2018-08-31

Pažintis: kemeras, rudbekija ir skėstašakis astras

Eksperimentams paprastai renkuosi augalus, kurie galėtų papildyti sodą tylesniais periodais arba tiktų kintančiam sodui (kaip kad pavėsio augalai). Šįkart norėčiau pasidalinti pirmaisiais įspūdžiais apie daugiametes gėles, kurios prabyla antroje vasaros pusėje.

Kemerą 'Riesenschirm' pirmą kartą pamačiau aistringos sodininkės-mėgėjos kieme prieš keletą metų. Augalas atrodė fantastiškai - stotingas kone poros metrų keras, apsikaišęs ant tamsių stiebų iškeltais milžiniškais apvalainais žiedų skėčiais. Pasidomėjusi augalo poreikiais, ketinimų auginti savame kieme tąkart atsisakiau. Vis dėlto įspūdis buvo neišdildomas, tad po kurio laiko kemero sodinukas rado vietą derlingesnį ir drėgnesnį dirvožemį galinčiame pasiūlyti tėvų kieme. Stotingoji gėlė ne tik pritapo, bet ir pelnė tėvų simpatijas. Šį pavasarį nutariau kemerą eksperimento tvarka įkurdinti ir savame kieme. Teko laimė iškart pasisodinti gana nemažus sodmenis. Sausros pavasario pabaigoje ir pirmoje vasaros pusėje pareikalavo dėmesio - kemerus teko laistyti, mat karščio paveikti ūgliai vysdavo. Sausrų metui pasibaigus, laistymą pamiršau ir antroje vasaros pusėje sulaukiau išsiskleidžiančių įspūdingų žiedynų. Tiesa, kerai  nėra tokie aukšti. Priežastys galimos kelios - ir mažiau palankios augimo sąlygos, ir pirmieji augimo metai naujoje vietoje, ir neįprastai sausas gegužės-birželio periodas.

Eupatorium maculatum 'Riesenschirm'
(Kemeras
'Riesenschirm')

Ne paslaptis, kad sodelio top-metas yra pirmoji vasaros pusė, tad visad troškau atrasti "darbinį arkliuką" antrai vasaros pusei. Žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm' - puikus kandidatas. Pradėjusi žydėti liepos mėnesį nenuilstamai pluša dar ir rudens pradžioje. Nors ryškesnio geltonio gėlių sodelyje nebuvo matyti jau kelerius metus, ši rudbekija verta išimties, juolab kad sodresnis geltonis rudenėjančiame sode - ir savu laiku, ir savoje vietoje. Nenuostabu, kad žvilgsnis nuo tuštesnių gėlyno plotų krypsta į iš sėklų išaugintus rudbekių sodinukus bei galimus padalinti augesnius kerus.

Rudbeckia fulgida 'Goldsturm'
(Žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm')

Skėstašakis astras sudomino perkaičius Amy Ziffer knygą apie pavėsio augalus (žr. įrašą Iš sodininko mėgėjo knygų lentynos). Nors nuotrauka nebuvo įspūdinga, tačiau aprašas sudomino - atsparumas ligoms, gera išvaizda viso sezono metu, vienas tų retų augalų, galinčių žiedais praskaidrinti šešėlingą sodą rudenėjant. Rugpjūtį prasiskleidus smulkiems (tačiau gausiems) baltiems žiedams, išryškėjo kontrastas su sodriai žaliais lapais bei tamsesniais stiebeliais. Literatūroje rašoma, kad neagresyviai plinta atžalomis ir puikiai dengia žemę pavėsyje. Šioms praktinėms savybėms įvertinti dar prireiks laiko, tačiau pirmasis įspūdis labai geras.

Aster divaricatus 'Tradescant'
(Skėstašakis astras
'Tradescant')

2018-08-24

Pažintis: arunkas, bajorė ir veronikūnas

Vasaros pabaiga puikus metas įvertinti, kas pastebėta kiemo naujokų gretose.

Arunkus būtų sunku pavadinti visiškais naujokais, mat į sodelį pirmasis jų (Aruncus 'Mysty Lace') atklydo prieš ketverius metus. Tai ilgaamžiai augalai, tad ir laiko suaugti į kuplesnį kerą reikia nemažai. Tačiau kantrybė atsiperka - arunkai formuoja dailius kerus, lapų kupstas gražiai atrodo viso sezono bėgyje. Birželio mėnesį žavi purios baltos šluotelės, kurios keisdamos spalvą nuo baltos iki gelsvos bei rusvos laikosi gana ilgai. Man, turinčiai ne itin derlingo dirvožemio sausoką sodą, vienas didžiausių arunkų pliusų - gerai auga pavėsyje nereikalaudami jokios papildomos priežiūros. Pavėsingo sodo augalas 'must have', juolab, kad esama veislių nuo vos 30cm aukščio iki poros metrų. Aukštaūgį paprastąjį arunką (Aruncus sylvestris) įkurdinau tamsioje sodo kertėje, o apie pusmetrio aukščio augantis 'Mysty Lace' lengvai pritaikomas gėlyno priešakinėse linijose.


Aruncus 'Mysty Lace'
(Arunkas
'Mysty Lace')

Aruncus sylvestris
(Paprastasis arunkas)

Daugiausiai šeimynykščių smalsumo šį sezoną pritraukė antrus metus sodelyje skaičiuojanti bajorė (Centaurea pulchra 'Major'). Visų pirma, dėmesį traukė nemaži gražiai karpyti pilkšvai žali lapai. Vėliau, birželio pradžioje, iškilo gana stambūs žiedų burbulai. Jų metamorfozės laukiantys vaikai eidavo kone kasdien tikrinti, "ar jau". Alyviški žiedai prasiskleidė ne tik jų, bet ir nektarą renkančių vabzdžių džiaugsmui. Nepaisant ne itin ilgo žydėjimo išraiškingą lapiją ir stotą pirmąją sezono pusę demonstravęs augalas atrodė tiesiog tobulas. Patyliukais ėmiau galvoti, kad galbūt šia ilgaamžiškesne gėle galėčiau ateityje pakeisti gana dažno atnaujinimo reikalaujančias vilnotasias notras 'Helen von Stein'. Tylūs ketinimai prigeso sezonui persiritus į antrąją pusę - bajorės lapų keras tapo mažiau tvarkingas ir patrauklumu ėmė nusileisti vilnotosioms notroms. Nepaisant visų "o, bet, tačiau" ši bajorė išties verta dėmesio ir puikiai papildytų saulėtą gėlyną.

Centaurea pulchra 'Major'
(Bajorė)

Centaurea pulchra 'Major'
(Bajorė)

Centaurea pulchra 'Major'
(Bajorė)

Virgininio veronikūno 'Diane' pilno vaizdo teko palaukti ketverius metus. Gražų vertikalų stotą turintis keras augti neskubėjo - tai įprasta ilgaamžių augalų tarpe. Baltos žydinčio veronikūno žvakės žavingos, tačiau, kaip bebūtų gaila, žydėjimas nesitęsia ilgai. Šio augalo pagrindiniai pliusai - gražus visą sezoną tvarkingu išliekantis vertikalus keras ir gebėjimas ilgai augti vienoje vietoje negožiant augalų-kaimynų. Ar norėčiau šį augalą auginti didesniais masyvais? Galbūt.

Veronicastrum virginicum 'Diane'
(Virgininis veronikūnas 'Diane')

2018-07-28

Sodelio atspindžiai: liepa'2018

Vasarai persiritus į antrąją pusę, pasikeičia ir sodo "vedantieji" augalai - pastebimi tampa varpiniai žolynai, pražysta vėlyvesnės gėlės, medžiai ir krūmai nokina obuolėlius ir uogas.

Sodelyje šiemet pastebimos ne tik lendrūnų šluotelių bangos, bet ir virblių bei rudeninių mėlitų grupelės, padidėjusios praėjusiais metais pertvarkant gėlynus. 

Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',
Eupatorium maculatum 'Riesenschirm'
(
Smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster',
kemeras 'Riesenschirm'
)

Achnatherum calamagrostis
(Virblė)

Sesleria autumnalis
(Rudeninis mėlitas)

Liepos pabaiga man neatskiriama nuo kvapnių OT grupės lelijų žiedų ir gausaus šluotelinių hortenzijų žydėjimo. Lelijas 'Conca d'Or' šį pavasarį sodinau iš naujo, mat anksčiau augintų pora vienetų daugintis neskubėjo ir metų bėgyje tiesiog prapuolė. Dėl subtilių žiedų atspalvių 'Conca d'Or' - viena mėgstamiausių mano lelijų.

Lilium (OT) 'Conca d'Or'
(Lelijos (OT)
'Conca d'Or')

Lilium (OT) 'Sonora'
(
Lelijos (OT) 'Sonora')

Hydrangea paniculata 'Limelight'
(Šluotelinė hortenzija 'Limelight')

Sumedėjusių augalų tarpe pastebimos ne tik hortenzijos, bet ir obuolėlius nokinančios rojaus obelaitės, šermukšniai, uogas svarinančios juodavaisės aronijos.

Malus 'Royal beauty'
(Rojaus obelis 'Royal beauty')

Aronia melanocarpa 'Galicjanka'
(Juodavaisė aronija 'Galicjanka')

Kad ir kaip džiugintų pavieniai augalai, žvilgsnį labiausiai glosto nusisekęs bendras vaizdas. Vidinio kiemelio gėlyne minimalią lūkesčių kartelę perkopė tik saulėtesnioji gėlyno dalis, o į šešėlingąją teks grįžti vedinai naujų idėjų. Ne visų augalų poreikius pavyko įvertinti tiksliai, tad eksperimentai jaukinantis šešėlį tęsis.



Su didele viltimi laukiau geltonai-mėlyno gėlyno pokyčių rezultato. Nors pirmasis sezonas leidžia vertinti tik preliminariai, nuojauta kužda, kad virblės turėtų pateisinti lūkesčius ir suteikti trokštamą optinį lengvumą, gyvybę, judesį ir žaismę.



2018-07-08

Prahos botanikos sodas (ir ne tik)

Dažnai kiek užtrunka, kol nauji įspūdžiai, nugulę į nuotraukas, išvaduojami iš neperžiūrėtų ir nesurūšiuotų nuotraukų statuso. Šis įrašas - apie gegužės pabaigos pusdienį Prahoje. Išsukusi iš turistų pamėgtų maršrutų senamiestyje patraukiau į botanikos sodą.

Pažintį pradėjau su oranžerija, pavadintą skambiu Fata Morgana vardu. Oranžerija išties didelė, augalai vešlūs. Pagrindinėje patalpoje sužavėjo krištolo skaidrumo vandens baseinėlis su plaukiojančiomis žuvimis. Šarmo oranžerijai prideda aplink skraidantys egzotiški drugiai.



Botanikos sodas suskirstytas pagal augimvietes, nuo pavėsingo miško kampelio iki sausos augimvietės su šalčiui atspariais kaktusais. Yra ekspozicija su vandens ir pakrančių augalais.


Sarracenia purpurea subsp. purpurea, Sarracenia oreophila

Daugiamečių gėlių želdynai didelėje sodo teritorijoje neatrodo gausūs, tačiau sutinkami įvairiais pavidalais - atviros saulėtos vietos, sumedėjusių augalų pakraščiai, miško kampeliai, šlaitai.

 






Tuo metu, kai lankiausi, žydėjo bijūnai. Jų kolekcijai skirta atskira erdvė, pavadinta bijūnų pieva.

Paeonia (Itoh) 'Bartzella'

Sekant natūralistinėmis tendencijomis įrengta keletas žydinčių pievelių.



Dėmesį traukė ir medžiai bei krūmai. Nežinoma rožė ar erškėtis, apsipylęs smulkių baltų žiedelių lavina, margalapis bukas, žydintis tulpmedis, japoniško sodo ramybę baltais žiedais praskaidrinantys plunksnalapis lekėčius ir sedula.


Fagus sylvatica 'Albovariegata'

Liriodendron tulipifera 'Aureomarginatum'

Staphylea pinnata

Cornus kousa 'China Girl'

Neskubantiems įrengta vietų ramiai poilsio valandėlei - hamakai, mediniai šezlongai. Praha esti kalvotoje vietovėje, iš botanikos sodo atsiveria miesto panorama.



Netolimais esti ir zoologijos sodas. Netoli įėjimo pasitinka terasuotas gėlynas šlaite, kuris vizito metu skendėjo žieduose.

 

2018-06-23

Knygų lentyna: trys knygos apie natūralistinį želdinimą

Natūralistinis želdinimas pastaraisiais metais yra sodinės mados viršūnėse. Ir, tikėtina, taps vienu ryškiausių šio laikmečio sodininkystės bruožų. Stebiu entuziastingą natūralistinio želdinimo krypties plitimą nenerdama į gilius vandenis, gana santūriai, tačiau pasiimdama tai, kas artima. Mielai sodinu šios krypties išpopuliarintas daugiametes gėles, kurios yra patikimos ir pasižymi geromis praktinėmis savybėmis, be to, natūraliau įsilieja į želdynus. Požiūris, kad augalas turi būti parinktas pagal esamas augimo sąlygas, yra vienas atraminių galvojant apie savąjį sodą. O vešlus, plikos žemės nepaliekantis želdynas - vis dar asmeninė siekiamybė.

Santūresnį požiūrį į natūralistinį želdinimą nulėmė keli aspektai, kurie galbūt, pasidomėjus plačiau, paaiškėtų besą įtakoti paviršinių žinių nulemtų nuostatų. Išgirdus "natūralistinis želdinimas", vaizduotė ima piešti pievų ir prerijų įkvėptą didelių mastelių daugiamečių gėlių želdyną. Medijoje matomi akiai patrauklūs pavyzdžiai dažniausiai yra iš viešų želdynų ar išties didelių privačių sodų. Sėkmingų mažesnės apimties želdynų pavyzdžių, kurie neprimintų "šabakštynėlio" ir atlieptų privačių sodų poreikius, ne taip jau ir dažna pamatyti. Savo žodį taria ir asmeninis skonis, kuris prašo gana aiškios struktūros, švaresnio bei grynesnio vaizdo. O kur dar meilė medžiams, gimdanti nuoskaudą dėl nepelnytai tarsi į šalį nustumtų sumedėjusių augalų. Bet galbūt "natūralistinis" - nebūtinai tik pievos įkvėptas lengvą "šabakštynėlį" primenantis želdynas? Galbūt abejoti verčia klaidingos nuostatos ar elementarus nesupratimas? Vedina šių klausimų bei noro pažinti ir suprasti daugiau, atsiverčiau keletą knygų apie natūralistinį želdinimą.
    • Diblik, Roy. (2014) The Know Maintenance Perennial Garden, Timber Press.

    Knyga, kurią perskaičiau pirmąją. Ir tai buvo geras pasirinkimas, nes ji itin praktiška, pritaikyta sodininkui-mėgėjui, kuris norėtų įsirengti natūralistinio stiliaus gėlyną. Roy Diblik paprastai, nuosekliai ir labai aiškiai išdėsto informaciją, reikalingą startui: kaip įvertinti sąlygas sode, į ką atkreipti dėmesį vertinant augalo struktūrą ir savybes, kaip paruošti vietą natūralistiniam gėlynui ir kaip jį prižiūrėti vėliau. Pastaroji dalis išties vertinga, nes atveria akis kur kas paprastesniems ir efektyvesniems gėlyno įrengimo ir priežiūros būdams, kurie leistų nesugaištant daug laiko valdyti gana didelius gėlynų plotus. Norėčiau būti tai perskaičiusi kur kas anksčiau. Sekanti knygos dalis skirta pažinčiai su pagrindiniais daugiamečiais augalais, kuriuos autorius vėliau naudoja 62-uose  gėlynų pavyzdžiuose-blokuose. Siūlomas lengvai pritaikomas modulinis gėlynų kūrimo būdas. Kiekvienas knygoje pateiktas sodinimo planas yra skirtas daugmaž 3x4m dydžio stačiakampiam ploteliui. Kartojant tą patį bloką (ar jo dalis) galima padengti bet kokios formos ir dydžio gėlyną. Universalu ir lengvai pritaikoma. Planai išties "žemiški", didžioji dalis augalų įsigyjami ir pas Lietuvos gėlininkus-augintojus. Pavyzdžiuose matomas augalų komponavimo būdas leidžia išgauti natūraliai persipinančių augalų įspūdį. Retai kada tarp "imk ir naudok" principu sudarytų sodinimo schemų tenka sutikti tokių, kurias išties galėtum imti ir pritaikyti čia pat savame sode. Man pavyko rasti net keletą, kurių siūloma augalų paletė artima jau egzistuojantiems sodelio gėlynams arba kurias mielai realizuočiau savame sode, juolab, kad nemažai reikalingų augalų jau auginu. Kita vertus, išsianalizavus siūlomus planus, jų komponavimo būdus, praktiškai susipažinus su augalais savame sode, galima kurti savuosius blokus. Iki tobulos knygos tetrūksta tik vieno - erdvinės vizualizacijos (nuotraukos ar paveikslėlio pavidalu) greta knygoje pateikiamų sodinimo schemų. Tačiau tai nėra esminis trūkumas sodininkui-mėgėjui, kuris jau yra susipažinęs su natūralistiniame želdinime naudojamais augalais. Ši  knyga - tvirtas atspirties taškas natūralistiniam gėlynui, išties įkvepianti ir padrąsinanti imtis malonaus eksperimento.
    • Outdolf, P., Kingsbury, N. (2013) Planting: A New Perspective, Timber Press.

    Antroji knyga - bendras garsaus dizainerio Piet Oudolf ir dizainerio, knygų bei straipsnių autoriaus Noel Kingsbury darbas, kuriame neriama į gilesnius natūralistinio želdinimo vandenis. Knygoje aptariamos pastarųjų metų natūralistinio želdinimo idėjos bei tendencijos, atkreipiant dėmesį į tvarkos ir spontaniškumo santykį želdynuose, nagrinėjami sodinimo blokais ir pramaišiui pliusai ir minusai. Knygoje rasite atsakymus, kokiais būdais kuriami didesnės biologinės įvairovės tvarūs želdynai su aliuzija į laukinę gamtą, bet tuo pačiu patrauklūs stebėtojui ir turintys kažką specifinio ir įsimintino, kas padaro želdinį lengvai atpažįstamu. Man itin patiko antrasis knygos skyrius, išsamiai nagrinėjantis augalų grupavimo natūralistiniame gėlyne principus ir skirtingus būdus. Čia pat pateikiamos ir analizuojamos Piet Oudolf darbų schemos, kurios puikiai iliustruoja tekste aptartus aspektus. Išskiriamos pagrindinių (angl. primary), matricos (angl. matrix) ir išsibarsčiusių (angl. scatter) augalų grupės. Aprašomas jų vaidmuo gėlyne, aptariami komponavimo būdai, nagrinėjami pavyzdžiai. Sekantis skyrius skirtas komponavimui aktualiems augalų aspektams  - augalo struktūrai bei architektūriškumui, sezoniškumui ir pan. Kuriant natūralistinius sodus siekiama tvaraus ir ilgalaikio rezultato, tad knygoje taip pat gvildenami augalų ilgaamžiškumo klausimai ir jų išgyvenimo strategijos. Galiausiai aptariami kitų, dirbančių natūralistinio želdinimo srityje, darbai. Knygos gale pateikiama glausta, bet labai informatyvi per keliolika lapų nusitęsianti daugiamečių žolinių augalų lentelė su aktualia informacija - augalo augumu, sodinimo tankiu, architektūrinėmis savybėmis, žydėjimo ir vizualaus patrauklumo periodais, ilgaamžiškumu, gebėjimu plėstis, poreikiu šviesai ir dirvožemio derlingumui, atsparumo šalčiui zonomis. Sodininkas-mėgėjas, perskaitęs šią su natūralistinio želdinimo principais ir gėlynų komponavimo būdais supažindinančią knygą, jausis kur kas tvirčiau įgijęs bazinių žinių bei ras atsakymus į pamatinius klausimus "kaip?" ir "kodėl?".
    • Rainer, T., West, C. (2015) Planting in a Post-Wild World: Designing Plant Communities for Resilient Landscapes, Timber Press.

    Trečioji knyga skirta apžvelgti kuriamų augalų bendruomenių (angl. designed plant communities) pamatinius principus. Šios bendruomenės - tarsi tiltas tarp gamtos ir žmogaus kuriamų sodų. Patrauklios žmogaus akiai, bet tuo pačiu funkcionalios ekologiniu požiūriu. Knygoje aptariami augalų bendruomenių kūrimo principai - želdynas suvokiamas kaip augalų grupė, sąveikaujanti su vieta bei tarpusavyje, augalai parenkami pagal esamas sąlygas, žemės paviršius tankiai padengiamas augalais, sukuriami vertikalūs augalų sluoksniai, dizainas - įskaitomas ir patrauklus žmogaus akiai, želdyno palaikymas traktuojama kaip želdyno valdymas, o ne priežiūra. Įkvėpimo sodo dizainui siūloma ieškoti gamtoje.  Apžvelgiami trys pagrindiniai natūralaus kraštovaizdžio archetipai - pievos (angl. grasslands), atviresnės miškingos vietovės ir krūmynai (angl. woodlands and shrublands), miškai (angl. forests). Išskiriami jų kompoziciniai sluoksniai, atkreipiamas dėmesys į problematiškesnius aspektus, su kuriais susiduriama kuriant šių archetipų įkvėptus sodus. Įpusėjus knygai nuo  filosofinio/idėjinio lygmens pereinama prie dizaino proceso, kuris pateikiamas kaip apibendrintas metodas, pritaikomas bet kuriame regione ir situacijoje. Pirmiausia analizuojama ir stebima vietovė idant parinkti archetipą, kurio pagrindu bus kuriamas sodas. Vėliau pereinama prie žmogaus poreikių, aspektų, kurie daro želdinį patrauklų, bei būdų, kaip tai pasiekti (tvarkingas želdinio "rėmelis", charakterį suteikiančių elementų išryškinimas). Galiausiai aptariamas augalų sluoksniavimas želdyne - struktūriniai augalai (angl. structural plants), sezoniniai teminiai augalai (angl. seasonal theme plants), žemę dengiantys augalai (angl. ground-covering plants), tarpus užpildantys augalai (angl. filler plants). Skyriuje, skirtame sukurtos augalų bendruomenės valdymui, apžvelgiami kiekvienam želdyno vystymo(si) etapui aktualūs veiksmai. Ši knyga - abstraktesnis, pamatinius natūralistinio želdinimo principus išskiriantis ir apibendrinantis darbas, kurio idėjos leidžia pažvelgti į kuriamas augalų bendrijas iš esmės, nesigilinant į detales.

    2018-06-17

    Miškinių lelijų žiedai iš arti

    Prie miškinių lelijų temos vis grįžtu. Ir labiausiai tikėtinas laikas tam - jų žydėjimas.  Man tai - ypatingas metas. Kas rytą pažvelgiu į jas vos atsikėlusi pro langą ir kas vakarą užsuku į jų kampelį sode. Ir būtinai kasmet pasiėmusi lelijų sodinimo planą einu "skaičiuoti viščiukų". Tik ne rudenį, o birželio mėnesį.

    Manasis skaičiavimas paprastas - kurios puikiai auga ir žydi, kurios augina tik lapus ar užaugo nedidukės, o kurios taip ir nepasirodė. Šiais metais žydinčių lelijų kiek mažiau, o auginančių tik lapus ar nepasirodžiusių - kiek daugiau. Bet tai nestebina - pernai buvo persodintos, tad viskas, ko tikiuosi šiemet, kad apsipras po persodinimo streso ir visu grožiu pasirodys vėlesniais metais.

    Besisukinėjant aplink ir pastebėjus, kad esama gana panašių lelijų, kilo mintis sugretinti žiedus. Į kadrą papuolė 16-os miškinių lelijų, žydinčių šiuo metu, žiedų.

    I eilė:      'Megan Evans', L. martagon alba albiflorum, 'Zvaigžnu Vārti', 'Early Bird';
    II eilė:     'Mrs. R.O. Backhouse', 'Paisley Hybrid', 'Terrace City', L. hansonii;
    III eilė:   'Cranberry Dancer', 'Ali Baba', 'Kalna Karalis', 'Claude Shride';
    IV eilė:   'Chernova', 'Maroon King', 'East of Eden', 'Jago'.



    Nepaisant to, kai tai pirmasis sezonas po persodinimo, lelijų žiedų dydis daugmaž atitinka tai, kas stebėta ankstesniais metais. Tik baltus žiedus skleidžianti 'Megan Evans' lelija neužaugo tvirta, be to, pražydo pirmą kartą, tad tikrasis jos žiedų dydis pasimatys vėlesniais metais.

    Nors L. martagon alba albiflorum ir 'Zvaigžnu Vārti' žiedų raštas panašus, tačiau gėlyne šios lelijos nesupainiojamos. Antroji žymiai augesnė, išskirtinai tankios ir žiedų kekės.

    Vizualiai itin panašios šiaudų geltonio 'Mrs. R.O. Backhouse' ir 'Paisley Hybrid'. Pastaroji veislė mūsų sode kiek augesnė ir vos didesniais žiedais su ryškesniu taškelių raštu.

    Iš arti itin panašūs 'Kalna Karalis' ir 'Claude Shride' miškinių lelijų pavieniai žiedai. Teko apžiūrėti ne vieną žiedą, kol pasimatė aiškesni skirtumai. 'Claude Shride' turi kiek daugiau šaltų raudonų atspalvių lyginant su 'Kalna Karalis'. Žymiai lengviau šias lelijas atskirti tampa įvertinus lelijų stotą ir žiedų kekės formą.