Natūralistinis želdinimas pastaraisiais metais yra sodinės mados viršūnėse. Ir, tikėtina, taps vienu ryškiausių šio laikmečio sodininkystės bruožų. Stebiu entuziastingą natūralistinio želdinimo krypties plitimą nenerdama į gilius vandenis, gana santūriai, tačiau pasiimdama tai, kas artima. Mielai sodinu šios krypties išpopuliarintas daugiametes gėles, kurios yra patikimos ir pasižymi geromis praktinėmis savybėmis, be to, natūraliau įsilieja į želdynus. Požiūris, kad augalas turi būti parinktas pagal esamas augimo sąlygas, yra vienas atraminių galvojant apie savąjį sodą. O vešlus, plikos žemės nepaliekantis želdynas - vis dar asmeninė siekiamybė.
Santūresnį požiūrį į natūralistinį želdinimą nulėmė keli aspektai, kurie galbūt, pasidomėjus plačiau, paaiškėtų besą įtakoti paviršinių žinių nulemtų nuostatų. Išgirdus "natūralistinis želdinimas", vaizduotė ima piešti pievų ir prerijų įkvėptą didelių mastelių daugiamečių gėlių želdyną. Medijoje matomi akiai patrauklūs pavyzdžiai dažniausiai yra iš viešų želdynų ar išties didelių privačių sodų. Sėkmingų mažesnės apimties želdynų pavyzdžių, kurie neprimintų "šabakštynėlio" ir atlieptų privačių sodų poreikius, ne taip jau ir dažna pamatyti. Savo žodį taria ir asmeninis skonis, kuris prašo gana aiškios struktūros, švaresnio bei grynesnio vaizdo. O kur dar meilė medžiams, gimdanti nuoskaudą dėl nepelnytai tarsi į šalį nustumtų sumedėjusių augalų. Bet galbūt "natūralistinis" - nebūtinai tik pievos įkvėptas lengvą "šabakštynėlį" primenantis želdynas? Galbūt abejoti verčia klaidingos nuostatos ar elementarus nesupratimas? Vedina šių klausimų bei noro pažinti ir suprasti daugiau, atsiverčiau keletą knygų apie natūralistinį želdinimą.
- Diblik, Roy. (2014) The Know Maintenance Perennial Garden, Timber Press.
Knyga, kurią perskaičiau pirmąją. Ir tai buvo geras pasirinkimas, nes ji itin praktiška, pritaikyta sodininkui-mėgėjui, kuris norėtų įsirengti natūralistinio stiliaus gėlyną. Roy Diblik paprastai, nuosekliai ir labai aiškiai išdėsto informaciją, reikalingą startui: kaip įvertinti sąlygas sode, į ką atkreipti dėmesį vertinant augalo struktūrą ir savybes, kaip paruošti vietą natūralistiniam gėlynui ir kaip jį prižiūrėti vėliau. Pastaroji dalis išties vertinga, nes atveria akis kur kas paprastesniems ir efektyvesniems gėlyno įrengimo ir priežiūros būdams, kurie leistų nesugaištant daug laiko valdyti gana didelius gėlynų plotus. Norėčiau būti tai perskaičiusi kur kas anksčiau. Sekanti knygos dalis skirta pažinčiai su pagrindiniais daugiamečiais augalais, kuriuos autorius vėliau naudoja 62-uose gėlynų pavyzdžiuose-blokuose. Siūlomas lengvai pritaikomas modulinis gėlynų kūrimo būdas. Kiekvienas knygoje pateiktas sodinimo planas yra skirtas daugmaž 3x4m dydžio stačiakampiam ploteliui. Kartojant tą patį bloką (ar jo dalis) galima padengti bet kokios formos ir dydžio gėlyną. Universalu ir lengvai pritaikoma. Planai išties "žemiški", didžioji dalis augalų įsigyjami ir pas Lietuvos gėlininkus-augintojus. Pavyzdžiuose matomas augalų komponavimo būdas leidžia išgauti natūraliai persipinančių augalų įspūdį. Retai kada tarp "imk ir naudok" principu sudarytų sodinimo schemų tenka sutikti tokių, kurias išties galėtum imti ir pritaikyti čia pat savame sode. Man pavyko rasti net keletą, kurių siūloma augalų paletė artima jau egzistuojantiems sodelio gėlynams arba kurias mielai realizuočiau savame sode, juolab, kad nemažai reikalingų augalų jau auginu. Kita vertus, išsianalizavus siūlomus planus, jų komponavimo būdus, praktiškai susipažinus su augalais savame sode, galima kurti savuosius blokus. Iki tobulos knygos tetrūksta tik vieno - erdvinės vizualizacijos (nuotraukos ar paveikslėlio pavidalu) greta knygoje pateikiamų sodinimo schemų. Tačiau tai nėra esminis trūkumas sodininkui-mėgėjui, kuris jau yra susipažinęs su natūralistiniame želdinime naudojamais augalais. Ši knyga - tvirtas atspirties taškas natūralistiniam gėlynui, išties įkvepianti ir padrąsinanti imtis malonaus eksperimento.
- Outdolf, P., Kingsbury, N. (2013) Planting: A New Perspective, Timber Press.
Antroji knyga - bendras garsaus dizainerio Piet Oudolf ir dizainerio, knygų bei straipsnių autoriaus Noel Kingsbury darbas, kuriame neriama į gilesnius natūralistinio želdinimo vandenis. Knygoje aptariamos pastarųjų metų natūralistinio želdinimo idėjos bei tendencijos, atkreipiant dėmesį į tvarkos ir spontaniškumo santykį želdynuose, nagrinėjami sodinimo blokais ir pramaišiui pliusai ir minusai. Knygoje rasite atsakymus, kokiais būdais kuriami didesnės biologinės įvairovės tvarūs želdynai su aliuzija į laukinę gamtą, bet tuo pačiu patrauklūs stebėtojui ir turintys kažką specifinio ir įsimintino, kas padaro želdinį lengvai atpažįstamu. Man itin patiko antrasis knygos skyrius, išsamiai nagrinėjantis augalų grupavimo natūralistiniame gėlyne principus ir skirtingus būdus. Čia pat pateikiamos ir analizuojamos Piet Oudolf darbų schemos, kurios puikiai iliustruoja tekste aptartus aspektus. Išskiriamos pagrindinių (angl.
primary), matricos (angl.
matrix) ir išsibarsčiusių (angl.
scatter) augalų grupės. Aprašomas jų vaidmuo gėlyne, aptariami komponavimo būdai, nagrinėjami pavyzdžiai. Sekantis skyrius skirtas komponavimui aktualiems augalų aspektams - augalo struktūrai bei architektūriškumui, sezoniškumui ir pan. Kuriant natūralistinius sodus siekiama tvaraus ir ilgalaikio rezultato, tad knygoje taip pat gvildenami augalų ilgaamžiškumo klausimai ir jų išgyvenimo strategijos. Galiausiai aptariami kitų, dirbančių natūralistinio želdinimo srityje, darbai. Knygos gale pateikiama glausta, bet labai informatyvi per keliolika lapų nusitęsianti daugiamečių žolinių augalų lentelė su aktualia informacija - augalo augumu, sodinimo tankiu, architektūrinėmis savybėmis, žydėjimo ir vizualaus patrauklumo periodais, ilgaamžiškumu, gebėjimu plėstis, poreikiu šviesai ir dirvožemio derlingumui, atsparumo šalčiui zonomis. Sodininkas-mėgėjas, perskaitęs šią su natūralistinio želdinimo principais ir gėlynų komponavimo būdais supažindinančią knygą, jausis kur kas tvirčiau įgijęs bazinių žinių bei ras atsakymus į pamatinius klausimus "kaip?" ir "kodėl?".
- Rainer, T., West, C. (2015) Planting in a Post-Wild World: Designing Plant Communities for Resilient Landscapes, Timber Press.
Trečioji knyga skirta apžvelgti kuriamų augalų bendruomenių (angl.
designed plant communities) pamatinius principus. Šios bendruomenės - tarsi tiltas tarp gamtos ir žmogaus kuriamų sodų. Patrauklios žmogaus akiai, bet tuo pačiu funkcionalios ekologiniu požiūriu. Knygoje aptariami augalų bendruomenių kūrimo principai - želdynas suvokiamas kaip augalų grupė, sąveikaujanti su vieta bei tarpusavyje, augalai parenkami pagal esamas sąlygas, žemės paviršius tankiai padengiamas augalais, sukuriami vertikalūs augalų sluoksniai, dizainas - įskaitomas ir patrauklus žmogaus akiai, želdyno palaikymas traktuojama kaip želdyno valdymas, o ne priežiūra. Įkvėpimo sodo dizainui siūloma ieškoti gamtoje. Apžvelgiami trys pagrindiniai natūralaus kraštovaizdžio archetipai - pievos (angl.
grasslands), atviresnės miškingos vietovės ir krūmynai (angl.
woodlands and shrublands), miškai (angl.
forests). Išskiriami jų kompoziciniai sluoksniai, atkreipiamas dėmesys į problematiškesnius aspektus, su kuriais susiduriama kuriant šių archetipų įkvėptus sodus. Įpusėjus knygai nuo filosofinio/idėjinio lygmens pereinama prie dizaino proceso, kuris pateikiamas kaip apibendrintas metodas, pritaikomas bet kuriame regione ir situacijoje. Pirmiausia analizuojama ir stebima vietovė idant parinkti archetipą, kurio pagrindu bus kuriamas sodas. Vėliau pereinama prie žmogaus poreikių, aspektų, kurie daro želdinį patrauklų, bei būdų, kaip tai pasiekti (tvarkingas želdinio "rėmelis", charakterį suteikiančių elementų išryškinimas). Galiausiai aptariamas augalų sluoksniavimas želdyne - struktūriniai augalai (angl.
structural plants), sezoniniai teminiai augalai (angl.
seasonal theme plants), žemę dengiantys augalai (angl.
ground-covering plants), tarpus užpildantys augalai (angl.
filler plants). Skyriuje, skirtame sukurtos augalų bendruomenės valdymui, apžvelgiami kiekvienam želdyno vystymo(si) etapui aktualūs veiksmai. Ši knyga - abstraktesnis, pamatinius natūralistinio želdinimo principus išskiriantis ir apibendrinantis darbas, kurio idėjos leidžia pažvelgti į kuriamas augalų bendrijas iš esmės, nesigilinant į detales.
