Sodininko mėgėjo poreikiai ir polėkiai kintantys. Pamenu, iš pradžių užsidegimas liepsnote liepsnojo, erdvės eksperimentams su kaupu, augalų, kuriuos norisi pažinti, begalės. Pirmuoju kriterijumi, siaurinusiu įgeidžius, tapo galimos augalams pasiūlyti augimo sąlygos (dirvožemio tipas, drėgnumas, šviesos kiekis). Kaip ir, ko gero, dauguma pradedančiųjų sodininkų mėgėjų greitai ėmiau galvoti apie gėlių žiedų spalvas ir žydėjimo laiką. Kai jau galėjau įvertinti pirmųjų eksperimentų rezultatus, supratau, kad spalva ir žydėjimo laikas tik ledkalnio viršūnė. Pradėjau kreipti dėmėsį į kero formą ir lapų faktūras. Bandžiau į gėlynus įvesti jų kontrastus. Apvalu - stačia, smulku - stambu ir t.t. Dabar kuris laikas vienu svarbiausių atrankos kriterijų yra
praktinės augalo savybės - ar ilgai augalas atrodo dekoratyviai (kalba sukasi ne tik apie žiedus), kiek priežiūros reikalauja. Tikriausiai pritarsite, kad smagiausia, kai gėlyną atnaujiname naujų idėjų vedami, bet ne priežiūros (peraugo, paseno, prarado dekoratyvumą) tikslais. Štai tada ima pirštis mintis, kad gėlynų pagrindą ir nemažą dalį vis tik turėtų sudaryti
ilgaamžės gėlės - tokios, kurių netenka dažnai atnaujinti, kurios daug metų gali augti vienoje vietoje. Šiame įraše būtent apie jas.
Pirmosios ilgaamžės gėlės, užklydusios į mūsų kiemą,
sibiriniai vilkdalgiai. Pirmuosius sodmenis įsigijau tiesiog iš senolės turguje, kuri ilgai vartė įspūdingo dydžio puikiai iliustruotą anglišką augalų žinyną, norėdama man parodyti, kas iš tų lapų išaugs. Tuo, kas išaugo, džiaugiuosi kasmet - ir gausiu žydėjimu, ir nereiklumu, ir vėjui papūtus per lapus nuvilnijančiomis bangomis.
 |
Sibiriniai vilkdalgiai
(Iris sibirica) |
Sužavėta rūšiniais sibiriniais vilkdalgiais ėmiau dairytis į žmogaus patobulintuosius. Pasisodinau ne taip jau ir mažai skirtingų veislių, bet iki šiandienos sodelyje išliko tik treji (galbūt todėl, kad sausokas priesmėlis vis tik nėra jų svajonių dirvožemis) -
'Dreaming yellow',
'Lady Vanessa' ir
'Demure Illini'. Visi jie žydi vėliau už rūšinius, o ir laiko užtrunka daugiau, kol suveša kerai. Labiausiai mano akį traukia impozantiškasis
'Demure Illini'. Iš kitų jis išsiskiria aukštesniu ūgiu, sodria violetine spalva bei žaviu gyslų raštu išmargintais apatiniais žiedlapiais.
 |
Sibiriniai vilkdalgiai 'Demure Illini'
(Iris sibirica 'Demure Illini') |
Vienos labiausiai pamėgtų gėlių selekcininkų tarpe -
viendienės. Dažnai tai būna viena skaitlingiausių gėlių grupių gėlių augynuose, kuriuose sodininkai mėgėjai įsigyja sodinukus saviems sodams. Iš ties, viendienės žydi gausiai, ilgai auga vienoje vietoje, spalvų gama plati, selekcininkai yra išvedę veislių neįtikėtino dydžio ar formos žiedais. Nepaisant milžiniškos pasiūlos mūsų sodelyje auga kukli, paprasta (bet neprasta) citrininė viendienė. Ji puikiai palaiko kompaniją rūšiniams sibiriniams vilkdalgiams. Lapai savo faktūra panašūs, tad ne žydėjimo metu įsilieja į bendrą su sibiriniais vilkdalgiais kerų guotą. Žydėti pradeda kiek vėliau už sibirinius vilkdalgius, tačiau žydėjimo laikas spėja persidengti. Gėlės pavadinimas išduoda, kad viendienių žiedai žydi vieną dieną, tačiau
pats gėlės keras žiedų nešykšti ir bendras augalo
žydėjimas užtrunka ne taip jau ir trumpai.
 |
Citrininės viendienės
(Hemerocallis citrina) |
Nuo seno mūsų krašte mylimi ir anksčiau iš kartos į kartą mamų dukroms būdavo perduodami
bijūnai. Tai gėlė, kuria buvo dalijimasi tik tarp artimiausių žmonių. Net ir dabar dažname kieme auga bijūnai. Ir visai nenuostabu, juk žydėjimas įspūdingas (nors ir trunka neįpatingai ilgai), keras nukarpius žiedus gražios formos išlieka iki pat rudens, tinkamai paruošus vietą bijūnai vienoje vietoje gali augti kad ir 25 metus.
 |
Puikieji bijūnai
(Paeonia lactiflora) |
Pirmoji
barškė į mūsų kiemą atkeliavo prieš ketverius metus. Būtent jos kerą ir matote nuotraukoje žemiau. Nesuklysčiau teigdama, kad dabar barškės madingos ir išgyvena aukso amžių. Per trejus metus keras suauga kuplus ir užima nemažai vietos (maždaug 1m x 1m). Įsivaizduokite rutulį, kurio matote tik viršutinę dalį. Daugmaž taip atrodo barškė gėlyne, nes jos "kojos" lieka atviros. Į tai reiktų atkreipti dėmesį parenkant augalus-kaimynus. Žiedynai lyg mažesnė, smulkesnė ir ne taip glaudžiai sudėliota lubinų versija. Kaip ir lubinai, barškės yra ankštiniai augalai, mėgsta gerai drenuotas skurdesnes saulėtas vietas.
 |
Barškės 'Purple Smoke'
(Baptisia australis 'Purple Smoke') |
Bene architektūriškiausio kero savininkas tarp sodelio gėlių yra
švelnusis akantas. Užaugina įspūdingą sodriai žalių lapų kupstą. Šiam augalui reikia negailint palikti bent 1m x 1m plotelį gėlyne. Natūraliai auga pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Viešint Romoje jų gausiai teko matyti visur - istorinėse vietose, parkuose, rožynuose(!), tiek saulėtuose, tiek pavėsinguose kampeliuose. Tiesa, rimtame pavėsyje jų kerai buvo praradę didžiąją dalį savo žavesio. Žydi akantai antroje vasaros pusėje, iškeldami nenusakomos spalvos žiedynus - čia rasite ir violetinės, ir rausvos, ir žalios spalvos.
 |
Švelnusis aknatas
(Acanthus molis) |
Baltasis diktonas kilęs iš Vakarų Europos akmeningų vietovių. Mėgsta saulę, laidesnę dirvą. Žydi birželio mėnesį rausvais žiedais, sutektais pailguose stačiuose žiedynuose. Kiekvienas žiedelis išvagotas tamsesnių gyslų raštu. Bręstančios sėklų dėžutės taip pat dekoratyvios, primena savo forma žvaigždutes, yra gražios purpurinės spalvos. Tiek augalo lapai, tiek žiedai, tiek vaisynai pasižymi gana stipriu kvapu. Diktonas išskiria nemažai eterinių aliejų, kurie, kaip rašoma literatūroje, gali alergizuoti odą (panašiai kaip rūtos) ar itin karštą dieną pridėjus degtuką blykstelėti melsva liepsna ore. Kol kas nei vieno, nei kito patirti neteko. Vis tik atsargumo dėlei šiam augalui vertėtų parinkti bent jau vaikams sunkiau pasiekiamą vietą.
 |
Baltasis diktonas
(Dictamnus albus) |
Sodui bręstant ima rastis vienas kitas pavėsingesnis (bent dalį dienos) kampelis. Žvilgsnis ima krypti į čia galinčius augti augalus. Šiais metais savo tikrąjį grožį atskleidė
astrancijos, kurių pirmieji sodmenys į sodelį atkeliavo prieš 2-3 metus. Kereliai spėjo suaugti ir sudaryti nedideles grupeles. Iš išbandytųjų astrancijų mano simpatijų nusipelnė dvi -
didžioji astrancija (A. major) 'Abbey Road' ir
aukštoji astrancija (A. maxima). Pastaroji žydi švelniai rausvais žiedais, yra neįnoringa, puikiai jaučiasi sodelio priesmėliuose net ir ne itin gausią krituliais vasarą. Astrancijos
'Abbey Road' žiedynai apvalaini ir, sakyčiau, stambūs, kiek tamsesni žiedstiebiai gražiai papildo purpurinius žiedus. Kai ant pirmųjų iškeltų žiedstiebių ima vyrauti nužydėję žiedai, juos nukerpu. Tada astrancijos leidžia naujus žiedstiebius ir žydėjimas prasitęsia. Taigi, puokštelė su astrancijomis gali pradžiuginti namiškius ar draugus tiek birželį, tiek liepą, tiek rugpjūtį.
 |
Astrancijos
(Astrantia major 'Abbey Road', Astrantia maxima) |
Trilapės draikos sodelyje skaičiuoja trečius metus. Kol kas kerai nespėjo suaugti, tačiau jau apdovanoja ilgu žydėjimu (nuotraukoje žemiau ieškokite augalo smulkiais baltais žiedeliais antrame plane). Augalas dėl smukios faktūros ir aukšto ūgio elegantiškas, šarmo prideda raudoni stiebeliai. Kadangi trilapės draikos neskuba keroti, pilna pažintis dar laukia ateityje. Dabar jas sodinau į gėlyną, kuris dienos viduryje gauna pavėsio, o ryte ir dalį vakaro yra apšviečiamas saulės.
 |
Trilapė draika, gojiniai šalavijai 'Snow Hill' ir 'Caradonna'
(Gillenia trifoliata, Salvia nemorosa 'Snow Hill', 'Caradonna') |
Na, ir pabaigai, eksperimentinio plotelio gyventojai -
paprastasis arunkas ir
melsvės. Arunkas bėgant metams suaugs į milžinišką apie pusantro metro aukščio kerą ir dabinsis baltai kreminėmis šluotelėmis pirmoje vasaros pusėje. Suaugusį kerą galiu stebėti netolimoje kaimynystėje - įspūdingas augalas, galintis šiltuoju sezonu atstoti ir krūmą. Melsvių eksperimento tvarka pasisodinau kiek daugėliau veislių, stebiu ir renkuosi favorites. Rinkausi veisles kietesniais lapais. Ši savybė turėtų būti itin aktuali tiems sodininkams, kurių puoselėjamų kampelių neaplenkia šliužai.
 |
Paprastasis arunkas ir melsvės
(Aruncus sylvestris, Hosta 'Sum & Substance', 'Blue Ivory', 'El Nino',
'Touch of Class', 'Catherine', 'First Frost', 'Halcyon') |
Nemaža dalis augalų, kuriuos paminėjau šiame įraše, yra rūšiniai (natūraliai sutinkami gamtoje viename ar kitame Žemės kampelyje). Tuos, kurie sunkiau dauginami kero dalijimu (diktonai, draikos, taip pat ir rūšinės barškės), puikiai galima dauginti sėklomis. Tiesa, tektų apsišarvoti kantrybe, mat kalbame apie ilgaamžius augalus, kuriems suaugti vienerių metų nepakanka.
Smalsu, kokios ilgaamžės daugiametės gėlės pasiteisino Jūsų soduose? Pasidalinkite sava patirtimi :)
