūgį paprastąjį arunką (Aruncus sylvestris) įkurdinau tamsioje sodo kertėje, o apie pusmetrio aukščio augantis 'Mysty Lace' lengvai pritaikomas gėlyno priešakinėse linijose.


Aruncus 'Mysty Lace'
(Arunkas
'Mysty Lace')

Aruncus sylvestris
(Paprastasis arunkas)

Daugiausiai šeimynykščių smalsumo šį sezoną pritraukė antrus metus sodelyje skaičiuojanti bajorė (Centaurea pulchra 'Major'). Visų pirma, dėmesį traukė nemaži gražiai karpyti pilkšvai žali lapai. Vėliau, birželio pradžioje, iškilo gana stambūs žiedų burbulai. Jų metamorfozės laukiantys vaikai eidavo kone kasdien tikrinti, "ar jau". Alyviški žiedai prasiskleidė ne tik jų, bet ir nektarą renkančių vabzdžių džiaugsmui. Nepaisant ne itin ilgo žydėjimo išraiškingą lapiją ir stotą pirmąją sezono pusę demonstravęs augalas atrodė tiesiog tobulas. Patyliukais ėmiau galvoti, kad galbūt šia ilgaamžiškesne gėle galėčiau ateityje pakeisti gana dažno atnaujinimo reikalaujančias vilnotasias notras 'Helen von Stein'. Tylūs ketinimai prigeso sezonui persiritus į antrąją pusę - bajorės lapų keras tapo mažiau tvarkingas ir patrauklumu ėmė nusileisti vilnotosioms notroms. Nepaisant visų "o, bet, tačiau" ši bajorė išties verta dėmesio ir puikiai papildytų saulėtą gėlyną.

Centaurea pulchra 'Major'
(Bajorė)

Centaurea pulchra 'Major'
(Bajorė)

Centaurea pulchra 'Major'
(Bajorė)

Virgininio veronikūno 'Diane' pilno vaizdo teko palaukti ketverius metus. Gražų vertikalų stotą turintis keras augti neskubėjo - tai įprasta ilgaamžių augalų tarpe. Baltos žydinčio veronikūno žvakės žavingos, tačiau, kaip bebūtų gaila, žydėjimas nesitęsia ilgai. Šio augalo pagrindiniai pliusai - gražus visą sezoną tvarkingu išliekantis vertikalus keras ir gebėjimas ilgai augti vienoje vietoje negožiant augalų-kaimynų. Ar norėčiau šį augalą auginti didesniais masyvais? Galbūt.

Veronicastrum virginicum 'Diane'
(Virgininis veronikūnas 'Diane')