Kurdama sodelį padariau daugelį sodininkams-pradinukams būdingų klaidų, tad prieš imdamasi įrengti naują gėlyną nutariau prisiminti jas. Žemiau devyni patarimai, kurie galbūt pravers ne man vienai.
1) Visad geriau
įrengti vieną didelį gėlyną, nei kelis mažus. Privalumų daug - nesuskaidoma erdvė, lengviau įkurdinti numatytus derinius, išgauti ritmą, žvilgsniu užfiksuotas vaizdas lengvai suvokiamas. Jei naujas plotelis numatytas toje pačioje erdvėje, bet nėra sujungtas su jau esančiu (pvz. dėl tarp jų einančio vejos tako), verta augalus parinkti taip, kad abu ploteliai tarpusavyje sietųsi ir būtų tarsi vienas. Žvilgsniu aprėpiamas vaizdas turėtų pasakoti tą pačią istoriją, neblaškyti žiūrovo temų įvairove.
Įrengdama tiek poilsio, tiek reprezentacinės zonų gėlynus pradėjau nuo kelių atskirų plotelių. Vėliau teko grįžti atgal, mat vaizdas netenkino. Koregavau gėlynų linijas, apjungiau juos. Žinoma, persodinau nemažą dalį augalų, teko iš naujo apmąstyti jų sodinimo schemą.
2) Kūrybiniame įkarštyje
nenumoti ranka į piktžoles ir skirti laiko bent jau pikčiausiųjų išnaikinimui.
Poilsio zonoje įrengtuose gėlynuose teko skelbti karą dirviniam vijokliui. Tupinėdama su "Roundup" aplink kiekvieną pasirodžiusį dirvinį vijoklį tarp pasodintų dekoratyvinių augalų savo laiku mokėjau už naivų vylimąsi, kad ši piktžolė tiesiog išravima. Šis tupinėjimas nebuvo iškart sėkmingas. Paskaičiusi instrukcijos patarimus pasiruošiau piktžolių naikinimui gėlynuose didesnės koncentracijos tirpalą, nei reikalingas purškiant ištisus plotus. Antžeminė jų dalis mirdavo greitai, bet taip pat greitai ir regis be jokių nuostolių atželdavo. Be to, nesugebėjau apsaugoti kai kurių greta augusių gėlių. Vėliau paskaičiusi internete patarimą, ėmiau purkšti silpnos koncentracijos tirpalu kas 3 dienas. Sumaniau iš 2l mineralinio vandens butelio nupjovus dugną ir kaklelį pasigaminti apsaugą, kad rankiniu purkštuvėliu per viršų purškiami chemikalai patektų tik ant dirvinio vijoklio, kuris iš visų pusių būdavo apsuptas butelio sienų.
3)
Augalus parinkti pagal esamas sąlygas. Taip bus išvengta augalų netekčių ar priverstinių jų kelionių iš vienos sklypo vietos į kitą. Laikas, skirtas susipažinti su literatūroje aprašomais augalų
poreikiais, stebėjimas, kas gerai auga artimoje aplinkoje, pokalbis su
augalų augintojais nenueis veltui. Bus išvengta dalies bereikalingų
išlaidų bei nusivylimų.
Mūsų sklypas su nedideliu nuolydžiu. Aukštesnėje sklypo vietoje žemė sausesnė, smėlingesnė, žemiau kiek daugiau drėgmės. Į sklypo žemesniąją dalį perkėlus liepą bei puošmedį jie atsigavo tiesiog akyse. Liepos kamienas per sezoną pastorėjo tiek, kiek nepastorėjo per kelis prieš tai buvusius sezonus, o puošmedis išaugino trigubai didesnius lapus ir tiek pat ilgesnius ūglius.
4) Gamta tuštumos nemėgsta, selekcininkai taipogi nesnaudžia, tad net dairantis tik į tinkamus esamoms sąlygoms augalus susiduriama su didele įvairove. Atsispirti sunku, tačiau stabdyti save verta -
saikinga augalų rūšių bei veislių įvairovė kuria žymiai harmoningesnį vaizdą. Norint atsirinkti tinkamiausias gėles, išties vienas iš būdų yra pabandyti auginti keletą skirtingų savame sklype, vėliau pasilikti labiausiai pritikusią. Tokiu atveju verta pagalvoti apie atskirą eksperimentinę lysvę. Tačiau kur kas paprastesnis būdas būtų nuvažiuoti apsidairyti į atvirus lankytojams sodus ar užsukti pas augintojus, kur galima apžiūrėti jų auginamus augalus (neretas turi gerokai ūgtelėjusių augalų ekspoziciją). Ypač tai aktualu sumedėjusiems augalams - lysvės jiems juk nepaskirsi.
Vidiniame kiemelyje sodinau nemažai bordo lapiją turinčių augalų - lazdyną 'Red Majestic', pūslenį 'Diabolo', buką 'Purple Fountain', trejetą skirtingų veislių tamsiais lapais alūnių. Pradinis sumanymas buvo atkartoti spalvą, tačiau ilgainiui ėmiau pastebėti, kad skirtingų atspalvių ir formų augalai veikiau kuria lengvą chaosą.
5) Kad ir koks nemažas būtų paskirtas plotelis, verta
pagalvoti apie plotelio top metą, nesistengti sodinti visiems metų laikams kažką žydinčio. Geriau pritrenkiantis vaizdas kartą ar du per sezoną, nei šis tas įdomaus nuo pavasario iki rudens. Top laiko parinkimas dar nereiškia, kad gėlynas turi tapti neišvaizdžu kitu metu. Taip, jame bus daugiau ramybės, tačiau galima stengtis žaisti lapijos kontrastais, augalų formomis ir faktūromis.
Pirmasis tikrasis džiaugsmas žvelgiant į pastangų rezultatus atėjo tik tada, kai poilsio zonos gėlynas pažiro žiedų gausa vasarą, o vidinis kiemelis gaivino savo gyvastimi rudenį. Prieš tai buvę bandymai tą patį gėlyną padaryti dekoratyviu nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens nepasiteisino - didelio džiaugsmo pavieniai žiedai šen bei ten neteikė.
6)
Augalai žalia lapija turi vyrauti, raudonlapiai, geltonlapiai, margalapiai, mėlynspygliai tebūnie retais solistais. Jei tortą puoštų mažametis vaikas, jis sudėtų visus ryškiausius ir gražiausius papuošimus, mažai sukdamas galvą apie bendrą vaizdą. Rezultatas mielas, bet tik todėl, kad kurtas vaiko ir į jį žiūrime trumpai - kol suvalgome. Tačiau jei šis tortas liktų mūsų virtuvėje, ilgainiui vaizdas savo ryškumu ir gausa imtų varginti. Sode ramybę ir atgaivą teikia žalia spalva, augalų kitos spalvos lapija, kaip ir papuošimų ant torto, turėtų būti saikingai.
Pavyzdžių, tinkamų iliustruoti šio punkto nepaisymą sodelyje, daugiau nei užtektinai. Leisiu kalbėti skaičiams: iš šiuo metu auginamų spygliuočių rūšių ir veislių 44% nežaliaspygliai, lapuočių tarpe - 29% nežalialapių rūšių ir kultivarų. Atvirai kalbant, šie skaičiai mane nugąsdino. Belieka pasiguosti, kad žolė sodininkų-pradinukų laimei vis dar žalia.
7)
Nenumažinti atstumų tarp augalų. Geriausias priešnuodis - vizitas į botanikos sodą, kuriame galima pamatyi, kiek vietos iš tiesų užima suaugę augalai. Dažnai internete nurodoma ne brandaus, o dešimtį metų pasiekusio sumedėjusio augalo aukštis bei plotis. Žvelgdami į nedidelius medelių sodinukus ar gležnus gėlių daigus paprastai neįvertiname jų apimčių ateityje. Augalai ima gožti vieni kitus, neišvengiamai turime juos retinti ar dalį perkelti į kitą vietą. Pirminis želdyno struktūros sumanymas griūva.
Pamenu, pirmajame plotelyje sutalpinau trejetą rutulinių tujų, pora kadagių, penketą žemaūgiams spygliuočiams priklausančių eglaičių ir rutulio formos lają turintį klevelį. Dabar iš šios gausos teliko tujų trejetas bei pora paprastosios eglės lizdinės formos egzempliorių. Tiesa, pastarosios jau ima kutenti viena kitai šonus...
8) Neišsižadėti
kraštovaizdžio dizainerių ir apželdinimo specialistų patarimų. Šis punktas greičiausiai sukeltų didžiausias diskusijas. Mano manymu, net jei sodą kuriame savo jėgomis ir šis procesas teikia begalę džiaugsmo, reikiamu metu gautas specialisto patarimas sodui gali reikšti didelį postūmį į priekį harmonijos link. Ypač tada, kai suvokiame, kad "kažkas čia ne taip", o įvardinti nepajėgiame. Ir nebūtinai tai kainuoja daug. Kartais pakanka noro įsiklausyti, trupučio entuziazmo ir drąsos pripažinti sau patiems, kad sodas netaps svetimu gavus vieną kitą patarimą.
Prieš keletą metų nusišypsojo laimė pasinaudoti Vladimiro Eicher-Lorkos (
http://www.floralitadizainas.lt/) nemokama konsultacija sodininkams-mėgėjams. Tuo metu planavau reprezentacinės zonos ir vidinio kiemelio gėlynus. Pakako specialistui parodyti nuotraukas ir pačios pasibraižytus planelius, kad įvardintų "kažkas čia ne taip" problemą. Patarta atskirus plotelius nepertraukiama linija apjungiau į vieną. Ir to pakako, kad galėčiau judėti toliau. Šiemet nelikau abejinga kraštovaizdžio dizainerės Elės Urbonienės kvietimui (
http://www.zaliavieta.lt/details.php?id=22) pamatyti savo sodą kitoje šviesoje. Išgirsti pastebėjimai pataikė tiesiai į dešimtuką - nebeliko kankinamų klausimų, kodėl nesižiūri vienas ar kitas sodo kampelis, augalų derinys. Nupieštas vieno iš gėlynų eskizas taps puikia atspirtimi imantis permainų.
9)
Augalas - priemonė, bet ne tikslas. Gražūs tebūna sveiki augalai. Jei augalas skursta, raskime jam kitą vietą sode, galbūt kitą sodą ar netgi padėkime jam padėti kitiems augalams (t.y. deleguokime į kompostą ar peverskime trąša - pelenais). Jei neketiname kaupti rimtos augalų kolekcijos, atsispirkime pagundai auginti begales skirtingų tam tikros grupės augalų - verčiau pasirinkime geriausius ir tinkamiausius. Jei turime idėją, kuria degame, nebijokime atsisakyti vienų augalų ir įsileisti kitų, lyg dailininkai užtepkime ant sodo drobės antrą ar trečią dažų sluoksnį, paslėpdami tai, kas buvo nutapyta anksčiau.
Skaitantiems šį sodo dienoraštį nepaslaptis, kad buvau užsikrėtusi lelijų virusu. Kelerių metų pakako suprasti, kad skirtingų lelijų gausa ir darnus sodo vaizdas sunkiai suderinami. Dabar auginu tik nedidelę dalį anksčiau turėtų lelijų.
Ką norėjau pasakyti šiuo neįprastai ilgu įrašu? Pirma, genialu tai, kas paprasta. Antra, kiekviena aplenkta klaida dalį darbui sode skirtų valandų pakeičia poilsio sode valandomis, o pastarųjų juk niekada nebus per daug.