Apie raudonąjį ąžuolą, pirmąjį sodelio medį

Pirmasis medelis, kurį pasodinome savo kieme 2008m. pavasarį, buvo raudonasis ąžuolas (lot. Quercus rubra). Kuriantis žinojau, kad pirmieji augalai, kuriuos sodinsime, bus medžiai. Jiems užaugti reikia ilgų metų, tad anksčiau pasodinus, greičiau sulaukiama ir gaivaus medžių teikiamo šešėlio. 

Quercus rubra
(Raudonasis ąžuolas)

Aukščiau nuotraukoje kaip tik ir matyti mūsų pirmasis medis, sode augantis beveik 17 metų. Anuomet į raudonuosius ąžuolus dėmesį atkreipiau rudenį, kai jų lapija degė ryškiu raudoniu. Tai ir sužadino smalsumą. Pasiskaičiusi supratau, kad tai būtų mūsų kiemui tinkamas medis - auga sparčiai, jaunas augimu gerokai pralenkia paprastąjį ąžuolą bei yra mažiau reiklus dirvožemio derlingumui. Nors labiau patiktų vidutinio derlingumo ir normalaus drėgnumo priemoliai, galėtų būti sodinamas ir į nederlingą smėlingą dirvožemį, o būtent toks ir yra mūsų sode.

Quercus rubra
(Raudonasis ąžuolas)

Kiemo erdvė leido galvoti apie didelį medį, tad skėstašakis, neaukštai kylančia laja, besišakojantis keliomis storomis šakomis ir apie 20m užaugantis medis puikiai įkūnijo Didelio Medžio viziją. Vėliau, pasiteisinus pasirinkimui, raudonuosius ąžuolus drąsiai sodinome ir didžiajame sode. 

Quercus rubra
(Raudonasis ąžuolas)

Quercus rubra
(Raudonasis ąžuolas)

Mūsų kraštuose natūraliai augantiems medžiams labiau būdingos geltonos rudens spalvos, o raudoni atspalviai dažnesni Šiaurės Amerikoje, kurios rytuose raudonieji ąžuolai ir yra natūraliai paplitę. Spalį raudonųjų ąžuolų lapai dažniausiai raudoni, kai kurių medžių būna geltoni arba rudi. Pasisodinus daugiau raudonųjų ąžuolų, smagu stebėti atspalvių įvairovę. 

Quercus rubra
(Raudonasis ąžuolas)

Quercus rubra
(Raudonasis ąžuolas)

Quercus rubra
(Raudonasis ąžuolas)

Didžiajame sode augantys raudonieji ąžuolai dar jauni, o štai kieme esantis jau pradeda derėti. Žydi lapojant, dažniausiai gegužės-birželio mėnesiais. Gilės skiriasi nuo paprastojo ąžuolo - esti beveik rutuliškos. Kaip ir paprastieji, raudonieji ąžuolai giles veda kas 2-4 metus. 

Priežiūra, kaip ir kitų nereiklių medžių minimali - jauniems parūpinti atramas, neleisti pomedžiuose stipriai suželti žolei ir, esant poreikiui, kasmet po truputį kelti lają į norimą aukštį išgenint apatines šakas.

Didžiojo sodo dešimtasis ruduo

Didysis sodas (1ha) skaičiuoja dešimtuosius metus. Per kelerius pirmuosius metus susodintos medžių sodinukų "rykštelės" įgavo pavidalą ir pamažu ėmė ryškėti užmanymo kontūrai. Sodo erdves formuoja medžių grupės, kurios savo tikrąjį pavidalą įgis vėliau, kai medžių lajos susilies į visumą.

Nuo namų keliaujant didžiojo sodo link už pilkųjų lanksvų (lot. Spiraea cinerea) 'Grefsheim' eilės matyti centrinė medžių grupė. Joje, kaip ir kituose medžių gojeliuose, pirmuoju smuiku groja himalajiniai beržai (lot. Betula utilis), kuriems draugiją palaiko baltosios eglės (lot. Picea glauca) ir raudonieji ąžuolai (lot. Quercus rubra). Ši medžių trijulė atsikartoja visame sode. 

Žemiau nuotrauka žvelgiant į tą pačią medžių grupę iš priekio jau būnant sode. Eglutės nedidelės, mat sodintos keletu metų vėliau nei beržai ir ąžuolai. Jų pirmatakės, taip pat baltosios eglės, ilgai neišsilaikė dėl nekokybiškų sodmenų ir jas vėliau atsodinome sprindžio dydžio dvimečiais-trimečiais sėjinukais. Centrinės medžių grupės pakraščiuose atkartotos pilkųjų lanksvų grupės. 

Iš centrinio gojelio žvilgsnis nukrypsta į sodo priekinės dalies dešinįjį šoną. Čia dar viena aplink laužavietę išsidėsčiusi medžių grupė. Jos pagrindą taip pat sudaro himalajiniai beržai, baltosios eglės ir raudonieji ąžuolai. Abejose medžių grupėse bandžiau sodinti ir šermukšnius, rinkausi 'Joseph Rock" veislę. Visgi ne itin derlingas lengvas priesmėlis taria svarų žodį vienovės vardan - šermukšniai labai sunkiai kabinasi ir nyksta. Ne vieną jų jau pakeičiau pasodindama himalajinius beržus.  

Nuo laužavietės atsiveria vaizdas į tolimesnę sodo dalį, kurios vienoje pusėje esama ryškesnio nuolydžio. Pačioje sodo apačioje, žemiausiame ruože dirvožemis kitoks - ir žolė kur kas vešlesnė, ir medžiai auga kur kas greičiau. Tad paaugę beržai gerai matyti ir iš sklypo priekio. 

Apatinėje sodo dalyje medžiai formuoja apskritą "laukymę". Pagrindinių medžių asortimentas čia toks pat - himalajiniai beržai, baltosios eglės ir raudonieji ąžuolai. Papildymui pasodinti rūšiniai paprastieji šermukšniai. Ten, kur žemė derlingesnė, jie puikiai auga, o ten, kur toks pat priesmėlis kaip ir >90% sklypo, auga, tačiau itin palengva. 

Iš sodo apačios grįžus į centrinį gojelį ir žvilgtelėjus į sodo galinės dalies kitą šoną, akys sutinka juodąsias pušis (lot. Pinus nigra). Jų parinkimą padiktavo sodo duotybės. Tai viena aukštesnių ir tikrai pati nederlingiausia sodo vieta. Žolę galime pjauti dvigubai rečiau nei likusiame sode. Iš pradžių naiviai bandėme auginti obelų sodą, tačiau vėliau jį panaikinome ir šią sodo dalį papildėme pušimis. 

Senokai norėjome pasisodinti desertinių veislių vynmedžių. Juos įkurdinome šioje gana skudžioje sodo dalyje specialiai paruošdami duobes. Jei vynmedžiai auga gana skurdžiuose šlaituose svetur, galbūt įsikabins ir čia? Bent jau užmirkimas šioje vietoje tikrai negresia :)  

Išžvalgiusi sodą patraukiu atgal palei įrašo pradžioje minėtą pilkųjų lanksvų eilę. Greta jos - glaustos lajos šermukšnių 'Flan Rock' eilė. Vis dar norisi žiūrėti į ją su viltimi - galbūt (bent dalis) rimčiau įsikabins, nors jau stebiu vieną kitą stringantį augti medelį.  

Paskaičius įrašą gali pasirodyti, kad optimizmo tarp eilučių mažoka: vienas neprigijo, antrą atsodinom, trečią panaikinom, ketvirtas - sunkiai kabinasi. Anaiptol - optimizmo netgi labai daug. Medžiai auga. Kasmet matau vis kuplesnes jų lajas, vis baltesnius himalajinių beržų kamienus, vis ryškiau rudenį liepsnojančius raudonuosius ąžuolus ir vis aukštesnes augančias eglutes. O nesėkmės virsta sėkme - sodas pats renkasi ir suka vairą didesnės vienovės link.

Sodelio atspindžiai: spalis'2024

Bobų (kirtis antrame skiemenyje) arba kitaip, vorų, vasara pažėrė spalvų. Kas gi tie "bobai"? Taip tautosakoje vadinami vorai, rudenėjančias pievas nusėjantys voratinkliais. 

Grįžtant nuo vorų prie spalvų - pirmieji (nelaukdami bobų voratinklių) nuraudo japoniniai šermukšniai, jų įkandin spalvinasi šilauogės bei himalajiniai beržai.

Sorbus commixta 'Dodong'
(Japoninis šermukšnis 'Dodong')

Vaccinium x covilleanum, Pinus nigra
(Sodinė šilauogė, juodoji pušis)

Betula utilis
(Himalajinis beržas)

Betula utilis
(Himalajinis beržas)

Betula utilis
(Himalajinis beržas)

Sorbus commixta
(Japoninis šermukšnis)

Derinio pavėsiui ašis - arunkai, melsvės, paparčiai ir viksvos

Pavėsio gėlynai kitokie - su ramybės ir paslapties pėdsaku. Jei hipotetinėje situacijoje tektų rinktis tarp pavėsingo ir saulėto sodo - nė nemirktelėjusi rinkčiausi pirmąjį, pavėsingo sodo, variantą. Čia kur kas ryškiau atsiskleidžia skirtingos augalų formos, faktūros bei lapijos spalviniai niuansai. Mažiau žiedų - stipresnis postūmis atsigręžti į kitas pamatines augalų savybes. 

Sodelyje startuota nuo "tuščio" sodo, tad pavėsingo gėlyno teko išlaukti. Pirma užsiauginome pavėsį ir tik tada su smalsumu ir entuziazmu ėmiau dairytis tinkamų augalų. Prieš ketverius-penkerius metus dalinausi pirmaisiais pastebėjimais:

• 2019-07-10 10 daugiamečių gėlių pavėsingam kampeliui priesmėliuose
  
• 2019-08-25 Pažintis: melsvės
  
• 2020-11-27 Šešėlinga lysvė arba antrasis eksperimentų etapas
  

Pastaruoju metu pavėsingus kampelius želdinu remdamasi 4 augalų baze: arunkais, melsvėmis, paparčiais bei viksvomis. 

Šiandien sodelyje auga 3 skirtingi arunkai. Jie šiek tiek skiriasi žydėjimo laiku, šluotelių forma bei kero ūgiu. 'Mysty Lace' pradeda žydėti pirmasis ir yra žemiausias iš visų trijų (žydėjimo metu apie 70cm). 'Horatio' nors ir neryškiai, bet šiek tiek aukštėlesnis (žydėjimo metu apie 0.8cm), jo šluotelės trumpesnės, kompaktiškesnės, lapijos faktūra šiek tiek smulkesnė ir pražįsta jis tada, kai kitų dvejų arunkų šluotelės ima rusvėti. 'Zweiweltenkind' - apie pusantro karto aukštesnis už 'Mysty Lace' ir 'Horatio', jo šluotelės puriausios. Želdinant privatų nedidelį ar vidutinio dydžio sodą pilnai pakaktų apsistoti ir ties viena veisle. Tikėtina, kad ateityje ir manuosiuose gėlynuose liks viena veislė favoritė. 

Aruncus 'Mysty Lace'
(Arunkas 'Mysty Lace')

Aruncus dioicus 'Horatio'
(Paprastasis arunkas 'Horatio')

Aruncus 'Zweiweltenkind'
(Arunkas 'Zweiweltenkind')

Melsves parenku gėlynui poromis: viena veislė aukštenė, kita - žemesnė. Taip pat derinu spalviškai. Stipriau pavėsingam kampeliui pagyvinti labai pasiteisino gelsvų lapų stambios melsvės 'Sum&Substance' bei melsvalapės 'Halcyon' derinys. Gražus ir gyvas kontrastas.

Hosta 'Sum & Substance'
(Melsvė 'Sum & Substance')

Hosta 'Halcyon'
(Melsvė 'Halcyon')

Kitame kampelyje pasirinkau aukštesnės ir statenio kero melsvalapės 'Krossa Regal' bei melsvos su plačiu geltoniu melsvės 'June' derinį. 

Hosta 'Krossa Regal'
(Melsvė 'Krossa Regal')

Hosta 'June'
(Melsvė 'June')

Su stambiais melsvių lapais gražiai kontrastuoja paparčiai. Išbandžius keletą, apsistojau ties kelminiu (lot. Dryopteris filix-mas) ir žvynuotuoju (lot. Dryopteris affinis) paparčiais, kurie lengvame priesmėlio dirvožemyje pritapo. Kelminis papartis bent jau kol kas auga šiek tiek aukštesnis nei žvynuotasis, o žvynotojo lapai standesni, blizgesniu paviršiumi nei kelminio. Netgi saikingas įvairove poros melsvių ir paparčio derinys gali būti visapusiškai puikus ir suspindėti sode.

Dryopteris filix-mas
(Kelminis papartis)

Dryopteris filix-mas
(Kelminis papartis)

Optinio lengvumo įneša ir kalninės viksvos, kurias dėl žemesnio ūgio įkurdinu priešakinėse eilėse. Tai puikus pasirinkimas, jei gėlynas pereina ir į saulėtą dalį. Ši viksva universali - auga tiek pavėsyje, tiek saulėje, tad jos panaudojimas padeda "surišti" pavėsingas bei saulėtas to paties želdyno dalis. Alternatyviai kalninėms viksvoms pavėsyje būtų galima rinktis kitą varpinį augalą, pvz. didžiąsias hakones. Hakonechloa macra ir Hakonechloa macra 'Aureola' auginu eksperimentinėje lysvėje - gražūs kerai, tik apimčiai įgyti prisireikia ne vienų metų. 

Carex montana
(Kalninė viksva)

Taigi, manasis "auksinis penketukas", nuo kurio atsispiria bet kurio pavėsingo kampelio sodelio priesmėliuose apželdinimas: arunkas (pasirinktas kultivaras), pora skirtingų melsvių (aukštesnė ir žemesnė, draugaujančios spalviškai), papartis ir kalninė viksva. Jei plotelis nedidelis - galima panaudoti ne visus penkis augalus, jei didėlesnis - paįvairinti ir kitais augalais.

Pavėsiuose pravartūs gerai paviršių dengiantys ir/ar sausesnius pomedžius ištveriantys augalai. Kiliminiam želdinimui pomedžiuose pasiteisino stambiašaknis snaputis, kuris pavasarį suželia vienas pirmųjų. Kai melsvės dar tik tik kiša savo "ragiukus", šie snapučiai jau būna sužėlę gražiais kereliais. Iš stambiašaknio snapučio veislių pasirinkau 'Spessart' šviesiais žiedais. Pavėsiuose šviesios spalvos (balta, kreminė, gelsva) labai pravarčios - įneša šviesos ir gyvybės, ilgai "nepranyksta" vakare.

Geranium macrorrhizum 'Spessart'
(Stambiašaknis snaputis 'Spessart')

Stambiašaknio snapučio lapija gerai dengia žemės paviršių tiek sezono pradžioje, tiek pabaigoje. Žemiau palyginimui pavasario (viršuje) ir rudens (apačioje) nuotraukos. 

Geranium macrorrhizum 'Spessart'
(Stambiašaknis snaputis 'Spessart')

Dar vienas puikus pasirinkimas kiliminiam želdinimui pavėsyje - epimedis. Labiausiai pasiteisinęs ir noriai lengvame mūsų sodo dirvožemyje augantis - 'Sulphureum'. Pavasarį šis epimedis žydi švelniai geltonais subtiliais žiedais.

Epimedium x versicolor 'Sulphureum'
(Epimedis 'Sulphureum')

Epimedium x versicolor 'Sulphureum'
(Epimedis 'Sulphureum')

Turint bazę (arunką, pora melsvių, papartį ir kalninę viksvą) bei pora galimų variantų kiliminiam želdinimui (stambiašaknis snaputis, epimedis) belieka, jei tik norisi, įmesti vieną kitą žydinčią "razinką". Pavasariui paįvairinti rinkausi pavasarinį pelėžirnį (formą siauresniais lapais), kuris žydi violetiniais žiedais ir formuoja gražius ažūriškus kerelius.

Lathyrus vernus var. flaccidus
(Pavasarinis pelėžirnis)

Lathyrus vernus var. flaccidus
(Pavasarinis pelėžirnis)

Vidurvasario gėlynų karūna - nuostabiosios miškinės lelijos. Subtilios, ilgaamžės ir vienintelės lelijos, kurios natūraliai auga Lietuvos miškuose. Saviems sodams galima rinktis veisles iš plataus spalvinio spektro - nuo baltų iki tamsiai vyšninių. Viena mano favoričių - subtili gelsvai kreminė 'Inger Lise', nuostabiai atrodanti arunkų draugijoje. 

Lilium martagon 'Inger Lise'
(Miškinė lelija 'Inger Lise')

Gana ilgai vyliausi, kad sodelyje pritaps astrancijos, kurios būtų puikus ilgai žydintis augalas vasarai, bei skėstašakiai astrai (Aster divaricatus, syn. Eurybia divaricatus), kurie žiedais praskaidrintų rudenėjantį gėlyną. Po keletos metų stebėjimo teko pripažinti, kad šioms gėlėms mūsų sode per sausa ir netgi mulčas negelbsti kai stoja ilgesni periodai be lietaus. Visgi, nėra to blogo, kas neišeitų į gera - dirvožemio specifika leidžia išlaikyti saikingą augalų paletę. 

Įrašo pabaigai trumpas demo, kas gavosi naudojant "auksinį penketuką", vieną kiliminį augalą pomedžiui ir vieną žydintį "prieskonį". Pavėsingas kampelis vaikiškų sūpynių užnugaryje apsodintas naudojant 7 skirtingus augalus:

1. Aruncus 'Zweiweltenkind' (Arunkas 'Zweiweltenkind')
2. Hosta 'Sum & Substance' (Melsvė 'Sum & Substance')
3. Hosta 'Halcyon' (Melsvė 'Halcyon')
4. Dryopteris filix-mas (Kelminis papartis)
5. Carex montana (Kalninė viksva)
6. Geranium macrorrhizum 'Spessart' (Stambiašaknis snaputis 'Spessart')
7. Lathyrus vernus var. flaccidus (Pavasarinis pelėžirnis)

Rezultatas mano akimis vykęs, nors ir su turimais fotografavimo įgūdžiai sunkiai perteikiamas. Augalai sodinti prieš pusantrų metų (2023m. pavasarį). Gėlynas skaičiuoja antrą sezoną ir tampa vis kuplesnis. Tai viena tamsesnių vietų sode - iš pietų ir vakarų pusės tujų gyvatvorė, papildomą pavėsį sukuria svyranti paprastojo šermukšnio forma (Sorbus aucuparia 'Pendula') bei daugiakamieniu medeliu formuojamas paprastasis putinas (lot. Viburnum opulus) 'Roseum'. Labiausiai pastebimos - ryškios ir didelės melsvės 'Sum & Substance', kurios kartais šeimos narių įvardijamos kaip "tas augalas iš kosmoso". Joms gražų kontrastą sukuria optiškai lengvi paparčiai, viksvos ir pavasariniai pelėžirniai, sodriai žalia arunkų lapija bei melsvės melsvais lapais 'Halcyon'.

 

Želdinant kitas pavėsingas vietas atsispyriau nuo tos pačios "auksinio penketuko" bazės, tik rinkausi kiek kitas variacijas, pvz. panaudoti ne visi augalai, pasirinktas kitas kiliminis augalas ar/ir kitas papildomas žydintis augalas. Belieka kantriai sulaukti ateinančių sezonų ir stebėti bręstančius pavėsingus sodo kampelius.

Nauja gėlyno versija arba mažiau yra daugiau

Sodininko mėgėjo kelionė žavi ir nenuobodi. Pagaunu save vis atrandant naują mintį ar tos pačios kitą pavidalą. Užsikuria vidinis varikliukas ir... sodas ima keistis. Pastarųjų metų vyraujantis motyvas pertvarkoms - "mažiau yra daugiau". Ėmus kurti naują gėlyną ar senojo naują versiją pirmu smuiku groja mintis, kad patraukliam gėlynui visiškai pakanka nedidelio kiekio skirtingų augalų. Tuo pačiu norisi ir kuo ilgiau išliekančio dekoratyvumo. Kaip suderinti saikingą skirtingų augalų kiekį ir ilgą dekoratyvumą? Mano pasirinktas sprendimas - rinktis gražią formą ar faktūrą turinčius augalus bei ilgai ar pakartotinai žydinčias daugiametes gėles.

Žvilgtelėkime į centrinį vidinio kiemelio gėlyną, kurio naujasis asortimentas - vos 5 skirtingos daugiametės gėlės/varpiniai augalai bei 4 svogūninės gėlės (3 pavasariui ir 1 vasarai). Susipažinkime su augalais:

Šluotelinė viksva (lot. Carex paniculata) - gražios formos bei visą sezoną dekoratyvi stambėlesnė viksva. Pagal augintojų informaciją ilgaamžė ir prisitaikanti prie plataus spektro augimviečių (tiek sausų, tiek drėgnų vietų). Mūsų sodo lengvame priesmėlyje tikrai pritapo. Augindama šią viksvą antrąjį sezoną ne kartą stebėjausi, kodėl jos nėra varpinių augalų top'uose. Atrodo netgi labai vertas dėmesio, nors ir rečiau auginamas, augalas. 

Šluotelinė viksva
(Carex paniculata)

Snaputis (lot. Geranium) 'Tiny Monster' - vidutinio dydžio, nereiklus dirvožemiui ir puikiai tarpus tarp augalų užpildantis snaputis. Žydi ilgai, pastebimi du ryškesni "užėjimai" birželį bei rugpjūtį-rugsėjį. Iš kitų snapučių tarpo pasirinkau dėl gebėjimo išlaikyti dekoratyvumą augant lengvame dirvožemyje. Be to, žiedų spalva ir žydėjimo laikas atliepia gretimame vidinio kiemelio pakraščio gėlyne augantį raudonžiedį snaputį (lot. Geranium sanguineum) 'Max Frei'.

Snaputis 'Tiny Monster'
(Geranium 'Tiny Monster')

Astras (lot. Aster ageratoides var. ovatus f. yezoensis) - vidutinio aukščio, visiškai nereiklus, gerai sausras pakeliantis, gana anksti ir ilgai antroje vasaros pusėje žydintis astras. Plečiasi santykinai greitai. Kol kas geresnio astro, kuris išlaikytų gražią formą, anksti pradėtų žydėti ir puikiai jaustųsi mūsų priesmeliuose, nesu išbandžiusi.

Astras
(Aster ageratoides var. ovatus f. yezoensis)

Gojinis šalavijas (lot. Salvia nemorosa) 'Ostfrieseland' - klasikinė bei patikima gojinių šalavijų veislė, žydinti mėlynais su purpuriniu atspalviu žiedais. Pagrindinis žydėjimas birželį-liepos pradžioje. Po pagrindinio žydėjimo nukerpu. Ataugęs vėl žydi antroje vasaros pusėje-rudenį. Gėlė, kuri nepabosta - ją atradau sodininkavimo pradžioje ir auginu jau 15 metų. 

Gojinis šalavijas 'Ostfrieseland'
(Salvia nemorosa 'Ostfrieseland')

Gojinis šalavijas (lot. Salvia nemorosa) 'Blue Hill' - šviesiai mėlynai žydintis kompaktiškesnis šalavijas, kurį sodinu arčiau gėlyno krašto. 

Gojinis šalavijas 'Blauhugel'
(Salvia nemorosa 'Blauhugel')

Kristofo česnakas (lot. Allium christophii) - vienas geriausių dekoratyvinių česnakų. Ažūriški žiedynai įspūdingo dydžio, lapai sąlyginai mažesni, tad nesunkiai pasislepia tarp greta augančių gėlių ir neerzina, kai ima gelsti. Žiedų "burbulai" ima skleistis birželio antroje pusėje, o liepos mėnesį, kai atžėlinėja nukirpti gojiniai šalavijai, puikiai nukreipia dėmesį nuo tuštesnių gėlyno plotelių. Tai dar vienas sodelio senbuvis (kuriuos galėčiau suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų), auginamas mūsų sode 15 metų. 

Kristofo česnakas
(Allium christophii)

Sibirinė scylė (lot. Scilla siberica) ir jos baltažiedė forma 'Alba' - nereikli, gerai besidauginanti pavasarinė smulkiasvogūnė gėlė. Gražiai dera su žemaūgiais narcizais (lot. Narcissus) 'Tête-à-Tête'. 

Sibirinė scylė, sibirinė scylė 'Alba'
(Scilla siberica, Scilla siberica 'Alba')

Narcizas 'Tête-à-Tête'
(Narcissus 'Tête-à-Tête')

Gėlynas, kurį dėl formos šeimoje tiesiog vadiname "kiaušiniu", pilna nauja sudėtimi gyvuoja vieną sezoną. Pavasarį pasitikome gyvybingu mėlynos, geltonos bei baltos spalvų deriniu, kurį dovanojo scylės bei narcizai. 

Daugiametes gėles bei šluotelines viksvas sodinau pramaišiui, ne grupelėmis, tad buvo nekantru pamatyti rezultatą. Jis nenuvylė - panašaus aukščio augalai tarsi nuaudė kilimą, virš kurio iškilo kosminiai, kasmet kelionę nuo violetinių iki rusvų burbulų patiriantys Kristofo česnakų žiedynai. 

Antroje vasaros pusėje pražydus astrams vaizdas kiek pasikeitė. "Kilimo" įspūdis išliko, tik jame ryškiau sužibo kitas mėlynos paletės pusės atspalvis.  

 

Smagu, kai augalas turi patrauklų antrąjį veidą po žydėjimo. Astrų melsvi žiedai pavirto į rusvus sėklų kamuolėlius ir gėlynas tapo rudeniškesnis.

Sugretinus skirtingų sezono etapų vaizdus stiprių pokyčių nematyti. Tai lemia mažai kintanti gėlyno bazė - šluotelinės viksvos ir tarpus užpildantys snapučiai. Tuo tarpu gojiniai šalavijai, Kristofo česnakai ir astrai tarnauja kaip teminiai augalai, stipriau patraukiantys dėmesį savo žydėjimo metu. Ši gėlyno pertvarka vienas tų retų atvejų, kai stebėdama rezultatą pirmąjį sezoną nenoriu nieko keisti. "Mažiau yra daugiau" pirmoji misija įgyvendinta :)