10 daugiamečių gėlių pavėsingam kampeliui priesmėliuose

Pavėsingas sodas turi “kažką tokio”, kas suteikia jam ypatingą aurą. Truputis paslapties, truputis gaivos bei tylos. Sodelyje atsirandantys pavėsingi kampeliai tapo ne tik maloniu eksperimentu, bet ir nemažu iššūkiu. Nemaža dalis pavėsių augalų mėgsta drėgnesnį ir derlingesnį dirvožemį, nei kad galėtų pasiūlyti priesmėliai, tad tinkamų augalų atranka užtruko. Pasiteisinusių augalų pasirodė  esą kur kas mažiau, nei tų, kuriuos teko nurašyti ar gelbėti palydint į kur kas derlingesnį tėvų sodą.

Šįkart nekalbėsiu apie tokius puikius augalus kaip snapučiai 'Rozanne', 'Max Frei' ar šelnieji akantai, kurie gerai jaučiasi tiek saulėje, tiek daliniame pavėsyje. Šis įrašas apie tas daugiametes gėles, kurių stichija - dalinis ar/ir pilnas pavėsis.

1) Paprastoji mietveinė (Pachysandra terminalis) - visžalis augalas odiškais žvilgiais lapais, tarpstantis tamsiausiame sodelio pavėsyje. Nors Amy Ziffer knygoje "Shady Lady's Guide to Northeast Shade Gardening" ši mietveinių rūšis apibūdinama kaip "augalų pasaulio tarakonas", t.y. problematiška dėl plitimo kontroliavimo, spartaus plitimo savame sode per pirmuosius dvejus auginimo metus nepastebėjau. Priešingai - plėstis neskuba ir toli nekeliauja (galbūt tai augimo Lietuvoje ypatumai?). Be to, puikiai pakelia sausras. Minėtoje knygoje rekomenduojama kita mietveinių rūšis matiniais lapais - Pachysandra procumbens, kurios Lietuvos augintojų pasiūloje neteko sutikti.

Pachysandra terminalis
(Paprastoji mietveinė)

2) Epimedis (Epimedium rubrum). Epimedžius gana dažnai sutiksime rekomenduojamus sausesniam pavėsiui kaip žemę dengiantį augalą. Epimedium rubrum Amy Ziffer knygoje apibūdinamas kaip atsparesnis šalčiui lyginant su kitais epimedžiais. Sodelyje klesti, gausiai žydi gegužės mėnesį ir auga nekreipdamas dėmesio į sausras. Nors augalas pusiau visžalis, bet iš pernykščių lapelių paprastai telieka tik prisiminimas ir kiekvieną pavasarį išleidžiami nauji dailiai marginti lapeliai, kurie vėliau sezono bėgyje raštą praranda ir tampa žali.

Epimedium rubrum
(Epimedis)

Epimedium rubrum
(Epimedis)

3) Pavasarinis pelėžirnis (Lathyrus vernus) literatūroje apibūdinamas kaip vienas geriausių pavėsio augalų, kuris yra nepelnytai primirštas/neatrastas. Tai itin ilgaamžis gegužę žydintis pavėsių augalas. Sodelyje startavo nuo sėjinukų. Vienas kitas Lietuvos augintojas gali pasiūlyti Lathyrus vernus 'Alboroseus' rausvais žiedais, kuris Piet Outdolf ir Henk Gerritsen žinyne "Dream Plants for the Natural Garden" apibūdinamas kaip "not of such good quality" lyginant su rūšiniu pavasariniu pelėžirniu. Tad panorus rūšinio augalo, sėklas siųsdinausi (https://www.plant-world-seeds.com). Sodelyje stebiu trejus skirtingus pavasarinius pelėžirnius: Lathyrus vernus, Lathyrus vernus 'Alboroseus', Lathyrus vernus var. flaccidus. Šiemet, antraisiais augimo metais, sulaukiau pirmųjų dvejų pelėžirnių žiedų. Tuo tarpu Lathyrus vernus var. flaccidus skatina smalsumą - jo lapai žymiai siauresni, tad žiūrėdama į jį regiu elegantiško augalo pažadą.

Lathyrus vernus
(Pavasarinis pelėžirnis)

4) Daugiažiedė baltašaknė (Polygonatum multiflorum) - aukštas, lengvai atpažįstamo silueto pavėsių augalas, pavasarį žydintis subtiliais baltais žiedeliais, kurie pakimba lyg dailūs auskarai. Skurdesniame sausesniame pavėsyje auga be problemų. Rodos,  nepretenzingas ir nepamainomas augalas pavėsiui dėl savo išskirtinio silueto, leidžiančio sukurti įdomesnę kompoziciją šešėlingame sode. Sodinti tiktų tolimesniame gėlyno plane, idant kiti augalai pridengtų belapes stiebų apačias.

Polygonatum multiflorum
(Daugiažiedė baltašaknė)

Polygonatum multiflorum(Daugiažiedė baltašaknė)

5) Auskarėlis (Dicentra) 'Adrian Bloom' - išskirtinai ilgai žydintis auskarėlis pavėsiui. Augalas nėra aukštas, tiktų priešakinėms linijoms. Stipriai karpyti lapai neryškaus pilkšvai melsvo atspalvio. Žydėjimo pikas - gegužės mėnuo, tačiau sezono bėgyje skleidžia mažiau gausius naujus žiedus. Šalinant stiebus su nužydėjusiais žiedynais reiktų dirbti atsargėliau, mat augalo tiek žiedynų, tiek lapų stiebeliai yra liauni ir tuo pačiu sultingi, tad lengvai pažeidžiami. Kadangi šiuo augalu susižavėjau ne tik aš, bet ir mano mama, stebint auskarėlio savijautą skirtinguose soduose galima daryti išvadą, kad jam kur kas mielesni lengvesnės ir laidesnės dirvos šešėlingi sodai.

Dicentra 'Adrian Bloom'
(Auskarėlis 'Adrian Bloom' )

6) Astrancija (Astrantia) - jų atskirai pristatyti, ko gero, nebereikia. Ne kartą įrašuose minėtos kaip gausiai ir ilgai vasarą žydintis augalas. Po pirmojo žydėjimo bumo birželio mėnesį žiedynus paprastai nukerpu idant paskatinti naujų formavimąsi ir sulaukti pakartotinio žydėjimo rugpjūtį. Šiuo metu auginu dvejas skirtingas astrancijas - rausvais žiedais rūšinę Astrantia maxima ir tamsesniais - Astrantia  major  'Abbey Road'. Tarpsta daliniuose pavėsiuose, tai nėra gilaus pavėsio gėlė. Lengvesnio dirvožemio sodo savininkams norint auginti astrancijas tenka daryti kompromisą - esant sausiems periodams jos pirmosios parodo drėgmės trūkumo ženklus. Tenka daryti išimtį savo nuostatai nelaistyti įsitvirtinusių augalų ir jomis pasirūpinti bent jau užklupus sausrai.

Astrantia maxima
(Astrancija)

Astrantia maxima(Astrancija)

Astrantia  major  'Abbey Road'
(Astracija 'Abbey Road')

7) Snaputis (Geranium x cantabrigiense) 'Biokovo' - neaukštas pusiau pavėsyje ar pavėsyje kilimą formuojantis snaputis, žydintis obelų rausvumo žiedais birželio mėnesį. Žydėjimas nėra itin ilgas, plėstis neskuba. Kolkas anksti daryti išvadas apie šį augalą - iš pradžių nepataikiau pasodinti, parinkdama pernelyg sausą vietą po putino krūmu. Perkėlus kiek tolėliau augalas atsigavo, ėmė auginti gausesnę lapiją.

Geranium x cantabrigiense 'Biokovo'
(Snaputis 'Biokovo')

8) Arunkas (Aruncus) - ilgaamžis pavėsių augalas, ilgainiui prisitaikantis augti ir laidesniame dirvožemyje. Esama tiek labai aukštų (1,5-2m), tiek žemų (30-60cm) arunkų, tad tinkamą galima rasti bet kuriam pavėsingam gėlynui. Arunkai savo išvaizda, jei nekreiptume dėmėsio į augalo ūgį, primena astilbes, tik kur kas mažiau reiklūs drėgmei nei pastarosios. Kaip ir visi ilgaamžiai augalai, išsikeroti neskuba, tenka laukti keletą metų, kad augalas įgytų apimtis. Žydi birželio mėnesį iškeldamas ažūriškus baltai kreminius žiedynus. Net nužydėjus ir nurusvėjus žiedynai išlaiko savo struktūrą ir dar kurį laiką paįvairina pavėsingą kampelį. Mano akimis - vienas geriausių pasirinkimų pavėsingam sodui, iš serijos "pasodinai ir džiaugiesi". Jokių papildomų rūpesčių, dažno atnaujinimo ar išskirtinės priežiūros (augalas atsparus ligoms ir kenkėjams).

Aruncus 'Mysty Lace'
(Arunkas 'Mysty Lace')

9) Skėstašakis astras (Aster divaricatus) 'Tradescant' - nepamainoma gėlė, norint išlaikyti žydėjimo visą sezoną koncepciją pavėsingame gėlyne. Žydi vasaros pobaigoje/rudenį, kai tuo tarpu dauguma pavėsio augalų skuba žydėti pavasarį ar pirmoje vasaros pusėje. Gražiai kontrastuoja tamsūs stiebeliai su sodriai žalia lapija. Žiedeliai smulkūs, tačiau gausūs.

Pridėti antraštę

10) Melsvė (Hosta) - augalas stambiais struktūriškais lapais, kuris man tapo pastarųjų metų atradimu. Ilgą laiką nedrįsau melsvių auginti klaidingai manydama, kad melsvės skirtos pavėsingiems, drėgnokiems ir turtingiems maistinių medžiagų dirvožemiams. Vistik laidesnis vandeniui dirvožemis joms puikiai tinka, net ir sausrų metu jų išvaizda neišduoda esant drėgmės stygių. Šešėlių eksperimentams rinkausi melsves standesniais lapais, tačiau tai nebuvo būtina - šliužų sode paprasčiausiai nėra (bent jau pastaraisiais pora sausesnių metų). Man tai augalas Nr.1 šešėliui - suteikiantis taip trokštamos struktūros, ilgaamžis, nereiklus, itin platus pasirinkimas. Šiuo metu sodelyje eksperimento tvarka pasodinta apie 20 skirtingų melsvių, tad joms norėčiau skirti sekantį, atskirą, įrašą.

Hosta 'Grand Master'
(Meslvė 'Grand Master')

Sodelio atspindžiai: birželis'2019

Birželis sodelyje gausus žiedais. Gojinių šalavijų ir rudeninių mėlitų derinys šiemet atsiskleidė visu grožiu. Šalavijų mėlynai violetinės spalvos dramatizmą rudeninių mėlitų lapijos gaivi žalia pakeičia neatpažįstamai. Derinys lengvas ir vasariškai džiugus.

Sesleria autumnalis , Salvia nemorosa 'Ostfrieseland',
Corylus avellana 'Red Majectic'
(Rudeninis mėlitas, gojiniai šalavijai 'Ostfrieseland',
lazdynas 'Red Majestic')

Šiuo metų laiku viskas keičiasi itin sparčiai, tas pats plotelis vos prieš pusantros savaitės dar tik ruošėsi didžiajam pasirodymui.

Sesleria autumnalis , Salvia nemorosa 'Ostfrieseland',
Corylus avellana 'Red Majectic'
(Rudeniniai mėlitai, gojiniai šalavijai 'Ostfrieseland',
lazdynas 'Red Majestic')

Tolimesnėje kiemo dalyje karaliauja katžolės bei joms kompaniją palaikančios virblės ir vilnotosios notros.

Nepeta 'Walker's Low', Stachys lanata 'Helen von Stein',
Achnatherum calamagrostis
(Katžolės 'Walker's Low', vilnotosios notros 'Helen von Stein', virblės)

Achnatherum calamagrostis, Nepeta 'Walker's Low', 
Acanthus mollis, Stachys lanata 'Helen von Stein'
(Virblės, katžolės 'Walker's Low', švelnieji akantai,
vilnotosios notros 'Helen von Stein')

Quercus rubra, Stachys lanata 'Helen von Stein', 
Nepeta 'Walker's Low', Achnatherum calamagrostis
(Raudonasis ąžuolas, vilnotosios notros 'Helen von Stein', 
katžolės 'Walker's Low', virblės)

Kieme nosį maloniai glosto pažįstamas jazminų kvapas. Rūšinis darželinis jazminas nėra labai gausus žiedų, tačiau mažesnio ūgio pilnaviduris 'Snowbelle' nepaisydamas sausros žydi gana gausiai.

Philadelphus 'Snowbelle', Nepeta 'Walker's Low'
(Jazminas 'Snowbelle', katžolės 'Walker's Low')

Philadelphus 'Snowbelle'
(Jazminas 'Snowbelle')

Philadelphus coronarius, Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',
Eupatorium maculatum 'Riesenschirm'
(Darželinis jazminas, smailiažiedžiai lendrūnai 'Karl Foerster',
kemeras ‚Riesenschirm‘)

Prieš pradedant žydėti jazminams kiemą savo aromatu užliejo abelijos (lietuviškasis pavadinimo atitikmuo - vytmenys - mano pasąmonėja vis dar neprigyja). Šiemet medelių ir krūmų žydėjimas sunkiai nuspėjamas - vienų žiedus pakando vėlyvos šalnos, kitiems pritrūko lietaus. O štai abelijos nustebino itin gausiu žydėjimu.

Abelia mosanensis
(Kvapusis vytmenys)

Medeliai augti priesmėliuose nėra greiti. Geltonlapė raudonojo ąžuolo forma sodelyje pradėjo skaičiuoja dešimtus metus. Žinoma, startas - miniatiūrinis sodinukas. Užtruko nemažai laiko, kol medis įsitvirtino ir laja buvo pakelta į norimą aukštį. Dabar centrinio erdvės medelio postūmis turėtų būti kasmet vis aiškiau juntamas.

Quercus rubra 'Aurea'
(Raudonasis ąžuolas 'Aurea')

Labai džiugina suvešėję ilgaamžių daugiamečių gėlių kerai, mat tam, kaip žinia, reikia keletos metų. Vienas barškių keras įgavęs pilnas apimtis jau kelinti metai, o štai trilapės draikos kasmet vis gražėja. Nepaprastai elegantiškas pasiteisinęs augalas, kurio pobūdį sunku užfiksuoti nuotraukose.

Baptisia australis 'Purple Smoke'
(Barškė 'Purple Smoke')

Gillenia trifoliata
(Trilapė draika)

Bijūnų tarpe kasmet gausesnius žiedus skleidžia 'Krinkled White' kerai. Itoh bijūnai 'Bartzella' šiemet žydėjo taip pat gana gausiai, tik to nespėjau užfiksuoti - vieną savaitgalį ruošėsi skleistis, kitą, vyraujant dideliems karščiams, kritinė masė jau nubarstė žiedlapius.

Paeonia lactiflora 'Krinkled White'
(Puikusis bijūnas 'Krinkled White')

Paeonia (Itoh) 'Bartzella'
(Tarpsekcijinis (Itoh) bijūnas 'Bartzella')

Ten, kur daugiau pavėsio, žydi astrancijos. Jos pirmosios (ir, ko gero, vienintelės) išduoda esant sausrą. Teko laistyti, kiti atsirinkti dalinių pavėsių augalai laikosi ir tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.

Astrantia maxima, Calamagrostis x acutiflora 'Avalanche',
Fagus sylvatica 'Purple fountain'
(Astrancijos, smailiažiedis lendrūnas 'Avalanche', 
paprastasis bukas 'Purple fountain')

Astrantia maxima
(Astrancijos)

Snapučiai 'Max Frei', perkelti iš saulėto gėlyno į pusiau pavėsingą, savo kupliais kereliais ir gausiu žydėjimu pateisino priimtą sprendimą keisti jų augimo vietą sode.

Geranium sanguineum 'Max Frei'
(Raudonžiedžiai snapučiai 'Max Frei')

Smagu matyti, kad nepaisant lietaus ištroškusios žemės, atsirinkti augalai neprašydami išskirtinio dėmėsio apdovanoja sodą žiedais . Vis tik jau dvi savaites vargiai beauganti ir ruduoti pradedanti žolė maldauja lietaus. Artėja Rasos (Joninės), tad... galbūt? Juk šis laikotarpis dažnais metais gausiai apdovanojamas lietumi.

Derinys saulėtam gėlynui: akantai, katžolės, vilnotosios notros, virblės

Pavasariui skaičiuojant paskutines dienas ir pasitinkant vasarą kieme karaliauja katžolės. Šiemet džiugu dvigubai - ne tik dėl gausių žiedų, bet ir dėl to, kad jaučiuosi suradusi derinį, kuris mano akiai besąs arti tobulybės - įžeminantys solidūs akantų siluetai, svajas genantis katžolių mėlis, virblių lengvumas, pilkšvas vilnotųjų notrų minkštumas. Gėlyno lokacija - palei šiaurinę sklypo kraštinę, tad pietinės saulės spindulių netrūksta ir visi derinio augalai puikiai prisitaikę augti lengvame dirvožemyje.

Trumpai apie kiekvieną derinio komponentą. Pirmasis - struktūros deriniui suteikiantis, impozantiškas, sodria žalia lapija pasižymintis švelnusis akantas (lot. Acanthus mollis). Jo stoto nesumaišyti su jokiu kitu - metrą aukščio ir pločio pasiekiantis, išraiškingai karpytais lapais. Stebėdama šį augalą įsitikinau, kad ne veltui antikiniai pastatai puošti stilizuotais akantų lapų motyvais. Būtų sunku rasti architektūriškesnį žolinį augalą.

Acanthus mollis
(Švelnusis akantas)

Antrosis derinio elementas - mėlyną temą išpildančios katžolės (lot. Nepeta) "Walker's Low".  Pavadinimas neturėtų klaidinti, keras anaiptol nėra nei žemas, nei mažas. Įsiaugę kerai žydėjimo metu nesunkiai siekia kelius ir aukščiau. Startavusios gegužės pabaigoje, žydi ilgai ir gausiai. Paprastai įpusėjus vasarai jas nukerpu idant atžėlus žydėjimas tęstųsi iki pat šalnų. Šią procedūrą atlieku pastebėjusi kero viduje želiančius naujus ūglius. Momentą lengva pražiopsoti, nes tuo metu pirmosios bangos žiedai nors ir brandūs, tačiau vis dar gausūs ir mielai lankomi bičių bei kamanių.

Nepeta 'Walker's Low'
(Katžolė 'Walker's Low')

Trečioji derinio sudedamoji - vilnotosios notros (lot. Stachys lanata) 'Helen von Stein'. Itin švelniu pūku dengti lapai žymiai stambesni nei rūšinių vilnotojų notrų. O ir atspalvis švelnesnis ir malonesnis - žalsvai sidabriškas, kuris puikiai pagyvina derinį. Suželia itin tankiai, apželdintame plotelyje galima pamiršti apie piktžolių egzistavimą. Vienintelis minusas - norint turėti pasakiško švelnumo kilimą, tenka bent jau kas trejus metus atnaujinti dalinant kerus. Ieškojau ilgaamžiškesnio augalo sidabriškais lapais, tačiau prilygstančio šiai notrai dekoratyvinėmis savybėmis dar nepavyko rasti.

Stachys lanata 'Helen von Stein'
(Vilnotoji notra 'Helen von Stein')

Paskutinysis, ketvirtasis, elementas - virblė (lot. Achnatherum calamagrostis). Be jos derinys nebūtų išbaigtas. Šios sausesnių vietų ankstyvojo sezono dekoratyviosios žolės įneša į derinį optinio lengvumo, ažūro, gaivesnės žalios spalvos. Nuostabiai atrodo liepos mėnesį pasirodančios varpos, kurios išlieka dekoratyvios kone iki kito sezono pradžios. Padeda derinyje "užglaistyti" nukirptus katžolių kerus, kol jie ruošiasi po nukirpimo antrajai žiedų bangai.

Achnatherum calamagrostis
(Virblė)

Įrašo pabaigai - dar keletas vaizdų iš pavasarį palydinčio gėlyno.

Sodiname gyvatvorę

Didžiajame sode (kuris aprašytas ankstesniame įraše "Didžiojo sodo planas ir pirmieji patyrimai") palei dalį vienos kraštinės nutarėme pasodinti dvigubą priedangą iš siaurą lają turinčių šermukšnių 'Flan Rock' ir pilkųjų lanksvų 'Grefsheim'. Šermukšnius įkurdinom prieš pusantrų metų, o šį pavasarį ėmėmės lanksvų eilės sodinimo.

Lanksvos 'Grefsheim' pasirinktos neatsitiktinai. Savame kieme auginame vieną krūmelį, kuris kiekvieną gegužę apsipila gausiais baltais žiedais. Visgi pagrindinis argumentas šio augalo naudai - nereiklumas. Greičiausiai būtent dėl šios savybės lanksvos tokios dažnos ir naujai kuriamuose viešuosiuose želdynuose. Imponuoja ir smulki lapelių faktūra, išskirianti šį krūmą iš kitų.

Spiraea cinerea 'Grefsheim'
(Pilkoji lanksva 'Grefsheim')

Šįkart nutarėme išbandyti laiką ir jėgas tausojantį sodinimo būdą. Visų pirma, sode su virvės ir kuoliukų pagalba pasižymėjome apie 0,8m pločio ir 64m ilgio juostą. Vyras iš senos nebenaudojamos plastikinės vonelės įpjaudamas dugne skylę ir pritaisydamas pora karčių pagamino apsaugą, kad naikinant žolę pažymėtame plote nenukentėtų aplinkinė žolė. Darbavomės dviese: man tempiant apsaugą išilgai pažymėtos juostos, vyras purškė glifosatus įkišęs purkštuvo antgalį pro įpjautą vonelės dugne skylę.

Tiesa, purkšti savaite paskubėjome. Rodos, žolė jau buvo sužėlus, tačiau savaitės bėgyje paaiškėjo, kad ne visa... Procedūrą teko pakartoti.

Dar po savaitės ėmėmės sodinimo. Sodinukai augo konteineriuose (plastikiniuose vazonuose), tad dieną prieš sodinant gerai juos palaistėme ir sodinimo metu išimant iš vazonėlio kiek pakedendavome pakraščius idant  atpalaiduoduoti susisukusias šaknis.

Duobeles išrudusia velėna padengtoje žemėje kasėme kiek platesnes nei sodinuko šaknų ir žemių gumulas. Jas užpildėme žemėmis, sumynėme gruntą ir palaistėme.

Beliko mulčiuoti. Rinkomės lengviausiai prieinamą būdą - čia pat, sode, nupjautą žolę, kurios gana storu sluoksniu padengėme nurudusią juostą aplink pasodintą lanksvų eilę.

Per savaitę mulčas suslūgo. Šio sluoksnio turėtų pakakti pusei sezono, vėliau sezono bėgyje mulčą pagal poreikį papildysime.

Gera žvelgti į padarytą iš pažiūros imlų laikui darbą, ypač kai žinai, kad jam atlikti neprisireikė nei daug laiko, nei pastangų :)

Daugiamečių gėlių gėlynas įdedant mažiau darbo

Balandis - gegužė bei rugpjūtis yra tie mėnesiai, kada paprastai imamės pokyčių savame sode. Sodiname naujus gėlynus, pertvarkome senuosius, atnaujiname peraugusius kerus ir pan. Pavasarį užmojai dažniausiai būna dideli - per ilgus žiemos mėnesius užgimė ne vienas planas, kurį skubame įgyvendinti. Kaip palengvinti gėlynų įrengimo ir priežiūros darbus?

Vietos paruošimas naujam gėlynui. Ko gero nesuklysiu pasakiusi, kad praktikoje dažniausiai taikomas daugiau fizinių pastangų reikalaujantis būdas - nuimti velėną, išrinkti piktžolių šaknis, papildyti žemėmis. Tokiu būdu įrengti beveik vis sodelio gėlynai, žemių deficitas nuėmus velėną buvo sprendžiamas panaudojant sodininkaujant savame sode susidariusį kompostą. 

Jei ruošiamasi iš anksto sekančių metų sezonui, norimą plotą galima uždengti kelių sluoksnių juoda agroplėvele, geotekstile ar bet kuo, kas neleistų žolei gauti saulės šviesos, bet leistų patekti lietaus vandeniui. Per sezoną žolė pilnai išnyksta ir velėnos nuėmimo darbai tampa nebeaktualūs. 

Nebijantiems panaudoti chemijos, yra greitesnis būdas. Norimas plotas nupurkškiamas glifosatais (idant apsaugoti aplink esančią žolę, galima panaudoti dėžę-rėmelį, kuriam keliaujant nupurškiamas visas plotas). Kai velėna pilnai nuruduoja virsdama "šienu", tiesiai į ją padarant reikiamo dydžio duobes sodinami augalai. Tarpai storai mulčiuojami (nuo piktžolių švariu kompostu, žole ar pan.). Taip žemė sujudinama minimaliai ir giliau glūdėjusios piktžolių sėklos neturi progos sudygti. Šiuo būdu šiais metais ruošiame vietą krūmų eilei didžiajame sode. 

Kova su piktžolėmis. Išskirčiau tris faktorius - augalų parinkimas, ravėjimo įrankis ir mulčiavimas. 

Norint augalais sumažinti piktžolių kiekius dažnas patarimas  - sodinti kiliminius augalus. Šiam teiginiui pritarčiau tik iš dalies - kiliminis augalas turėtų būti pakankamo aukščio, kad pro jį neprasiskverbtų piktžolės, bent 20-30cm. Jei kiliminis augalas žemesnis, dažniausiai gaunamas priešingas efektas - piktžolės lengvai sudygsta, o išravėti sunku, nes tenka saugoti nuo išpešiojimo patį kiliminį augalą. Kas kita - aukštesniu kilimu augantys augalai, kaip kad pavėsiuose tarpstantys ir gražiu kilimu suaugantys snapučiai. Bendra taisyklė būtų - kuo kuplesnis keras - tuo geriau stelbiamos piktžolės. Ploteliai, kuriuose auga vilnotosios notros 'Helen von Stein', katžolės 'Walker's Low', švelnieji akantai ir pan., ravėjimas tėra vienkartinis pavasario darbas. Jei gėlynas susodinamas tinkamais atstumais, maždaug trečiaisiais metais ravėjimo lieka išties nedaug, nes kerai susilieja į vieną visumą ir puikiai stelbia piktžoles. 

Kol gėlių sodinukai nesuaugo, tenka ravėti daugiau. Praėjusiais metais atradau olandiško tipo kauptuką, su kuriuo ravėjimo darbai paspartėjo keliagubai. Anksčiau naudodavau trumpakotį kauptuką su "nageliais" viename gale ir neplačiu kauptuku - kitame. Keliaudavau tūpomis ar klūpomis išpurendama visus tarpus. Žinoma, tai būdavo išties imlu laikui. Su olandiško tipo kauptuku, kuris teturi neplačią nedideliu kampu nuo horizontalaus žemės paviršiaus pasuktą geležtę ir didelę "skylę", pro kurią keliauja nuravėtos piktžolės, galima darbuotis itin sparčiai ir stovomis. Darbas dar greitesnis, jei augalai susodinti blokais ir akis momentaliai atskiria, kas išravima, o kas paliekama. Stambesni gėlių kerai tolygūs didesniems tarpams tarp gėlių, kas taip pat spartina ravėjimo darbus. 

Mulčiavimą, tikiu, atradę daugelis sodininkų-mėgėjų. Pastaraisiais metais sodelio gėlynus mulčiuojame nupjauta žole du kartus per sezoną. Mulčas puikiai stelbia piktžoles ten, kur kerai dar nėra pajėgūs pakankamai sumažinti piktžolių gaunamą šviesos kiekį. Belieka išrauti tik vieną kitą piktžolę, kuriai pavyksta išdygti arčiau gėlių kerelio, gėlyno pakraščio ar gyvybingesnes daugiametes piktžoles, kurios geba prasiskverbti ir pro mulčo sluoksnį. Be to, mulčas padeda ilgiau dirvoje išlaikyti drėgmę, o suirdamas ją ir praturtina.

Laistymas. Šį punktą prisiminiau įtraukti tik baigusi rašyti visą įrašą. Priežastis paprasta - laistau tik tada, kai pasodinu, tad šio darbo beveik nepastebiu esant. Idant sezono bėgyje nereiktų galvoti apie pakankamą drėgmės kiekį gėlėms, reiktų pasidomėti augalo poreikiais prieš jį įsigyjant. Jei dirvožemis laidesnis vandeniui (pvz. lengvi priesmėliai), reiktų rinktis augalus, tinkamus augti tokiomis sąlygomis. Be to, gelbsti ir jau minėtas mulčiavimas.

Kova su kenkėjais ir ligomis. Jei rinkdamiesi augalus atkreipsime dėmesį į praktines savybes, tokias kaip atsparumą ligoms ir kenkėjams, šį punktą bus galima pamiršti. Tiesiog niekuo rūpintis nereiks. Jei renkamės flioksą, rinkimės tokią veislę, kuri atspari miltligei, jei norime auginti melsves, paieškokime veislių itin standžiais lapais, kurie sunkiai įkandami šliužams. Jei vistik jaučiame silpnybę tam tikrai augalų grupei, kuri jautresnė ligoms ar kenkėjams, pasidomėkime rekomendacijomis specialiojoje literatūroje ir jų laikykimės. Svarbu, kad tokie augalai, kuriems reikia išskirtinės priežiūros, būtų išimtis sode, o ne taisyklė.

Gėlyno atnaujinimas. Gėlių kerus tenka atnaujinti kas kelerius metus, nes jie tampa mažiau gyvybingi, ištuštėja jų centras, susmulkėja ūgliai ar pan. Šis darbas gali reikalauti išties nemažai laiko ir pastangų, jei gėlės bus ne itin ilgaamžės ir reikalaus atnaujinimo kas dvejus-trejus metus. Gėlynų pagrindu parinkus ilgaamžes gėles, teks luktelti, kol jos suvešės, tačiau vėliau ilgam (5-10 ar net daugiau metų) galėsime pamiršti periodinį atjauninimą. Sodelyje pastaraisiais metais santykinai išaugo arunkų, barškių, sibirinių vilkdalgių, astrancijų, trilapių draikų, melsvių ir lendrūnų užimami plotai, mažiau ploto paliekant dažniau atjauninamoms gėlėms.

Gėlyno paruošimas naujam sezonui. Nurudusius stiebus su lapais galima nukirpti rudenį arba pavasarį. Dažniausiai renkuosi pastarąjį variantą, nes pastebėjau, kad augalai lengviau peržiemoja. Anksčiau vėlgi darbuodavausi imlesniu laikui būdu - kirpdavau kiekvieną kerą atskirai su specialiomis žirklėmis, kiek primenančiomis sekatorių. Šį pavasarį pažiūrėjusi į gausius ir kuplius lendrūnų kerus bei pagalvojusi, kiek laiko karpyčiau vien juos, nutariau paprašyti vyro pagalbos. Jis su benzinine žoliapjove-krūmapjove (trimeriu) praėjo per visus gėlynus itin greitai. Beliko susigrėbti sausuolius ir vienur kitur nukirpti prie žemės per žiemą prigulusius stiebus. Norint dar optimalesnio varianto, matyt būtų galima pabandyti tuo, kas nupjauta, mulčiuoti tarpus. Roy Diblik knygoje "The Know Maintenance Perennial Garden" buvo aprašomas būdas, kai praėjusių metų "derlius" pavasarį nupjaunamas su... žoliapjove. Jei kada nutarsiu gerokai pasididinti gėlynų plotus, pabandysiu pasinaudoti ir šiuo knygoje rastu patarimu :)