2021-06-13

Vasaros pradžia pavėsingame gėlyne

Pavėsingas pakraštys - puiki vieta eksperimentams su žolinių augalų lapija. Stambu - smulku, sodriai žalia - gaiviai žalia, melsva - gelsva.

Šiais metais vis dairiausi į pavasarinio pelėžirnio smulkesniais lapeliais formą  Lathyrus vernus var. flaccidus. Jauni augalai tapo kiek vešlesni, tad galėjau susidaryti pirmąjį įspūdį apie kerelio formą. Smulki lapų faktūra sukuria lengvo augalo įspūdį ir sudaro puikų kontrastą stambiems melsvių lapams.

Lathyrus vernus var. flaccidus, Aruncus 'Horatio',
Hosta 'Halcyon'
(Pavasarinis pelėžirnis,
arunkas 'Horatio',
melsvė 'Halcyon'
)

Gegužės pabaigoje šie ilgaamžiai pavėsių augalai pasidabino žiedais. Iš sėklų auginti pavasariniai pelėžirniai pateikė malonų siurprizą - tarp įprastos violetinės spalvos sėjinukų pasitaikė ir švelnia rausva spalva pražydęs egzempliorius.

Lathyrus vernus var.flaccidus
(Pavasarinis pelėžirnis)

Įprasti pavasariniai palėžirniai (lot. Lathyrus vernus) - stambesnės lapijos, kaip ir Lathyrus vernus var. flaccidus baigę žydėjimą nedidelėse ankštelėse brandina sėklas.

Lathyrus vernus
(Pavasarinis pelėžirnis)

Savojo pavėsingo pakraščio neįsivaizduoju be melsvių - jos čia groja pirmuoju smuiku. Išraiškinga stambi lapija padeda sukurti gėlyno struktūrą, gražiai kontratuoja su smulkesnės lapijos augalais. Rinkausi veisles žalios, gelsvos ir melsvos spalvų lapais.

Hosta 'First Frost', Epimedium x versicolor 'Sulphureum',
Aruncus 'Zweiweltenkind'
(
Melsvė 'First Frost', epimedis 'Sulphureum',
arunkas 'Zweiweltenkind'
)

Hosta 'June', Epimedium x rubrum
(Melsvė 'June', raudonasis epimedis)


Hosta 'Halcyon', Hosta 'Touch of Class',
Aruncus dioicus 'Horatio', Dicentra formosa 'Cox's Dark Red'
(Melvė 'Halcyon', melsvė 'Touch of Class',
paprastasis arunkas 'Horatio', amerikinis auskarėlis
'Cox's Dark Red')

Hosta 'Sum & Substance'
(Melsvė '
Sum & Substance')

Hosta 'Touch of Class',
Dicentra formosa 'Cox's Dark Red'
(
Melsvė 'Touch of Class',
amerikinis auskarėlis 'Cox's Dark Red'
)

Vasaros pradžioje žydi neaukšto ūgio amerikiniai auskarėliai. Žydėjimas ilgas. Vėliau sezono metu skleidžia mažiau gausius žiedus. Tiesa, augimo poreikių dar neperpratau. Kai kurie augalai būna vešlūs, kiti - pablyškusiais gelsvėjančiais lapais, vienais metais auga puikiai - kitais akivaizdžiai parodo, kad kažkas ne taip.

Dicentra formosa 'Aurora'
(
Amerikinis auskarėlis 'Aurora')

Pavėsingame pakraštyje esu pasodinusi keletą skirtingų arunkų. Šluotelės iškeltos, laukiame žydėjimo :)

Aruncus'Mysty Lace'
(Arunkas 'Mysty Lace')


2021-05-10

Eksperimentas: pavasarį žydinčios svogūninės gėlės

Pavasaris, ir ypač pirmoji jo pusė, sodelyje netrykšta žiedų fejerverkais. Tuštuma visgi ilgai nebūna, tad atėjo metas ir man pagalvoti, kokiais žiedais norėčiau pasitikti mylimiausią metų laiką. Svogūninės gėlės - ištikimos pavasario palydovės, tad žvilgsnis nukrypo būtent į jų pusę. Kuklios ankstesnės patirtys paliko suvokimą, kad narcizų tarpe reiktų dairytis į kultivarus smulkesniais žiedais (neišlaužytų vėjas), o smulkiasvogūnių fronte laukia bandymų kelias atsirenkant ne tik augančias, bet ir norinčias daugintis esamomis sąlygomis gėles. Renkantis kultivarus atkreipiau dėmesį į jų galimybę natūralizuotis - būtų smagu turėti pavasarį žiedais pasitinkančią pievelę. Benaršydama internete aptikau De Warande puslapį https://www.sterkebollen.nl/, kuriame radau didelę pasiūlą būtent tokių augalų. Praėjusį rudenį atvykę svogūnėliai maloniai nustebino - fantastiška kokybė, atvyko tinkamu sodinti Lietuvoje metu, tad galiu drąsiai rekomenduoti šį olandų šeimyninį ūkį.

Krokų trio 

Violetinių, baltų ir geltonų krokų derinį nusižiūrėjau augintojų puslapyje, tik rekomenduojamame derinyje geltonai žydintį Crocus vernus pakeičiau geltonu bevardžiu kroku.

Crocus vernus 'Vanguard'
(Pavasarinis krokas
'Vanguard')

Crocus (yellow)
(Krokas (geltonas
))

Crocus vernus 'Jeanne D'Arc'
(Pavasarinis krokas
'Jeanne D'Arc')

Pirmieji pasirodė šviesiai violetiniai 'Vanguard' krokai, netrukus prisijungė ir geltonai žydintieji. Kadangi balti 'Jeanne D'Arc' krokai išsiskleidė paskutinieji, kai 'Vanguard' baigė žydėti, akis džiugino du deriniai: geltonai-violetinis ir geltonai-baltas.

Crocus vernus 'Vanguard', Crocus (yellow)
(Pavasarinis krokas
'Vanguard', krokas (geltonas))

Crocus vernus 'Jeanne D'Arc', Crocus (yellow)
(Pavasarinis krokas
'Jeanne D'Arc', krokas (geltonas))

Krokus gausiai lankė bitės, kamanės ir drugiai. Mažas dūzgiantis pievelės lopinėlis įkurdintas saulėtoje vietoje. Kol kas čia žolytės nepjauname, leisdami krokams auginti lapus ir kaupti jėgas sekančio sezono žydėjimui.

Crocus (yellow)
(Krokas (geltonas
))

Crocus vernus 'Vanguard'
(Pavasarinis krokas
'Vanguard')

Rūtenių ir sniegžydrių duetas

Dalinai pavėsingam lopinėliui pasirinkau rūtenių ir sniegžydrių derinį. Idėja kilo viename iš Vilniaus rajonų prie daugiabučio pamačius ištisą laukinių rūtenių pievą. Originaliame derinyje mėlynai žydėjo scylės, o aš savajam sodui rinkausi mėlynai žydinčias sniegžydres.

Corydalis solida 'Beth Evans'
(Paprastasis rūtenis
'Beth Evans')

Chionodoxa forbessi
(Puošnioji sniegžydrė)


Corydalis solida 'Beth Evans', Chionodoxa forbessi
(Paprastasis rūtenis
'Beth Evans', puošnioji sniegžydrė)

Tai, kad rūteniai būtų tinkamas pasirinkimas sodeliui, sufleravo savaime viename iš gėlynų vis pasirodantys laukiniai rūteniai. Ilgus metus nenorėjau pripažinti jų teisėto noro čia likti, tad... išravėdavau. Laimei, ne visai sėkmingai, mat šiemet atkakliųjų laukinukų pamėgtoje vietoje pasirodė fantastiškos spalvos sėjinukas. Labai viliuosi, kad šį sėjinuką pavyks išlaikyti ir ateityje galėsiu pasidžiaugti čia gimusių rūtenių pievele.

Corydalis solida (seedling), Chionodoxa forbessi
(Paprastasis rūtenis (sėjinukas)
, puošnioji sniegžydrė)

Ciklameninių narcizų 'Jetfire' solo

Iš narcizų tarpo pasirinkau išbandyti ciklameninus 'Jack Snipe' ir 'Jetfire', trikuokius 'Hawera' ir 'Thalia', tariamąjį narcizą (N. pseudonarcissus obvalaris) bei Trumpet narcizų grupei priklausantį žemaūgį 'Topolino'. Pirmasis pražydo 'Topolino', netrukus prie jo prisijungė 'Jetfire' ir tariamasis narcizas. Šiuo metu sode 'Jack Snipe' žydėjimo pats pikas, o trikuokiai narcizai 'Hawera' bei 'Thalia' dar tik ruošiasi savo pasirodymui. 

Mano dėmesį patraukė gausiai pražydęs 'Jetfire'. Iš vieno svogūnėlio stiebiasi keli žiedai, žydi iš tiesų gausiai, ir kur kas ilgiau, nei, pavyzdžiui, 'Topolino'. 'Jetfire' šviečia iš toli geltonais žiedlapiais ir oranžine karūnėle, yra kur kas geriau matomi, nei, tarkim, kremiškai balti su geltona karūnėle 'Jack Snipe'. Belieka tikėtis, kad dėmesį patraukusi veislė bus nusiteikusi ir gerai plėstis.

Narcissus cyclamineus 'Jetfire'
(Ciklameninis narcizas 'Jetfire')

Narcissus cyclamineus 'Jetfire'
(Ciklameninis narcizas 'Jetfire')

Kol kas narcizai įkurdinti eksperimentinėse lysvėse, o ilgainiui pasiteisinusi veislė ateityje persikeltų į gėlynus arba žydinčią pavasarinę pievelę. Šį pavasarį galėjau įvertinti tik dekoratyviąsias svogūninukų savybes, vėlesniais metais laukia tikrasis, gebėjimo plėstis, testas.

2021-04-24

Laužavietė paprastai

Kai antroje balandžio pusėje aplanko arktiniai orai ir trumpam pasirodo sniegas bei žvarba, laužavietės tema - pats tas. Pas mus laužaviečių krikštatėviais tapo vaikai. Vyresnėlio iniciatyva laužavietė atsirado didžiajame sode vasarą, o esančią kieme, arčiau namų bei užuovėjoje, kartu su jaunėliu įsirengėme prieš savaitę. 

Darbas nesudėtingas ir greitas:

  • pasižymėjome ~1m skersmens apskritimą;
  • kastuvu nuėmėme velėną ir kiek pagilinome laužavietės duobę;
  • pakraščius išdėliojome akmenimis;
  • tarpelius tarp aplink esančios žolės ir laužavietės pakraščio akmenų užpylėme žemėmis; 
  • laužavietės dugne papylėme sluoknį žvyro ir gerai sumynėme.

Aplink laužavietę kiek įgilindami išdėliojome ketvertą didesnių akmenų prisėsti. Didžiajame sode aplink laužavietę akmenys išdėlioti plačiu puslankiu. Benaudodami pastebėjome, kad akmenys kiek per toli, kūrenant ugnį norisi įsitaisyti arčiau. Antrasis dublis praktiškesnis - tarp laužavietės pakraščio ir akmenų palikti 75-90cm tarpai. Tos pačios dienos vakare išbandėme - pats tas.

Naujoji laužavietė kieme nėra vieniša, įsilieja į bendrą vaizdą atkartojamomis medžiagomis (akmeniu). Gretimoje erdvėje - neseniai įrengta neaukšta atraminė sienutė iš akmenų, akmuo-paukščių girdykla, nedidelė žaisminga akmenų skluptūra, prigludusi gėlyne.

2021-04-05

Žema atraminė sienutė iš akmenų

Pasitaiko sodinių idėjų, kurios ateina netikėtai. Panaikinus šiaurinėje namo pusėje buvusį kiek paaukštintą gėlyną, liko nedidelis aukščių skirtumas. Pirma mintis - padaryti tolygų nuolydį ir užsėti žolę. Vis tik ilgainiui ši mintis ėmė nebepatikti ir netikėtai kilo žemos atraminės sienutės iš akmenų idėja. Juolab, kad kaip tik pakankamas kiekis riedulių pūpsojo be paskirties savame kieme.

Darbas iš tiesų nesudėtingas, lengvai įgyvendinamas per pusdienį-dieną. Priemonių tereikėjo minimaliai: žemo vežimaičio be rėmo, idant būtų lengva užridenti ir atsivežti akmenis, bei kastuvo.

Pirmasis žingsnis - sienutės pakraščio linijos pasižymėjimas-suformavimas. Rinkausi platų puslankį, kuris dalinai atkartoja netoliese esančio geltonai-mėlyno gėlyno "S" formos linijas.

Vėliau atėjo akmenų eilė. Riedulius rinkausi tokio dydžio, kuriuos galiu paridenti, stumtelėti  ar minimaliai kilstelėti vieną kraštą. To visiškai pakanka akmenį įtaisyti paskirties vietoje. Plokštesnę akmenų pusę atsukau į viršų.

Ties centrine puslankio dalimi atraminė sienutė vos aukštėlesnė, į pakraščius aukštis mažėja. Sėti veją planuoju iš abiejų sienutės pusių, tad nusimatantis priežiūros darbas - su benzininiu ar akumuliatoriniu dalgiu ("trimeriu") apipjauti pakraščius.


2021-03-28

Kaip norint susimažinti darbo neprisidaryti jo dar daugiau

Šio įrašo idėja kilo prieš metus. Ją pasiūlė sutuoktinis, kai iš sodo grįžau burnodama. "Kodėl gi neparašius ir iš kitos pusės, ne vien tik apie tai, kas gražu ar pavyko? Gal skaitantiems būtų naudinga ir tokia informacija?" - buvo jo žodžiai. Tąsyk buvau pernelyg pikta, kad sėsti rašyti, o įsibėgėjus sezonui tema nebebūtų buvusi tokia aktuali. 

Istorijos pradžia - prieš pora metų didžiajame sode sodinta pilkųjų lanksvų 'Grefsheim' gyvatvorė. Tąsyk nutariau susimažinti darbo ir 64m ilgio juostą gyvatvorės sodinimui paruošti paprastesniu, laiką taupančiu būdu. Vietoj velėnos nuėmimo ir žemės supurenimo tąsyk nutariau nupurkšti reikiamą plotą glifosatais, nurudus žolei sodinti lanksvų sodinukus ir gerai apmulčiuoti. Apie šį būdą buvau skaičiusi knygose. Viską atlikus tinkamai, velėna po mulčo sluoksniu turėtų sunykti, nesujudinta žemė būtų ne tokia gausi paviršiuje esančių ir galinčių sudygti piktžolių sėklų. Pradžia buvo kaip ir gera - nupurškėme, pasodinome, užmulčiavome storu nupjautos žolės sluoksniu (įrašą su viso proceso nuotraukomis ir aprašu galite rasti čia).

Sekantį pavasarį lanksvų eilė atrodė taip:

Sutiksite, nedžiuginantis vaizdas. Visa eilė gausi sudygusių nepirmamečių kiaulpienių ir kitų piktžolių. Laikotarpio būta be lietaus, tad žemė buvo sausa ir kieta. Orų prognozės lietaus nežadėjo, o kiaulpienės ėmė žydėti visu pajėgumu.

Laukė sunkus ravėjimas, kurio pražydus ir suvešėjus kiaulpienėms nebebuvo kaip nukelia. Ėmusis darbo paaiškėjo, kad po mulču buvusi negyva velėna per metus pilnai nesuiro, tad kiekvieną gabalėlį žemės teko kedenti išties sunkiai.


Pasitelkusi kantrybę, nors ir paburnodama, sunkiausią savo sodininkavimo istorijoje ravėjimą įveikiau.  Netrukus galėjau pasidžiaugti ir jaunais pražydusiais lanksvų krūmeliais. Žinoma, nuravėtą lanksvų eilę mulčiavome, idant darbo sezono bėgyje būtų mažiau.

Spiraea cinerea 'Grefsheim'
(Pilkoji lanksva 'Grefsheim')

 Žvelgdama atgal, galiu įvardinti savas klaidas:

  • žolė glifosatais buvo nupurkšta per anksti, t.y. pavasarį pradėjus želti žolei. Nors tuo metu visa sužaliavusi žolė ir nurudo, tačiau akivaizdu, kad "nepagavome" visų piktžolių, ypač tų, kurios būtų sužėlusios vėliau;
  • nupurkšta žolė nepalikta ilgesniam kontroliniam periodui, kad įsitikinti, kad visa, ko nepageidaujame pamatyti suželiant, tikrai išnaikinta;
  • pasirinktas pernelyg greitai suyrantis mulčas. Jei savu laiku nespėji papildyti sluoksnio - duodi puikų šansą sudygti kur kas daugiau piktžolių, nei jų rastųsi nuolat palaikant storą mulčo sluoksnį. Kartais susiklosto taip, kad reikiamu momentu laiko sodui surasti itin sunku, tad lėčiau yrantis mulčas, nereikalaujantis tarpinio papildymo sezono bėgyje, būtų kur kas protingesnis pasirinkimas;
  • per mažai drėgmės - sezonas buvo su sausais periodais, po pasodinimo nebelaistėme, mulčo sluoksnį papildėme kiek pavėluotai. Negyva velėna irtų kur kas greičiau, jei būtų drėgniau.

Ar kartočiau šį eksperimentą dar kartą? Galbūt, tačiau šiandien dar žiūriu į šią mintį atsargiai. Pati sau priėjau išvados, kad variantas pašalinti velėną ir supurenti žemę vėliau ją mulčiuojant duoda garantuotą rezultatą. Be chemijos, dirvožemis purus, dėl mulčo piktžolės iš sėklų nedygsta, o jei užsilieka kokių piktžolių šaknų ir prasikala pro mulčo sluoksnį - išrauti nepalyginamai lengviau, nei iš pilnai nesuirusios negyvos velėnos. Jei žemė būtų gausi kokių nors sunkiai išravimų piktžolių, pavyzdžiui, dirvinio vijoklio, supurenus žemę palikčiau kurį laiką ir sudygusias piktžoles nupurkščiau, galbūt pakartočiau 2-3 kartus, ir tik tada sodinčiau pasirinktus augalus bei mulčiuočiau.

Ar turite panašių patirčių? Būtų išties įdomu sužinoti. Pasidalinkite komentaruose.

2021-02-27

Knygų lentyna: Beth Chatto sodai

Savuose kiemuose praūžus praėjusių metų pertvarkoms liko du ploteliai su daugiametėmis gėlėmis - saulėtas ir šešėlingas. Taigi, Beth Chatto knygos apie sausrai atsparų (žvyro) ir šešėlingą sodus sava tematika pataikė tiesiai į dešimtuką. Man visad buvo įdomu, kaip kuriami sodai, į ką kreipiamas dėmesys, kokiais principais vadovaujamasi ir kaip parenkami augalai. Abiejų knygų struktūra panaši - pirmajame skyrelyje pateikiami pirmieji sodo kūrimo žingsniai, vėliau keliaujama metų ratu pradedant bundančiu sodu, stebimas jo kitimas, aprašoma begalės augalų bei jų kombinacijų. Knygų pabaigoje pateikiamas pagrindinių augalų, tinkamų esamoms sąlygoms, sąrašas. Ne visi knygose minimi bei aprašomi augalai gali augti mūsų atsparumo šalčiui zonoje (USDA 4-5), tačiau tinkamų augalų aibė taipogi gausi. Be to, įvairialypio gėlyno kūrimo principai universalūs, tad išties galima rasti idėjų ir savam sodui.  

Beth Chatto vardas ir jos sodai girdėti daugeliui sodininkų. Beth Chatto gimė 1923m. aistringų sodininkų šeimoje. Ištekėjo už Andrew Chatto, tyrinėjusio augalų kilmę. Tai padarė didelę įtaką Beth sodams, kuriuose laikomasi pagrindinio principo - tinkamas augalas tinkamai vietai. Sodai pradėti kurti 1960-aisiais Didžiojoje Britanijoje, o sklypo būta įvairialypio, tad čia sukurti žvyro (Gravel Garden), akmeningų kalnų šlaitų (Scree Garden), miško (Woodland garden), vandens (Water Garden) bei atvirų saulėtų vietų, kur veši daugeliui įprastų augimviečių tinkami augalai (Reservoir Garden), sodai. Beth Chatto skiria didelį dėmesį natūralioje gamtoje sutinkamiems kultivarams ir knygoje prisipažįsta, kad savame sode yra augalų kolekcininkė. Iš tiesų, naudojamų augalų paletė be galo plati, tačiau jie kruopščiai parenkami ir apjungus sukuria vientisą, nepakartojamo grožio neformalaus stiliaus sodą.

  • Chatto, Beth, (2016) Drought-Resistant Planting : Lessons from Beth Chatto's Gravel Garden, Frances Lincoln.


    Tai jau nebe pirmasis knygos leidimas. Čia aprašomi du - žvyro (Gravel Garden) ir akmenuotų kalnų šlaitų (Scree Garden) - sodai. Pirmasis 1991m. įkurdintas buvusioje parkavimo aikštelėje, kurioje gruntas buvo stipriai suspaustas ir vandeniui laidus sluoksnis išties gilus - net 6m. Beth Chatto ir jos komanda šį apie 35 arus užimantį sodą sukūrė kaip eksperimentą. Sodas savo forma primena išdžiūvusią upę su keletu augalų salų centre ir plačiais daugiamečių gėlių bei sumedėjusių augalų "krantais". Ne visi augalai išgyveno ekstremaliomis sąlygomis nelaistomi (pirmą ir paskutinį kartą buvo laistoma sodinant augalus), tačiau eksperimentas pasiteisino.
    Antrasis, akmeningų kalnų šlaitų sodas (Scree Garden), suformuotas 30m ilgio ir 17m pločio erdvėje. Čia esti 5 augalų salos su nedideliu nuolydžiu, kurioms parinkti žemesni nei žvyro sode (Gravel Garden) augalai. Beth Chatto neturėjo tikslo sukurti Alpių sodą, tačiau jos siekis mažoje erdvėje įkurdinti charakteringą, maksimaliai patrauklų ir įdomų sodą, realizavosi.
    Įdomu tai, kad sodas kuriamas neturint tikslaus išankstinio plano-brėžinio. Augalų plotelių formos išryškėja paskirtame plote po gyvų apmąstymų bei bandymų pasitelkiant sodinę laistymo žarną. Augalų paletė (sąrašai) pasiruošiama iš anksto, sugrupuojant augalus pagal aukštį, tipą (vertikalės, akcentai, užpildantys augalai, svogūniniai), tačiau savo vietą augalai suranda kūrybinio proceso metu sodinant augalus. Beth Chatto kuria sodą parinkdama augalų grupes, kurios puikiai atrodo drauge ir prisitaiko prie esamų sąlygų. Grupelės papildomos išskirtinių savybių turinčiais akcentiniais augalais, kurie išdėliojami tarsi paskiri taškai. Beth Chatto rašo paprastai pradedanti nuo pagrindinių augalų, aplink kuriuos sukasi visi tolimesni sprendimai. Pirma parenkami dominuojantys, sava forma vienas kitą papildantys ir struktūrą viso sezono bėgyje suteikiantys augalai. Vėliau išdėstomi kiti.

  • Chatto, Beth, (2017) Beth Chatto's Shade Garden : Shade-Loving Plants for Year-Round Interest, Pimpernel Press.


    Kaip ir pirmoji, ši knyga išleista pakartotinai - vis tik nemari klasika. Čia aprašomi keletoje šešėlingų sodų - Long Shady Walk, Little Grassy Wood, Wood Garden - augantys augalai. Miško sodui (Wood Garden) pradžią davė 1987m. praūžęs uraganas. Miškinga sodo dalis, kurią iš pradžių ketinta palikti natūralią, po vienos nakties pasitiko šeimininkus masiškai išvartytais medžiais. Prabėgus porai metų po prašviesėjusiomis medžių lajomis imta kurti miško sodą su krūmais bei žolinių augalų paklote. Tarp medžių suformuoti vingiuojantys takeliai, apsupti augalams skirtų plotelių. Beth Chatto, kalbėdama apie šešėlingą sodą, akcentuoja kontrasto svarbą - tiek spalvų, tiek formų. Sodininkaudami šešėlinguose ploteliuose turime priimti čia augti prisitaikiusių augalų natūralų gyvenimo ciklą. Dauguma žydi pirmoje sezono pusėje, tad norėdami pratęsti patrauklų periodą, turime koncentruotis į augalų lapiją bei formas.

Skaitant Beth Chatto knygas nenustoja stebinti autorės žinių gausa - plati augalų paletė, kitimas sezono bėgyje, užčiuopiamos esminės augalų savybės, padedančios sukurti nuostabius derinius, praktiniai pastebėjimai, padedantys reikiamu metu išryškinti ar pridengti augalus. Nenuostabu, kad pageidaujamų savame sode išbandyti augalų sąrašas, perskaičius šias knygas, pasipildo.