2021-04-05

Žema atraminė sienutė iš akmenų

Pasitaiko sodinių idėjų, kurios ateina netikėtai. Panaikinus šiaurinėje namo pusėje buvusį kiek paaukštintą gėlyną, liko nedidelis aukščių skirtumas. Pirma mintis - padaryti tolygų nuolydį ir užsėti žolę. Vis tik ilgainiui ši mintis ėmė nebepatikti ir netikėtai kilo žemos atraminės sienutės iš akmenų idėja. Juolab, kad kaip tik pakankamas kiekis riedulių pūpsojo be paskirties savame kieme.

Darbas iš tiesų nesudėtingas, lengvai įgyvendinamas per pusdienį-dieną. Priemonių tereikėjo minimaliai: žemo vežimaičio be rėmo, idant būtų lengva užridenti ir atsivežti akmenis, bei kastuvo.

Pirmasis žingsnis - sienutės pakraščio linijos pasižymėjimas-suformavimas. Rinkausi platų puslankį, kuris dalinai atkartoja netoliese esančio geltonai-mėlyno gėlyno "S" formos linijas.

Vėliau atėjo akmenų eilė. Riedulius rinkausi tokio dydžio, kuriuos galiu paridenti, stumtelėti  ar minimaliai kilstelėti vieną kraštą. To visiškai pakanka akmenį įtaisyti paskirties vietoje. Plokštesnę akmenų pusę atsukau į viršų.

Ties centrine puslankio dalimi atraminė sienutė vos aukštėlesnė, į pakraščius aukštis mažėja. Sėti veją planuoju iš abiejų sienutės pusių, tad nusimatantis priežiūros darbas - su benzininiu ar akumuliatoriniu dalgiu ("trimeriu") apipjauti pakraščius.


2021-03-28

Kaip norint susimažinti darbo neprisidaryti jo dar daugiau

Šio įrašo idėja kilo prieš metus. Ją pasiūlė sutuoktinis, kai iš sodo grįžau burnodama. "Kodėl gi neparašius ir iš kitos pusės, ne vien tik apie tai, kas gražu ar pavyko? Gal skaitantiems būtų naudinga ir tokia informacija?" - buvo jo žodžiai. Tąsyk buvau pernelyg pikta, kad sėsti rašyti, o įsibėgėjus sezonui tema nebebūtų buvusi tokia aktuali. 

Istorijos pradžia - prieš pora metų didžiajame sode sodinta pilkųjų lanksvų 'Grefsheim' gyvatvorė. Tąsyk nutariau susimažinti darbo ir 64m ilgio juostą gyvatvorės sodinimui paruošti paprastesniu, laiką taupančiu būdu. Vietoj velėnos nuėmimo ir žemės supurenimo tąsyk nutariau nupurkšti reikiamą plotą glifosatais, nurudus žolei sodinti lanksvų sodinukus ir gerai apmulčiuoti. Apie šį būdą buvau skaičiusi knygose. Viską atlikus tinkamai, velėna po mulčo sluoksniu turėtų sunykti, nesujudinta žemė būtų ne tokia gausi paviršiuje esančių ir galinčių sudygti piktžolių sėklų. Pradžia buvo kaip ir gera - nupurškėme, pasodinome, užmulčiavome storu nupjautos žolės sluoksniu (įrašą su viso proceso nuotraukomis ir aprašu galite rasti čia).

Sekantį pavasarį lanksvų eilė atrodė taip:

Sutiksite, nedžiuginantis vaizdas. Visa eilė gausi sudygusių nepirmamečių kiaulpienių ir kitų piktžolių. Laikotarpio būta be lietaus, tad žemė buvo sausa ir kieta. Orų prognozės lietaus nežadėjo, o kiaulpienės ėmė žydėti visu pajėgumu.

Laukė sunkus ravėjimas, kurio pražydus ir suvešėjus kiaulpienėms nebebuvo kaip nukelia. Ėmusis darbo paaiškėjo, kad po mulču buvusi negyva velėna per metus pilnai nesuiro, tad kiekvieną gabalėlį žemės teko kedenti išties sunkiai.


Pasitelkusi kantrybę, nors ir paburnodama, sunkiausią savo sodininkavimo istorijoje ravėjimą įveikiau.  Netrukus galėjau pasidžiaugti ir jaunais pražydusiais lanksvų krūmeliais. Žinoma, nuravėtą lanksvų eilę mulčiavome, idant darbo sezono bėgyje būtų mažiau.

Spiraea cinerea 'Grefsheim'
(Pilkoji lanksva 'Grefsheim')

 Žvelgdama atgal, galiu įvardinti savas klaidas:

  • žolė glifosatais buvo nupurkšta per anksti, t.y. pavasarį pradėjus želti žolei. Nors tuo metu visa sužaliavusi žolė ir nurudo, tačiau akivaizdu, kad "nepagavome" visų piktžolių, ypač tų, kurios būtų sužėlusios vėliau;
  • nupurkšta žolė nepalikta ilgesniam kontroliniam periodui, kad įsitikinti, kad visa, ko nepageidaujame pamatyti suželiant, tikrai išnaikinta;
  • pasirinktas pernelyg greitai suyrantis mulčas. Jei savu laiku nespėji papildyti sluoksnio - duodi puikų šansą sudygti kur kas daugiau piktžolių, nei jų rastųsi nuolat palaikant storą mulčo sluoksnį. Kartais susiklosto taip, kad reikiamu momentu laiko sodui surasti itin sunku, tad lėčiau yrantis mulčas, nereikalaujantis tarpinio papildymo sezono bėgyje, būtų kur kas protingesnis pasirinkimas;
  • per mažai drėgmės - sezonas buvo su sausais periodais, po pasodinimo nebelaistėme, mulčo sluoksnį papildėme kiek pavėluotai. Negyva velėna irtų kur kas greičiau, jei būtų drėgniau.

Ar kartočiau šį eksperimentą dar kartą? Galbūt, tačiau šiandien dar žiūriu į šią mintį atsargiai. Pati sau priėjau išvados, kad variantas pašalinti velėną ir supurenti žemę vėliau ją mulčiuojant duoda garantuotą rezultatą. Be chemijos, dirvožemis purus, dėl mulčo piktžolės iš sėklų nedygsta, o jei užsilieka kokių piktžolių šaknų ir prasikala pro mulčo sluoksnį - išrauti nepalyginamai lengviau, nei iš pilnai nesuirusios negyvos velėnos. Jei žemė būtų gausi kokių nors sunkiai išravimų piktžolių, pavyzdžiui, dirvinio vijoklio, supurenus žemę palikčiau kurį laiką ir sudygusias piktžoles nupurkščiau, galbūt pakartočiau 2-3 kartus, ir tik tada sodinčiau pasirinktus augalus bei mulčiuočiau.

Ar turite panašių patirčių? Būtų išties įdomu sužinoti. Pasidalinkite komentaruose.

2021-02-27

Knygų lentyna: Beth Chatto sodai

Savuose kiemuose praūžus praėjusių metų pertvarkoms liko du ploteliai su daugiametėmis gėlėmis - saulėtas ir šešėlingas. Taigi, Beth Chatto knygos apie sausrai atsparų (žvyro) ir šešėlingą sodus sava tematika pataikė tiesiai į dešimtuką. Man visad buvo įdomu, kaip kuriami sodai, į ką kreipiamas dėmesys, kokiais principais vadovaujamasi ir kaip parenkami augalai. Abiejų knygų struktūra panaši - pirmajame skyrelyje pateikiami pirmieji sodo kūrimo žingsniai, vėliau keliaujama metų ratu pradedant bundančiu sodu, stebimas jo kitimas, aprašoma begalės augalų bei jų kombinacijų. Knygų pabaigoje pateikiamas pagrindinių augalų, tinkamų esamoms sąlygoms, sąrašas. Ne visi knygose minimi bei aprašomi augalai gali augti mūsų atsparumo šalčiui zonoje (USDA 4-5), tačiau tinkamų augalų aibė taipogi gausi. Be to, įvairialypio gėlyno kūrimo principai universalūs, tad išties galima rasti idėjų ir savam sodui.  

Beth Chatto vardas ir jos sodai girdėti daugeliui sodininkų. Beth Chatto gimė 1923m. aistringų sodininkų šeimoje. Ištekėjo už Andrew Chatto, tyrinėjusio augalų kilmę. Tai padarė didelę įtaką Beth sodams, kuriuose laikomasi pagrindinio principo - tinkamas augalas tinkamai vietai. Sodai pradėti kurti 1960-aisiais Didžiojoje Britanijoje, o sklypo būta įvairialypio, tad čia sukurti žvyro (Gravel Garden), akmeningų kalnų šlaitų (Scree Garden), miško (Woodland garden), vandens (Water Garden) bei atvirų saulėtų vietų, kur veši daugeliui įprastų augimviečių tinkami augalai (Reservoir Garden), sodai. Beth Chatto skiria didelį dėmesį natūralioje gamtoje sutinkamiems kultivarams ir knygoje prisipažįsta, kad savame sode yra augalų kolekcininkė. Iš tiesų, naudojamų augalų paletė be galo plati, tačiau jie kruopščiai parenkami ir apjungus sukuria vientisą, nepakartojamo grožio neformalaus stiliaus sodą.

  • Chatto, Beth, (2016) Drought-Resistant Planting : Lessons from Beth Chatto's Gravel Garden, Frances Lincoln.


    Tai jau nebe pirmasis knygos leidimas. Čia aprašomi du - žvyro (Gravel Garden) ir akmenuotų kalnų šlaitų (Scree Garden) - sodai. Pirmasis 1991m. įkurdintas buvusioje parkavimo aikštelėje, kurioje gruntas buvo stipriai suspaustas ir vandeniui laidus sluoksnis išties gilus - net 6m. Beth Chatto ir jos komanda šį apie 35 arus užimantį sodą sukūrė kaip eksperimentą. Sodas savo forma primena išdžiūvusią upę su keletu augalų salų centre ir plačiais daugiamečių gėlių bei sumedėjusių augalų "krantais". Ne visi augalai išgyveno ekstremaliomis sąlygomis nelaistomi (pirmą ir paskutinį kartą buvo laistoma sodinant augalus), tačiau eksperimentas pasiteisino.
    Antrasis, akmeningų kalnų šlaitų sodas (Scree Garden), suformuotas 30m ilgio ir 17m pločio erdvėje. Čia esti 5 augalų salos su nedideliu nuolydžiu, kurioms parinkti žemesni nei žvyro sode (Gravel Garden) augalai. Beth Chatto neturėjo tikslo sukurti Alpių sodą, tačiau jos siekis mažoje erdvėje įkurdinti charakteringą, maksimaliai patrauklų ir įdomų sodą, realizavosi.
    Įdomu tai, kad sodas kuriamas neturint tikslaus išankstinio plano-brėžinio. Augalų plotelių formos išryškėja paskirtame plote po gyvų apmąstymų bei bandymų pasitelkiant sodinę laistymo žarną. Augalų paletė (sąrašai) pasiruošiama iš anksto, sugrupuojant augalus pagal aukštį, tipą (vertikalės, akcentai, užpildantys augalai, svogūniniai), tačiau savo vietą augalai suranda kūrybinio proceso metu sodinant augalus. Beth Chatto kuria sodą parinkdama augalų grupes, kurios puikiai atrodo drauge ir prisitaiko prie esamų sąlygų. Grupelės papildomos išskirtinių savybių turinčiais akcentiniais augalais, kurie išdėliojami tarsi paskiri taškai. Beth Chatto rašo paprastai pradedanti nuo pagrindinių augalų, aplink kuriuos sukasi visi tolimesni sprendimai. Pirma parenkami dominuojantys, sava forma vienas kitą papildantys ir struktūrą viso sezono bėgyje suteikiantys augalai. Vėliau išdėstomi kiti.

  • Chatto, Beth, (2017) Beth Chatto's Shade Garden : Shade-Loving Plants for Year-Round Interest, Pimpernel Press.


    Kaip ir pirmoji, ši knyga išleista pakartotinai - vis tik nemari klasika. Čia aprašomi keletoje šešėlingų sodų - Long Shady Walk, Little Grassy Wood, Wood Garden - augantys augalai. Miško sodui (Wood Garden) pradžią davė 1987m. praūžęs uraganas. Miškinga sodo dalis, kurią iš pradžių ketinta palikti natūralią, po vienos nakties pasitiko šeimininkus masiškai išvartytais medžiais. Prabėgus porai metų po prašviesėjusiomis medžių lajomis imta kurti miško sodą su krūmais bei žolinių augalų paklote. Tarp medžių suformuoti vingiuojantys takeliai, apsupti augalams skirtų plotelių. Beth Chatto, kalbėdama apie šešėlingą sodą, akcentuoja kontrasto svarbą - tiek spalvų, tiek formų. Sodininkaudami šešėlinguose ploteliuose turime priimti čia augti prisitaikiusių augalų natūralų gyvenimo ciklą. Dauguma žydi pirmoje sezono pusėje, tad norėdami pratęsti patrauklų periodą, turime koncentruotis į augalų lapiją bei formas.

Skaitant Beth Chatto knygas nenustoja stebinti autorės žinių gausa - plati augalų paletė, kitimas sezono bėgyje, užčiuopiamos esminės augalų savybės, padedančios sukurti nuostabius derinius, praktiniai pastebėjimai, padedantys reikiamu metu išryškinti ar pridengti augalus. Nenuostabu, kad pageidaujamų savame sode išbandyti augalų sąrašas, perskaičius šias knygas, pasipildo.

2021-01-16

Eskizai sniege

Snieguota žiema - puiki galimybė "pasimatuoti" sodines mintis bei planus čia pat, savame sode. Paprastai mastelį kur kas geriau suvokiame būdami sode, nei braižydami ant popieriaus lapo.

Nesvabu, koks būtų planuojamas plotelis - gėlynas, pievelė, sumedėjusių augalų grupė, grįsta aikštelė sodo baldams - sezono metu į pagalbą tenka pasitelkti sodinę laistymo žarną ar planuojamo plotelio kontūrus pasižymėti apverstais vazonėliais, į žemę įsmeigiamais pagaliukais. Pasnigus pirminiam eskizui nereikalingos jokios pagalbinės priemonės, išeiname į sodą ir... pėduojame. Be to, formos sniege išties gerai matyti.


Eskizą galime įvertinti žvelgdami iš įvairių pusių. Prieiti arčiau, atsitraukti tolėliau. Prireikus, galime tobulinti - didinti, mažinti, pasirinkti švelnesnes ar, priešingai, aštresnes linijas. Balansą paprastai jaučiame intuityviai būdami erdvėje, tad gyvas idėjos pasimatavimas išties naudingas.



Jei rezultatu liekame patenkinti ir planuojame tolimesnį planą detalizuoti ant popieriaus, eskizą galime išsimatuoti ir būti tikri, kad harmoningas santykis su ervdve bus išlaikytas ir brėžinyje.

2020-12-28

Tai, kas svarbiausia

Metų pabaiga - puikus metas stabtelėti ir apmąstyti, kokių metų būta, ką norisi ir planuojama nuveikti sekančiais. 2020-ieji sodeliui - stabtelėjimo ir prioritetų perdėliojimo metai. Anksčiau net nebūtų kilusi mintis, kad galėčiau pati be didelės širdgėlos atsisakyti didžiosios dalies sodelio gėlynų ir juos pakeisti tiesiog žolyte. Kol spėliojate, kodėl atsisakiau 75% sodelio gėlynų, trumpai prabėgsiu sodelio valdomis paminėdama, ko atsisakyta, o kas išliko.

Vidinio kiemelio gėlynas daliniuose pavėsiuose ir šešėlinga eksperimentinė lysvė, besislepianti už vaikų sūpynių bei čiuožynių, paniro užmarštin. Visas plotas iki pat tujų sekantį pavasarį pasitiks žolytės žaluma. Ši erdvė liks minimali, ją pagyvins keletas medelių - pora medlievų 'Ballerina', trejetas rojaus obelaičių.

Buvęs vidinio kiemelio gėlynas ir
buvusi šešėlinga eksperimentinė lysvė (už sūpynių)

Namo reprezentacinės zonos gėlynas, kuriame visą sezoną pirmu smuiku grojo lendrūnai ir kemerai, taipogi panaikintas. Vėlgi, ši zona liks kukli - japoninių šermukšnių 'Dodong' grupelės, pasodintos arčiau kaimo gatvelės, suliepsnos ryškiomis spalvomis tik rudenį. Šone, giliau į sodą - plyti vaismedžių sodelis, o priešingoje pusėje gyvatvorės ties kaimyniniu sklypu kampe glaudžiasi sumedėjusių augalų grupelė, birželį trumpam patraukdama į save dėmesį sumedėjusio bijūno ir kolkvicijos žiedais.

Buvęs reprezentacinis gėlynas

Sekančią kiemo erdvę iš dviejų pusių supo ties šiaurine namo siena suformuotas gėlynas ir saulės spinduliais besimėgavęs geltonai-mėlynas gėlynas. Pirmasis (šiaurinis), išsidėstęs tarp trijų sodinių šermukšnių, pasitiko žiemą tuščias ir pavasarį čia pabirs žolės sėklos. Geltonai-mėlynas gėlynas, sekančiose nuotraukose besantis kairiau, išliko. Jame, kaip ir anksčiau, karaliaus akantai, katžolės ir virblės. 

Buvusio šiaurinio gėlyno saulėtas pakraštys

Buvęs šiaurinis gėlynas (pirmame plane dešiniau) ir
išlikęs geltonai-mėlynas gėlynas (tolimesniame plane kairiau)

Išlikęs geltonai-mėlynas gėlynas (foto iš kitos pusės)

Žvelgiant iš vidinio kiemelio geltonai-mėlyno gėlyno link, žvilgsnį trumpam sustabdydavo centrinis gėlynas-"kiaušinis" su lazdynu 'Red Majestic' šalavijų ir rudeninių mėlitų apsuptyje. Pats plotelis išliko nepakitusios formos, tik žolinius augalus pakeičiau žemaūgėmis šluotelinėmis hortenzijomis 'Bobo'.

Centrinis plotelis-"kiaušinis", kuriame žoliniai augalai
pakeisti žemaūgėmis hortenzijomis 'Bobo'

Išlikusiųjų trijulę (be geltonai-mėlyno gėlyno ir centrinio "kiaušinio") užbaigia daržiukas, kurį visgi derėtų perkrikštyti, mat didžiąją dalį jame užims nebe daržovės, o daugiametės gėlės. Priekinėje lysvėje priešais vynuoges tebesipuikuos bijūnai, o šešėlingas pakraštys priglaudė pirminį filtrą praėjusius pavėsių augalus. Pusę likusių lysvių užėmė daugiametės gėlės, kurios arba pasiliktos ateičiai, kai ateis metas naujiems gėlynams, arba pasodintos pažindinimosi tikslais (eksperimentai, nors ir žymiai kuklesnėmis apimtimis, tęsiasi). 

Daržiukas, kurio plotą pamažu
okupuoja daugiametės gėlės

Pabaigus trumpą turnė po buvusius ir išlikusius sodelio gėlynus, grįžkime prie pokyčius kiemuose nulėmusių priežasčių. Kurį laiką sodelio įrašus sekantys skaitytojai ko gero pamena, kad be aplink namus esančio kiemo (24 arai), kurį ir palietė didieji šių metų apimčių mažinimo pokyčiai, dar esama ir didžiojo sodo (1 ha). Per kelerius pastaruosius metus didžiajame sode pasodinti medžiai ir krūmai, ilgainiui suteiksiantys sodui struktūros. Ėmus pastebėti, kad nebespėju visu sodiniu ūkiu pasirūpinti taip, kaip norėtųsi (tinkamai), nutariau koncentruotis ties tuo, kas svarbiausia. Turiu svajonę, kuri telpa didžiajame sode ir juo nusakoma. Nors medeliai dar jauni ir galima įžiūrėt tik sodo kontūrus, čia būnant mane apima be galo geras jausmas. Ko gero nereikia nė sakyti, kad planų ir minčių į priekį esama ne vieneriems metams, veikiau keliems dešimtmečiams. Dabar svarbiausia - pasirūpinti sodo karkasu (t.y. ~400 medelių ir kūmelių), idant po keletos metų jiems įsiaugus, kai priežiūros reikės žymiai mažiau, galėčiau įgyvendinti kitus sodinius projektus savo svajonių sode.    

Didysis sodas pavasarį

Didysis sodas vasarą

Didysis sodas rudenį

Didysis sodas vėlyvą rudenį
 

Vasarai ritantis į pabaigą, vyresnėlis sūnus žvelgamas į ištuštėjusį kiemą prie namų, paklausė: "Mama, o apie ką dabar rašysi sodelyje?". Atsakiau, kad dėmesio vertų ar nepažintų augalų, kaip kad ir sodinių planų, patyrimų bei atradimų, apstu, tad minčių, kuriomis galima dalintis, neturėtų pristigti. Tereikia tik parėjus iš sodo skirti ramesnę valandėlę joms užrašyti.

Gražių bei kupinų įgyvendintų svajonių ateinančių metų Jums ir Jūsų svajonių sodams!

2020-11-27

Šešėlinga lysvė arba antrasis eksperimentų etapas

Pastarųjų kelerių metų eksperimentai sukosi šešėlinguose sodo kampeliuose. Turėtas eksperimentinis plotelis bei vidinio kiemelio pakraščio gėlynas buvo tinkami pavėsį (dalinį ar pilną) mėgstantiems augalams. Pirmajame eksperimentų etape pabandžiau atsirinkti, kas iš pavėsių augalų gali augti mūsų sodo sąlygomis be ypatingos priežiūros, stebėjau, kaip kinta dekoratyviosios gėlių savybės sezono bėgyje. Antrajame etape norėtųsi išgryninti augalų paletę ir sujungti atsirinktus augalus į darnią visumą.

Naująją eksperimentinę šešėlingą lysvę įkurdinau užpavėsintame daržo pakraštyje rugpjūčio mėnesį. Čia persikėlė pirmąjį filtrą praėję augalai iš buvusių vidinio kiemelio ir eksperimentinio gėlynų. 




Pavėsingi kampeliai mane žavi dviem aspektais. Pirma, čia ypatingas dėmėsys tenka augalų formoms, lapijos spalvų niuansams, faktūroms, nes pavėsis mažiau gausus žiedų nei saulėtos vietos. Antra, augalų ilgaamžiškumas - pavėsio mėgėjų tarpe ilgaamžių gėlių išties nemažai. Taigi, galima tikėtis sukurti subtilų bei ilgaamžį gėlyną. 

Pirminė šešėlingos lysvės versija kol kas talpina daugiau augalų kultivarų, nei ilgainiui liktų, tačiau bent jau gėlių rūšių pasirinkimas pakankamai saikingas: 

1) iš gausaus melsvių būrio pirminį filtrą praėjo geltoniu pasižyminčios veislės 'June' (geltoni lapai su melsvai žaliu pakraščiu, 30cm aukščio, laikoma viena geriausių melsvių), 'First Frost' (mėlyni lapai geltonu pakraščiu, 35cm aukščio, akį traukianti žavinga melsvė), 'Touch of Class' (mėlyni lapai su siauru gelsvu centru, 35cm, ypač gražiai pereinamos lapų spalvos atrodo pirmoje sezono pusėje) bei 'Sum & Substance' (žalsvai geltoni lapai, 80cm aukščio, įspūdinga ir galinga melsvė). 

Hosta 'June', Hosta 'First Frost', 'Touch of Class',  'Sum & Substance'
(Melsvės 
'June', Hosta 'First Frost', 'Touch of Class',  'Sum & Substance')

Tolimesniam stebėjimui pasilikau ir keletą žalialapių bei mėlynlapių veislių - 'Devon Green' (tamsiai žali blizgūs lapai, 25cm aukščio), 'Second Wind' (tamsiai žali lapai, 40cm aukščio), 'Halcyon' (intensyviai mėlyni lapai, 35cm aukščio, laikoma viena geriausių mėlynlapių veislių), 'Krossa Regal' (pilkai melsvi lapai, 80cm aukščio, išsiskiria stačia kero forma). 

Hosta 'Devon Green',  'Second Wind', 'Halcyon',  'Krossa Regal'
(Melsvės 
'Devon Green',  'Second Wind', 'Halcyon',  'Krossa Regal')

Visos aštuonios melsvės pasižymi standžiais kietais lapais, tad bent jau teoriškai yra atsparios šliužams. Praktiškai tuo įsitikinti pačiai neteko, mat mūsų sode šliužų paprasčiausiai nėra.

2) visapusiškai nuostabūs arunkai tikrai liks sodelyje, tik klausimas, ties kuriais kultivarais apsistosiu. Kol kas vis dar stebiu šiuos lėtai augančius, tačiau labai ilgaamžius augalus. Birželį džiaugiuosi pirmosiomis baltų žiedų šluotelėmis. Eksperimento tvarka pasisodinau penketą skirtingų arunkų - 'Horatio' (lapai smulkiai karpyti, 60-80cm aukščio, žiedynai tankesni bei kompaktiškesni nei kitų turimų arunkų), 'Kneiffii' (labai smulkiai karpyti plunksniški lapai, 60-80cm aukščio, kerojasi iš ties lėtai), 'Mysty Lace' (neaukštas sąlyginai greitai augantis ir gausiai žydintis arunkas, 40-60cm aukščio), Aruncus sylvestris (stambus rūšinis augalas, užauga apie 150-200cm aukščio), 'Zweiweltenkind' (puriomis žiedų šluotelėmis ir tankia lapija, apie 100cm aukščio).

Aruncus sylvestris
(Paprastasis arunkas)

Aruncus 'Mysty Lace'
(Arunkas 'Mysty Lace')

3) daugiažiedė baltašaknė išsiskiria savo kero forma, suteikia gėlynui vertikalumo. Paprastas ir kiek nepelnytai primirštas augalas. Plečiasi saikingai, lapija išlieka gražiai žalia visą sezoną. Stiebų apačia esti plika, tad tinka pridengti vidutinio aukščio pavėsio augalais. 

Polygonatum multiflorum
(Daugiažiedė baltašaknė)

4) atsirenkant pavėsio "žydėtojus" susiduriama su faktu, kad didžioji dalis pavėsyje augančių gėlių žydi pavasarį-vasaros pradžioje. Jų tarpe ilgu žydėjimu (ne itin dideliuose privačių sodų gėlynuose tai  labai trokštama gėlės savybė) išsiskiria neaukšto ūgio auskarėliai Dicentra formosa ‘Cox’s Dark Red’ (šalto  tamsaus raudono atspalvio žiedai) bei 'Aurora' (balti žiedai). Praėjus pagrindiniam žydėjimui mažiau gausūs žiedai skleidžiasi kone visą vasarą.

Dicentra formosa 'Aurora'
(Auskarėlis 'Aurora')

5) tikra retenybė - rudenį žydinčios pavėsio gėlės, tad skėstašakis astras tampa tiesiog nepamainomas šešėlingame sodo kampelyje. Smulkių subtilių žiedų debesėlių gausos teks dar luktelėti - kone kasmet kerelius dalinu, idant šį teminį augalą būtų galima gana gausiai atkartoti visame paskirtame plote.

Eurybia divaricata (syn. Aster divaricatus) 'Tradescant'
(Skėstašakis astras 'Tradescant')

6) šiais metais buvo pirmasis pavasaris, kai galėjau pasidžiaugti iš sėklų užsiaugintų pavasarinių pelėžirnių žydėjimu. Violetiniais žiedais ir ilgaamžiškumu pasižymi tiek Lathyrus vernus, tiek Lathyrus vernus var. flaccidus. Pastarasis esti smulkesniais lapais ir auga lėčiau. Tikėtina, kad ilgainiui suaugę į didelius kerelius šie pavėsio augalai taps tikru pavėsių pavasario top'u.

Lathyrus vernus var. flaccidus
(Pavasarinis pelėžirnis)

7) žemę puikiai pridengia anksi pavasarį žydintys epimedžiai. Atsirinkau nereiklius ir sausesnėms vietoms pakantesnius Epimedium x rubrum (raudoni žiedai) ir Epimedium x versicolor 'Sulphureum' (gelsvi-geltoni žiedai). Mūsų sode epimedžiai neskuba keroti, tad pilnai įvertinti augalą kiek užtruks.

Epimedium x versicolor 'Sulphureum'
(Epimedis 'Sulphureum')


8) jau tradicija tapo į gėlyną įtraukti optiškai lengvus varpinius augalus. Pasirinkau neaukštas kalnines viksvas Carex montana (žalia lapija) ir  Carex montana 'Raureif' (lapai su šviesiu kreminiu apvadu). Šių viksvų lapai švelnūs bei gražiai svyra, žydi pavasarį, pats augalas neaukštas, apie 20cm. Lysvės pakraštyje prisiglaudė ir naujas eksperimentinis augalas - Hakonechloa macra 'Aureola'.

Carex montana
(Kalninė viksva)

9) pabaigai būtinasis sodelio šešėlingo kampelio ingredientas - miškinės lelijos. Šią lysvę savo žiedais birželio pabaigoje papildys Lilium martagon 'Inger Lise' (gelsvi žiedai) ir Lilium martagon 'Sacree' (tamsaus raudonio žiedai).

Šešėlingus kampelius žiedais galėtų papildyti astrancijos. Vis tik sodindama naująją šešėlingą lysvę susilaikiau ir šių nuostabių ilgai žydinčių gėlių neįtraukiau. Priežastis paprasta - kiek ilgiau užtrukus sausesniems orams, tenka laistyti, kai tuo tarpu kiti augalai kantriai išlaukia lietaus. Vidinio kiemelio gėlyne augintas Astrantia  major  'Abbey Road' pasodinau atskirai - sodininkams gerai pažįstama viltis "o gal kitąmet bus kitaip" šįkart nugalėjo.


Naujoji šešėlinga lysvė paniro į ramybės laikotarpį, o man jau dabar maga pamatyti, koks bus šio eksperimento rezultatas.