Jauniems medeliams tenka dėl vandens ir maisto medžiagų konkuruoti su žole, tad tinkama pomedžių priežiūra, sakyčiau, būtinybė. Laikausi nuomonės, kad kol medelio kamieną galiu apglėbti vienos rankos pirštais, tol žolės pašalinimas iš medelio pomedžio turi pastebimą įtaką medelio įsitvirtinimui ir augimui.
 |
| Kairėje: pomedis pristingus laiko priežiūrai; Dešinėje: iš pomedžio pašalinta velėna, mulčiuota. |
Praėjusiais metais nebuvau itin pavyzdinga sodininkė - visiems didžiojo sodo medelių pomedžiams laiko neišskyriau, tad šį sezoną teko pasitikti su velėna užžėlusiais pomedžiais. Aritmetika gana paprasta - 284 medeliai (iš jų 36 vaismedžiai) plius 106 krūmeliai (iš jų 64 sodinti eile), taigi, iš viso 390. Raitojuosi rankoves ir kimbu į darbą.
Manasis algoritmas gana paprastas. Velėną aplink medelį atkertu kastuvu. Atstumą apytiksliai pasimatuoju pėda - pirštai ties plastikine kamieno apsauga nuo laukinių žvėrelių, kastuvą bedu 5-7cm nuo kulno. Aplink medelį ratą suku "iš akies".
Velėną su kastuvu padalinu į keletą dalių idant būtų paprasčiau nupurtyti žemių perteklių. Tam puikiai pasitarnauja kastuvo kampas. Nepalieku žolės ir prie kamieno.
Išpurenus pomedžius belieka pasirūpinti, kad greitu metu grįžti prie to paties darbo netektų. Savame sode išbandytas kelių rūšių mulčas:
- nupjauta žolė - legviausiai prieinama mulčo rūšis. Trūkumas - tenka mulčiuoti 2-3 kartus per sezoną;
- kelerius metus pastovėję medžio pjuvenos - sezoną atititarnauja puikiai, kartais visai neblogai laikosi ir antrą;
- grybų auginimui panaudotas substratas - ne tik mulčas, bet ir trąša, reikia atnaujinti kasmet;
- medžių žievės mulčas - laiko ilgai, tačiau brangiausias iš visų čia paminėtų alternatyvų.
Kadangi pomedžių iš tiesų nemažai, renkamės tai, kas po ranka - pastovėjusias medžio pjuvenas (šviežios mulčiavimui netinka) ir nupjautą žolę.
Esu girdėjus patarimą po mulčo sluoksniu dėti kartoną ar kelis sluoksnius laikraščių - gerai sulaikomos piktžolės, ilgiau tarnauja mulčas. Galbūt esate išbandę šią ar kitas gudrybes? Pasidalinkite.
