Patikimieji: virblės

Virblės (lot. Achnatherum calamagrostis, Stipa calamagrostis) - gracingos ir švelnios dekoratyviosios žolės, kurios puikiai tiks saulėtiems, laidiems ir mažiau derlingiems sodo ploteliams. Jei žemė derlingesnė ar gausu lietaus, virblių kerai išlinksta stipriau, nei norėtųsi. Sausesnėmis sąlygomis kerai išlieka tvirtesni ir dovanoja dailiai svyrančių šluotelių fontanus. Užauga apie 75-100cm, tačiau nėra pakančios užgožiančiai kaimynystei, tad sodelyje sodinamos priešakinėse gėlynų linijose. Didelis privalumas - ankstyvas startas, suželia siaurų lapų kupsteliais.

Birželio pabaigoje ima formuotis šluotelės, subtiliai papildydamos gėlynus. Šiuo metu keras išlieka statesnės formos.

Liepos viduryje-antroje pusėje virblių šluotelės papūra ir gėlynai nuvilnija švelniomis virblių varpų bangomis. Žemiau esančios nuotraukos darytos drėgnesniais metais, tad matyti stipriau išlinkę kerai.

Sausesniais metais kerai išlieka statesni, virblių fontanai esti taisyklingesni. Šių dekoratyviųjų žolių stiebeliai lankstūs, tad jos geba grįžti į pirminę padėtį po stipresnio lietaus, vėjo ar sniego naštos.  

Vasaros pabaigoje, rudenį šluotelės nurunda, pasiekia brandą. Atėjus šaltajam sezonui varpos tampa glaudesnės ir džiugina iki pat pavasario kol kerai nukerpami.

Virblės vienas iš tų retų augalų, kuris "atidirba" nuo sezono pradžios iki... kito sezono pradžios. Kartais pasvajoju apie virblių masyvą su itin minimaliais žiedų intarpais. Vienu plyksniu pirmoje sezono pusėje ir kitu - vasaros pabaigoje. Galbūt Jūs esate atradę pritrenkiamą ir praktiškai pasiteisinusį derinį su virblėmis? Pasidalinkite.