2012-10-20

Kas nuspalvina rudenį?

Rudenį labiausiai traukia į tą sodo pusę, kurioje pasodinti šermukšniai. Jau pora metų mano favoritas yra japoninis šermukšnis 'Dodong', pernai džiuginęs sodria raudona lapijos spalva, o šiemet nustebinęs kita palete.

Sorbus commixta 'Dodong'

Pirmasis rudenį į kiemą pakviečia japoninis šermukšnis (S. commixta), tačiau skuba ir nubarstyti lapus. Jo lapų raudonį pakeičia paprastojo šermukšnio 'Joseph Rock' nusispalvinę ganėtinai smulkūs lapeliai.

Sorbus commixta, Sorbus aucuparia 'Joseph Rock'

Jauni japoninio šermukšnio medeliai šiemet nudžiugino ir uogomis.

Sorbus commixta, Sorbus commixta 'Dodong'

Raudonasis ąžuolas vienas pirmųjų medelių, kuriuos pasodinome savo kieme. Po poros metų įsigijome ir geltonlapę raudonojo ąžuolo formą 'Aurea', kuri rudenį dabinasi ne tokiais solidžiais atspalviais kaip rūšinis augalas.

Quercus rubra (1, 2), Quercus rubra 'Aurea' (3)

Pažvelgę į miškus bei parkus rudeniui dovanojame epitetą "auksinis". Soduose įprasta ir dažna kaukazinė slyva taipogi vilioja akį saulėtais lapais.

Prunus cerasifera

Geltonlapis rūgštusis žagrenis 'Tiger Eyes' rudenį kur ne kur nurausta taip primindamas už gražią lają, įspūdingą rudeninę lapų spalvą ir vaisynus giriamą rūšinį rūgštųjį žagrenį. Pastarojo dažnai į savo kiemus neįsileidžiame dėl plitimo atžalomis, tačiau veislė 'Tiger Eyes' nepasižymi agresyviu būdu ir užauga apie 2m aukščio bei pločio krūmeliu.

Rhus typina 'Tiger Eyes'

Vis dar retokai mūsuose auginamo didžiojo vokarnio lapuose vyrauja geltoni tonai, tačiau panašu, kad jam patinka ir raudonos bei sodriai purpurinės spalvos. Pirmąją žiemą po pasodinimo sulaukėme entuziastingai nusiteikusių kiškių, kurie krūmelį "nugenėjo" iki pat sniego dangos.

Fothergilla major

Priešais langą, pro kurį galime pasidairyti pietaudami, yra "ugninis" kampelis. Tiesa, jis tokiu tampa tik rudenį. Šiemet jame ryškiausia abelija. Ji mūsų kieme atsirado ne dėl spalvingos lapijos rudenį, o dėl puikaus žiedų skleidžiamo kvapo. Tačiau "šalutinis poveikis" ne ką mažiau pritrenkiantis.

Abelia mosanensis

Nuo abelijos ryškumu stengiasi neatsilikti sparnuotasis ožekšnis 'Chicago Fire'. Šį krūmą pavadinčiau slapuku, kuris tyliai kiūto žaliojo sezono metu, o rudenį sušoka nors ir trumpą, tačiau įspūdingą ugnies šokį. Be to, žiemą dėmesį patraukia įdomia šakelių forma.

Euonymus alatus 'Chicago Fire'

Glotnioji medlieva 'Ballerina' dabinasi raudonai oranžine lapija. Praėjusiais metais vyravo raudoni atspalviai (nuotrauka žemiau), šiemet - oranžiniai. Kadangi vėtra suskubo pirmoji, šių metų spalvos liko neįamžintos.

Amelanchier laevis 'Ballerina'

Greta įsikūrė ir šių metų naujokė šluotelinė hortenzija 'Diamond Rouge', kuri papildo "ugninį" kampelį sodresniais atspalviais.

Hydrangea paniculata 'Diamond Rouge'

Kai lapų lieka vis mažiau, medžių ir krūmų šakų ažūre išryškėja uogos, kurios akis džiugins kur kas ilgiau  nei spalvinga lapija. Rojaus obelaitę 'Royal Beauty' įkurdinome taip, kad galėtume ją stebėti pro tą patį langą, kur dažniausiai susirenkame draugėn.

Malus 'Royal Beauty'

Uogas kaip iš gausybės rago beria ir blizgančiojo kaulenio gyvatvorė, kuri pasižymi gražia rudenine lapija.

Cotoneaster lucidus

Kur kas ryškesnės Damerio kaulenio 'Eichholz' uogytės. Dažniausiai jie auginami kaip žemę dengiantys kilimai, rečiau kaip kamieniniai augalai.

Cotoneaster dammeri 'Eichholz'

Nuostabu, kai vis labiau žvarbstant orams akis glosto šiltos rudens spalvos.

2012-10-15

Sodo idėja arba pradžių pradžia

Prieš penkerius metus mane užgriuvo norų lavina. Supratau, kad visko 24 arų sklypelis neatlaikys. Susivokti, ko labiausiai noriu savame sode, užduotis ne iš lengvųjų. Dabar manau, kad pakaktų užsimerkti ir įsivaizduoti save einant per svajonių sodą. Vizija, svaja, pojūtis, koks jis turėtų būti, išliktų. Sodo idėjos suvokimas man būtų padėjęs sutrumpinti norų sąrašą, tačiau anuomet bandžiau juos tiesiog sugrupuoti. Paaiškėjo, kad sodas turėtų būti kintantis, įdomus ir gyvas. Toks, kuriame atsispindi metų laikai.





Be to, norėjome šeimos sodo, kuriame gera visiems šeimos nariams. Patogiai išplanuoto, su erdve judėjimui bei žaidimams, ramaus poilsio kampeliu, siūlančio šviežių vaisių ir uogų asorti, pasidabinusio gėlių žiedais ir augančiose medžių lajose saugančio prisiminimus. Būtų galima dėti tašką, tačiau jausmas, kad iki pilno sodo vaizdo trūksta svarbios sudedamosios dalies, neapleidžia. Norėčiau, kad sodas pasakotų istoriją. Mano manymu, žmogui patinka istorijos - ne nuotrupos, ne epizodai, o būtent istorijos. Dar nežinau, kada prabyla sodas, bet juk neįmenamų mįslių nėra, ar ne?