Derinys antrai vasaros pusei ir rudeniui

Šis įrašas apie kuklų bandymą prisijaukinti antrąją vasaros pusę, kuriai atėjus sodas tarsi pritildavo. Dėl sąlyginai nedidelių gėlynų plotų norėjosi "ilgai grojančių" nekaprizingų augalų, kurių įvairovė būtų saikinga. Didžioji dalis įrengtų gėlynų jau buvo įgavę savo veidą, tad akys nukrypo į reprezentacinę kiemo dalį. Tą pačią, į kurią periodiškai grįžtu su pertvarkomis. Šioje zonoje gėlynams skirtą plotą sumažinau palikdama tik gana plačią juostą palei namą. Čia reikėjo augesnių augalų, kurie pridengtų gana aukštą namo cokolį. Iš ankstesniojo gėlyno varianto liko grupelėmis įkurdinti smailiažiedžiai lendrūnai 'Karl Foerster'. Šiuo savo sprendimu buvau patenkinta, beliko užpildyti tarpus.

Eupatorium maculatum 'Riesenschirm',Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',
Rudbeckia fulgida 'Goldsturm'
(Kemeras 'Riesenschirm', smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster',
žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm')

Iš tėvų kiemo dovanų parsivežus kemero, kuriuo žavėjausi ne vienerius metus, sodinukus (ką ten sodinukus - milžiniškus kerus!), gėlynas įgavo savo metmenis. Namo cokolis buvo pridengtas, beliko pasirinkti augalą-užpildą tarpams. Ilgai svarsčiusi apsistojau ties be galo ilgai žydinčiomis rudbekijomis 'Goldsturm'. Vos trys augalai - ir "ilgai grojantis" gėlynas antrai vasaros pusei-rudeniui sukurptas. Tiesa, užsiaugintų  rudbekijų sėjinukų kol kas pakako ne visiems tarpams užpildyti, tad liko erdvės svarstymams, ar kartoti rudbekijas, ar ieškoti tinkamų kandidatų gėlyno papildymui.

Eupatorium maculatum 'Riesenschirm',Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',
Rudbeckia fulgida 'Goldsturm'
(Kemeras 'Riesenschirm', smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster',
žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm')

Eupatorium maculatum 'Riesenschirm',Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',
Rudbeckia fulgida 'Goldsturm'
(Kemeras 'Riesenschirm', smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster',
žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm')

Kemerą 'Riesenschirm' pirmą kartą pamačiau viešėdama kitos sodininkės-mėgėjos valdose. Jis man paliko tokį didelį įspūdį, kad ilgam praradau sodininko sielos ramybę. Paskaičius apie kemero poreikius, priėmiau sprendimą trokštamo augalo nekankinti bandant prisijaukinti savuose priesmėliuose. Vis tik pirmai progai pasitaikius įsigijau kemero sodinuką ir su juo nudundėjau pas tėvus. Derlinguose priemoliuose jis puikiai pritapo ir papildė savų gerbėjų gretas. Po keletos metų eksperimento tvarka kemero kero dalis parsivežiau į savąjį kiemą. Mano džiaugsmui, prigijo, auga, žydi ir papildomo dėmesio pareikauja tik sausroms užklupus. Tiesa, stotas ne toks įspūdingas kaip poreikius geriau atitinkančiame dirvožemyje, bet tikrai pakankamas. Žiedai pritraukia bites bei kamanes. Pavergia ne tik kemero 'Riesenschirm' žiedynų dydis (išvertus iš vokiečių kalbos veislės pavadinimas reikštų milžinišką skėtį), bet ir kita ypatybė - gražus bordo stiebų ir sodriai žalių lapų kontrastas, traukiantis akį ir iki pražystant augalui.

Eupatorium maculatum 'Riesenschirm'
(Kemeras 'Riesenschirm')

Smailiažiedžių lendrūnų 'Karl Foerster' atskirai pristatinėti, ko gero, nebereikia. Patikimas ir populiarus vertikalaus silueto varpinis augalas, savomis metamorfozėmis džiuginantis visą sezoną. Norintiems užmesti akį ne tik į foto, bet ir žvilgtelėti į siūruojančius vėjyje rudeninius lendrūnus, trumpą video galima pažiūrėti čia.

Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',
(Smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster')

Į žėrinčiąsias rudbekijas 'Goldsturm' atkreipiau dėmesį besidairydama į gėlių derinius interneto platybėse. Akį patraukė gražus rudeninis lendrūnų ir rudbekijų duetas. Vėliau pamačiau, berods,  angliškos sodininkams skirtos laidos įrašą, kuriame šios gėlės buvo įvardijamos kaip itin vertas dėmesio pasirinkimas. Kadangi lendrūnų savame kieme - nors vežimu vežk, beliko įkurdinti rudbekijas. Jas auginau iš sėklų dviem "užėjimais": pirmasis - idant susipažinti su augalu, antrasis - pasiteisinusios gėlės sodinukų norėjosi kur kas daugiau. Taigi, surinkusi antramečius sodinukus ir padalinusi ankstesnio sėjimo kerus, pavasarį papildžiau gėlyną. Kereliai nepaisant sausros įsitvirtino, ėmė plėstis. Ūgio tikėjausi kiek didesnio, bet, manau, viskas dar prieš akis - vis tik pirmas ir lietumis visiškai nelepinęs sezonas. Žydėjimas be galo ilgas - prasidedantis liepą ir nusitęsiantis į rudenį.

Rudbeckia fulgida 'Goldsturm'
(Žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm')

Kuklus bandymas prisijaukinti antrąją vasaros pusę, regis, pavyko. Didelių pokyčių reprezentacinės zonos gėlyne kitam sezonui neplanuoju. Lieka tik rasti atsakymą į klausimą - papildyti gėlyną ketvirtuoju-penktuoju ingredientais ar palikti kemerų, lendrūnų ir rudbekijų trio. Turite minčių? Pasidalinkite komentaruose :)

Patikimieji: Kristofo česnakai

Ruduo - puikus metas sodinant svogūnines gėles pasirūpinti kitų metų žiedais. Natūralu, kad ilgainiui atsiranda savi favoritai. Vertinu augalus, kurie klesti reikalaudami minimalios priežiūros mainais. Kaip tik tokie ir yra Kristofo česnakai. Sodelyje išbandyta ne viena dekoratyviųjų česnakų rūšis ar veislė. Visiems be išimties saulėta vieta priesmėlio dirvožemyje puikiai tiko, tad beliko išsirinkti "pačius pačiausius" remiantis kitais kriterijais.

Allium christophii
(Kristofo česnakai liepos viduryje - antroje pusėje)

Dažniausiai susižavėjimas dekoratyviaisiais česnakais prasideda pasisodinus aukštaūges veisles, pasižyminčias ant aukštų stiebų iškeliamais įspūdingais tankiais žiedynais -"burbulais" ("Gladiator", "His Exelency", ...). Taip, šios veislės išties pribloškia ir abejingų nepalieka, tačiau ilgainiui išryškėja, mano akimis, tam tikras jų trūkumas. Viskas tobula, kol šių česnakų tėra pavieniai vienetai ar nedidelės grupelės - dideli jų lapai gelsdami plius minus pasislepia tarp stambesnių vėliau želiančių kaimynų, pavydžiui, akantų. Grupelės didėja gana greitai, persodinant nepavyksta nemažos dalies svogūnų rasti ir dideli kupstai gelstančių lapų ima erzinti tvarkingesnio vaizdo trokštančias akis. Tuo tarpu Kristofo česnakų lapai siauresni bei mažesni, lengviau pasislepia, neužgožia šalia augančių augalų. Persodinant pavyksta "sužvejoti" absoliučią daugumą svogūnų, tad česnakų paskirstymas gėlyne pagal savus norus tampa išties paprastas.

Allium christophii
(Kristofo česnakai gegužės antroje pusėje)

Dekoratyviosiomis savybėmis Kristofo česnakai taipogi stebina. Žiedus ima krauti birželio viduryje.  Skleidimasis palaipsnis, neskubrus. Ima ryškėti milžiniškų ažūriškų "burbulų" kontūrai. Žiedų spalva švelniai violetinė, tad puikiai dera dažname gėlyne. Dėl, lyginant su žiedynų matmenimis, sąlyginai nedidelio ūgio (40-50cm) puikiai dera su tokiomis gėlėmis kaip kad gojiniai šalavijai.

Allium christophii
(Kristofo česnakai birželio viduryje)

Allium christophii
(Kristofo česnakai birželio antroje pusėje)

Allium christophii
(Kristofo česnakai liepos pradžioje)

Gojinių šalavijų (lot. Salvia nemorosa) ir Kristofo česnakų derinys pasiteisina ir kitu aspektu. Nukirpus šalavijus (idant atžėlę pasiruoštų antrajam žydėjimui vasaros antroje pusėje-rudenį), gėlyne lieka žiojėti tuštuma. Kristofo česnakai tuo metu pamažu pereina į sėklų brandinimo fazę, lapai jau būna nugeltę. Lieka milžiniški ažūriški "burbulai" subtiliai pridengiantys atsiradusią tuštumą. Gėlynas pereina į subtilaus lengvumo fazę.

Allium christophii
(Kristofo česnakai liepos viduryje - antroje pusėje)

Savojo sodo be Kristofo česnakų neįsivaizduoju. Paliekant nuošalyje meilę lelijoms, turiu pripažinti, kad man "numeris vienas" svogūninių gėlių tarpe būtų ne kas kitas, o šis česnakas.

Pažintis: melsvės

Šįkart senokai žadėtasis įrašas apie melsves. P. Outdolf ir H. Gerritsen žinyne "Dream Plants for the Natural Garden" išsakyta mintis, kad melsvėms puikiai tinka smėlingesnis diržožemis su pakankamu kiekiu maistinių medžiagų, paskatino gana greitą eksperimentinio plotelio okupavimą šiomis gėlėmis. Rinkausi veisles standžiais lapais, kad net šliužų pasirodymo sode atveju žymesnių nuostolių būtų išvengta. Prisitaikymu sode pasirinktos melsvės viena nuo kitos nelabai kuo skiriasi - visos auga priesmėlio šešėliuose ir vargo nemato. Išties nereiklus ir patikimas augalas. Augimo greitis varijuoja - vienos lėtesnės keroti, kitos greitesnės. Dauguma išbandomų melsvių vidutinio ūgio (30-40cm), viena kita aukštesnė. Nors ir sakoma, kad skonis - skonio reikalas, šiame įraše norėčiau pasidalinti savomis mintimis būtent apie dekoratyviąją melsvių pusę.

Mėlyni lapai su gelsvai žalsvu centru. Tarp melsvių standžiais lapais vyrauja mėlynai pilkšvi atspalviai. Pirmaisiais pažinties metais mano simpatijas užkariavo melsvės melsvais lapais su švelniai gelsvai žalsvu centru. Pavergė subtilus spalvų derinys. 'Catherine' ir 'Touch of Class' tarsi sesės dvynės - atskiriamos tik pagal sodinimo vietą. 'Olympic Sunrise' dar švelnesnių, lyg prislopintų tonų. Visos šios melsvės kitų melsvių kontekste labiausiai akį patraukia anksti pavasarį, kai lapai dar "švieži". Tiesa, švelnūs spalvų perėjimai išlieka ir sezono bėgyje.

Hosta 'Catherine'

Hosta 'Touch  of  Class'

Hosta 'Grand Margue'

Hosta 'Olympic Sunrise'

Mėlyni melsvai žali lapai su geltonu centru. Kur kas ryškesnės - melsvės plačiu geltonu centru. 'June' laikoma viena geriausių melsvių jų tarpe. Neabejoju, kad šios melsvės turi ir savąjį sodą, ir vietą jame, tačiau manęs gana intensyvus, iš toli pastebimas raštas "neužkabino". Galbūt tai tik laiko klausimas? :)

Hosta 'High Society'

Hosta 'June'

Žali lapai. Kiek ilgėliau žiūrint į melsves akį patraukė odiški, žvilgantys melsvės 'Devon Green' lapai. Ši melsvė laikoma viena geriausių žalialapių tarpe. Ir, matyt, ne veltui. Iš mano auginamų melsvių bene žemiausia, tačiau nepastebėta nelieka. Kur kas aukštesnė kita žalialapė - 'Second Wind' melsvė, kurios žalia spalva labiau matinė, neblizgi. Žalialapės melsvės turi pora pranašumų - pirma, gerai įsilies į bet kokį gėlyną, leisdamos pirmuoju smuiku groti stambiai lapų faktūrai, neįnešdamos spalvinio triukšmo. Antra, lapai išlieka be, kaip aš vadinu, "prisilietimo dėmių". Nesvarbu, ar nulijo lietus, ar lapus čiupinėjo smalsaus vaiko pirščiukai, ar žiedus nubarstė greta augantis krūmas  - jos liks kaip buvusios, sodriai žalios.

Hosta 'Devon Green'

Hosta 'Second Wind'

Mėlyni bei pilkšvai mėlyni lapai.
Vienspalvių melsvių tarpe išties akiai patrauklios mėlynlapės. Iš jų tarpo paprastumu pavergia 'Halcyon' (laikoma viena geriausių tarp mėlynlapių). Ši melsvė, kartu su žalialape 'Devon Green' - ir mano favoričių sąraše. Sava forma su gana stačiais ir aukščiau iškeltais lapais išsiskiria 'Krossa Regal'. Taip pat išskirtinė - 'Titanium', kurios lapai lengvai banguoti.

Hosta 'Halcyon'

Hosta 'Krossa Regal'

Kalbant apie mėlynus ir pilkšvus lapus derėtų grįžti prie "prisilietimo dėmių" temos. Melsvą spalvą lapams suteikia tarsi apnašas, kuris braukiant pirštu, pasivalo. Pastebėjau, kad tokias melsves, kurių lapuose gausu mėlynų atspalvių, geriau sodinti taip, kad jų nepasiektų nuo kaimynystėje augančių medžių ar krūmų varvantys praėjusio lietaus lašai ar byrantys žiedai. Antraip neišvengiamos gana gausios "prisilietimo dėmės". Idant įsitikinti, palyginkite žemiau esančias dvi melsvės 'Titanium' nuotraukas - sezono pradžioje, dar "nepaliestas", ir vėliau jo bėgyje. Ir, panašu, tai nėra veislės savybė, mat visos mėlynlapės, augančios tiesiai po medžiais ar krūmais neišvengia panašaus likimo mažesniu ar didesniu mastu, o pasodintosios atokiau - išlaiko būdingą gana vientisą lapų spalvą.

Hosta 'Titanium'

Hosta 'Titanium'

Žalsvai geltoni lapai.
Pirmą kartą pažvelgusi į eksperimentinio plotelio milžinę 'Sum & Substance' sau tyliai pamaniau, kad retam sodininkui gali patikti gana ryškus, tarsi mirštančio augalo, lapų geltonis. Vėliau savas mintis teko kardinaliai pakeisti. Melsvę įkurdinus gilesniame pavėsyje intensyvus geltonis prigeso virsdamas gaivia žalsvuma. O kur dar augalo dydis (lyg iš kosmoso) bei kintanti (vis intensyvėjanti) sezono bėgyje spalva. Ši melsvė tikrai rastų vietą dažno pavėsingo sodo tamsesniame kampelyje.

Hosta 'Sum & Substance' (gegužės antroji pusė)

Hosta 'Sum & Substance' (birželio vidurys)

Hosta 'Sum & Substance' (liepos vidurys)

Lapai baltu pakraščiu ar centru.
Savame sodelyje auginu ir pora veislių baltai margintais lapais. 'El Nino' kerojasi lėtai, tačiau yra išties graži ir verta luktelėti rezultato. Tuo tarpu stambesnė 'Mediovariegata', nors ir kažkuo primena vaikystėje daugelyje vietų matytus melsvių sąžalynus, išsiskiria storais odiškais lapais. Kerojasi gana greitai.

Hosta 'El Nino'

Hosta 'Mediovariegata'

Mėlyni  pilkšvai žali lapai su gelsvu geltonu pakraščiu.
Pabaigai - šių metų favoritės - melsvės pilkšvai žaliais lapais, kurie padabinti siauru (bet gana intensyvios spalvos) geltonu pakraščiu. 'First Frost' bei 'Valley's Glacier' savo išvaizda ir augumu gana panašios, tuo tarpu 'Grand Master' kur kas didesnė ir kiek gofruotais lapais. Klausite, kaip gi kelionė renkantis favoritus, prasidėjusi nuo švelnių spalvų perėjimų ('Catherine' , 'Touch of Class' ), pasukus link vienspalvių melsvių ('Devon Green' , 'Halcyon'), netikėtai baigėsi ties melsvėmis gana ryškiu pakraščiu. Visgi melsvės - šešėlių, kuriuos pasiekia kur kas mažiau saulės spindulių, karalienės. Būtent tai ir suteikia ryškus siauras lapo apvadas - saulės spindulį, išryškinantį išskirtinę, stambią lapų faktūrą.

Hosta 'First Frost'

Hosta 'Valey's Glacier'

Hosta 'Grand Master'

10 daugiamečių gėlių pavėsingam kampeliui priesmėliuose

Pavėsingas sodas turi “kažką tokio”, kas suteikia jam ypatingą aurą. Truputis paslapties, truputis gaivos bei tylos. Sodelyje atsirandantys pavėsingi kampeliai tapo ne tik maloniu eksperimentu, bet ir nemažu iššūkiu. Nemaža dalis pavėsių augalų mėgsta drėgnesnį ir derlingesnį dirvožemį, nei kad galėtų pasiūlyti priesmėliai, tad tinkamų augalų atranka užtruko. Pasiteisinusių augalų pasirodė  esą kur kas mažiau, nei tų, kuriuos teko nurašyti ar gelbėti palydint į kur kas derlingesnį tėvų sodą.

Šįkart nekalbėsiu apie tokius puikius augalus kaip snapučiai 'Rozanne', 'Max Frei' ar šelnieji akantai, kurie gerai jaučiasi tiek saulėje, tiek daliniame pavėsyje. Šis įrašas apie tas daugiametes gėles, kurių stichija - dalinis ar/ir pilnas pavėsis.

1) Paprastoji mietveinė (Pachysandra terminalis) - visžalis augalas odiškais žvilgiais lapais, tarpstantis tamsiausiame sodelio pavėsyje. Nors Amy Ziffer knygoje "Shady Lady's Guide to Northeast Shade Gardening" ši mietveinių rūšis apibūdinama kaip "augalų pasaulio tarakonas", t.y. problematiška dėl plitimo kontroliavimo, spartaus plitimo savame sode per pirmuosius dvejus auginimo metus nepastebėjau. Priešingai - plėstis neskuba ir toli nekeliauja (galbūt tai augimo Lietuvoje ypatumai?). Be to, puikiai pakelia sausras. Minėtoje knygoje rekomenduojama kita mietveinių rūšis matiniais lapais - Pachysandra procumbens, kurios Lietuvos augintojų pasiūloje neteko sutikti.

Pachysandra terminalis
(Paprastoji mietveinė)

2) Epimedis (Epimedium rubrum). Epimedžius gana dažnai sutiksime rekomenduojamus sausesniam pavėsiui kaip žemę dengiantį augalą. Epimedium rubrum Amy Ziffer knygoje apibūdinamas kaip atsparesnis šalčiui lyginant su kitais epimedžiais. Sodelyje klesti, gausiai žydi gegužės mėnesį ir auga nekreipdamas dėmesio į sausras. Nors augalas pusiau visžalis, bet iš pernykščių lapelių paprastai telieka tik prisiminimas ir kiekvieną pavasarį išleidžiami nauji dailiai marginti lapeliai, kurie vėliau sezono bėgyje raštą praranda ir tampa žali.

Epimedium rubrum
(Epimedis)

Epimedium rubrum
(Epimedis)

3) Pavasarinis pelėžirnis (Lathyrus vernus) literatūroje apibūdinamas kaip vienas geriausių pavėsio augalų, kuris yra nepelnytai primirštas/neatrastas. Tai itin ilgaamžis gegužę žydintis pavėsių augalas. Sodelyje startavo nuo sėjinukų. Vienas kitas Lietuvos augintojas gali pasiūlyti Lathyrus vernus 'Alboroseus' rausvais žiedais, kuris Piet Outdolf ir Henk Gerritsen žinyne "Dream Plants for the Natural Garden" apibūdinamas kaip "not of such good quality" lyginant su rūšiniu pavasariniu pelėžirniu. Tad panorus rūšinio augalo, sėklas siųsdinausi (https://www.plant-world-seeds.com). Sodelyje stebiu trejus skirtingus pavasarinius pelėžirnius: Lathyrus vernus, Lathyrus vernus 'Alboroseus', Lathyrus vernus var. flaccidus. Šiemet, antraisiais augimo metais, sulaukiau pirmųjų dvejų pelėžirnių žiedų. Tuo tarpu Lathyrus vernus var. flaccidus skatina smalsumą - jo lapai žymiai siauresni, tad žiūrėdama į jį regiu elegantiško augalo pažadą.

Lathyrus vernus
(Pavasarinis pelėžirnis)

4) Daugiažiedė baltašaknė (Polygonatum multiflorum) - aukštas, lengvai atpažįstamo silueto pavėsių augalas, pavasarį žydintis subtiliais baltais žiedeliais, kurie pakimba lyg dailūs auskarai. Skurdesniame sausesniame pavėsyje auga be problemų. Rodos,  nepretenzingas ir nepamainomas augalas pavėsiui dėl savo išskirtinio silueto, leidžiančio sukurti įdomesnę kompoziciją šešėlingame sode. Sodinti tiktų tolimesniame gėlyno plane, idant kiti augalai pridengtų belapes stiebų apačias.

Polygonatum multiflorum
(Daugiažiedė baltašaknė)

Polygonatum multiflorum(Daugiažiedė baltašaknė)

5) Auskarėlis (Dicentra) 'Adrian Bloom' - išskirtinai ilgai žydintis auskarėlis pavėsiui. Augalas nėra aukštas, tiktų priešakinėms linijoms. Stipriai karpyti lapai neryškaus pilkšvai melsvo atspalvio. Žydėjimo pikas - gegužės mėnuo, tačiau sezono bėgyje skleidžia mažiau gausius naujus žiedus. Šalinant stiebus su nužydėjusiais žiedynais reiktų dirbti atsargėliau, mat augalo tiek žiedynų, tiek lapų stiebeliai yra liauni ir tuo pačiu sultingi, tad lengvai pažeidžiami. Kadangi šiuo augalu susižavėjau ne tik aš, bet ir mano mama, stebint auskarėlio savijautą skirtinguose soduose galima daryti išvadą, kad jam kur kas mielesni lengvesnės ir laidesnės dirvos šešėlingi sodai.

Dicentra 'Adrian Bloom'
(Auskarėlis 'Adrian Bloom' )

6) Astrancija (Astrantia) - jų atskirai pristatyti, ko gero, nebereikia. Ne kartą įrašuose minėtos kaip gausiai ir ilgai vasarą žydintis augalas. Po pirmojo žydėjimo bumo birželio mėnesį žiedynus paprastai nukerpu idant paskatinti naujų formavimąsi ir sulaukti pakartotinio žydėjimo rugpjūtį. Šiuo metu auginu dvejas skirtingas astrancijas - rausvais žiedais rūšinę Astrantia maxima ir tamsesniais - Astrantia  major  'Abbey Road'. Tarpsta daliniuose pavėsiuose, tai nėra gilaus pavėsio gėlė. Lengvesnio dirvožemio sodo savininkams norint auginti astrancijas tenka daryti kompromisą - esant sausiems periodams jos pirmosios parodo drėgmės trūkumo ženklus. Tenka daryti išimtį savo nuostatai nelaistyti įsitvirtinusių augalų ir jomis pasirūpinti bent jau užklupus sausrai.

Astrantia maxima
(Astrancija)

Astrantia maxima(Astrancija)

Astrantia  major  'Abbey Road'
(Astracija 'Abbey Road')

7) Snaputis (Geranium x cantabrigiense) 'Biokovo' - neaukštas pusiau pavėsyje ar pavėsyje kilimą formuojantis snaputis, žydintis obelų rausvumo žiedais birželio mėnesį. Žydėjimas nėra itin ilgas, plėstis neskuba. Kolkas anksti daryti išvadas apie šį augalą - iš pradžių nepataikiau pasodinti, parinkdama pernelyg sausą vietą po putino krūmu. Perkėlus kiek tolėliau augalas atsigavo, ėmė auginti gausesnę lapiją.

Geranium x cantabrigiense 'Biokovo'
(Snaputis 'Biokovo')

8) Arunkas (Aruncus) - ilgaamžis pavėsių augalas, ilgainiui prisitaikantis augti ir laidesniame dirvožemyje. Esama tiek labai aukštų (1,5-2m), tiek žemų (30-60cm) arunkų, tad tinkamą galima rasti bet kuriam pavėsingam gėlynui. Arunkai savo išvaizda, jei nekreiptume dėmėsio į augalo ūgį, primena astilbes, tik kur kas mažiau reiklūs drėgmei nei pastarosios. Kaip ir visi ilgaamžiai augalai, išsikeroti neskuba, tenka laukti keletą metų, kad augalas įgytų apimtis. Žydi birželio mėnesį iškeldamas ažūriškus baltai kreminius žiedynus. Net nužydėjus ir nurusvėjus žiedynai išlaiko savo struktūrą ir dar kurį laiką paįvairina pavėsingą kampelį. Mano akimis - vienas geriausių pasirinkimų pavėsingam sodui, iš serijos "pasodinai ir džiaugiesi". Jokių papildomų rūpesčių, dažno atnaujinimo ar išskirtinės priežiūros (augalas atsparus ligoms ir kenkėjams).

Aruncus 'Mysty Lace'
(Arunkas 'Mysty Lace')

9) Skėstašakis astras (Aster divaricatus) 'Tradescant' - nepamainoma gėlė, norint išlaikyti žydėjimo visą sezoną koncepciją pavėsingame gėlyne. Žydi vasaros pobaigoje/rudenį, kai tuo tarpu dauguma pavėsio augalų skuba žydėti pavasarį ar pirmoje vasaros pusėje. Gražiai kontrastuoja tamsūs stiebeliai su sodriai žalia lapija. Žiedeliai smulkūs, tačiau gausūs.

Pridėti antraštę

10) Melsvė (Hosta) - augalas stambiais struktūriškais lapais, kuris man tapo pastarųjų metų atradimu. Ilgą laiką nedrįsau melsvių auginti klaidingai manydama, kad melsvės skirtos pavėsingiems, drėgnokiems ir turtingiems maistinių medžiagų dirvožemiams. Vistik laidesnis vandeniui dirvožemis joms puikiai tinka, net ir sausrų metu jų išvaizda neišduoda esant drėgmės stygių. Šešėlių eksperimentams rinkausi melsves standesniais lapais, tačiau tai nebuvo būtina - šliužų sode paprasčiausiai nėra (bent jau pastaraisiais pora sausesnių metų). Man tai augalas Nr.1 šešėliui - suteikiantis taip trokštamos struktūros, ilgaamžis, nereiklus, itin platus pasirinkimas. Šiuo metu sodelyje eksperimento tvarka pasodinta apie 20 skirtingų melsvių, tad joms norėčiau skirti sekantį, atskirą, įrašą.

Hosta 'Grand Master'
(Meslvė 'Grand Master')

Sodelio atspindžiai: birželis'2019

Birželis sodelyje gausus žiedais. Gojinių šalavijų ir rudeninių mėlitų derinys šiemet atsiskleidė visu grožiu. Šalavijų mėlynai violetinės spalvos dramatizmą rudeninių mėlitų lapijos gaivi žalia pakeičia neatpažįstamai. Derinys lengvas ir vasariškai džiugus.

Sesleria autumnalis , Salvia nemorosa 'Ostfrieseland',
Corylus avellana 'Red Majectic'
(Rudeninis mėlitas, gojiniai šalavijai 'Ostfrieseland',
lazdynas 'Red Majestic')

Šiuo metų laiku viskas keičiasi itin sparčiai, tas pats plotelis vos prieš pusantros savaitės dar tik ruošėsi didžiajam pasirodymui.

Sesleria autumnalis , Salvia nemorosa 'Ostfrieseland',
Corylus avellana 'Red Majectic'
(Rudeniniai mėlitai, gojiniai šalavijai 'Ostfrieseland',
lazdynas 'Red Majestic')

Tolimesnėje kiemo dalyje karaliauja katžolės bei joms kompaniją palaikančios virblės ir vilnotosios notros.

Nepeta 'Walker's Low', Stachys lanata 'Helen von Stein',
Achnatherum calamagrostis
(Katžolės 'Walker's Low', vilnotosios notros 'Helen von Stein', virblės)

Achnatherum calamagrostis, Nepeta 'Walker's Low', 
Acanthus mollis, Stachys lanata 'Helen von Stein'
(Virblės, katžolės 'Walker's Low', švelnieji akantai,
vilnotosios notros 'Helen von Stein')

Quercus rubra, Stachys lanata 'Helen von Stein', 
Nepeta 'Walker's Low', Achnatherum calamagrostis
(Raudonasis ąžuolas, vilnotosios notros 'Helen von Stein', 
katžolės 'Walker's Low', virblės)

Kieme nosį maloniai glosto pažįstamas jazminų kvapas. Rūšinis darželinis jazminas nėra labai gausus žiedų, tačiau mažesnio ūgio pilnaviduris 'Snowbelle' nepaisydamas sausros žydi gana gausiai.

Philadelphus 'Snowbelle', Nepeta 'Walker's Low'
(Jazminas 'Snowbelle', katžolės 'Walker's Low')

Philadelphus 'Snowbelle'
(Jazminas 'Snowbelle')

Philadelphus coronarius, Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',
Eupatorium maculatum 'Riesenschirm'
(Darželinis jazminas, smailiažiedžiai lendrūnai 'Karl Foerster',
kemeras ‚Riesenschirm‘)

Prieš pradedant žydėti jazminams kiemą savo aromatu užliejo abelijos (lietuviškasis pavadinimo atitikmuo - vytmenys - mano pasąmonėja vis dar neprigyja). Šiemet medelių ir krūmų žydėjimas sunkiai nuspėjamas - vienų žiedus pakando vėlyvos šalnos, kitiems pritrūko lietaus. O štai abelijos nustebino itin gausiu žydėjimu.

Abelia mosanensis
(Kvapusis vytmenys)

Medeliai augti priesmėliuose nėra greiti. Geltonlapė raudonojo ąžuolo forma sodelyje pradėjo skaičiuoja dešimtus metus. Žinoma, startas - miniatiūrinis sodinukas. Užtruko nemažai laiko, kol medis įsitvirtino ir laja buvo pakelta į norimą aukštį. Dabar centrinio erdvės medelio postūmis turėtų būti kasmet vis aiškiau juntamas.

Quercus rubra 'Aurea'
(Raudonasis ąžuolas 'Aurea')

Labai džiugina suvešėję ilgaamžių daugiamečių gėlių kerai, mat tam, kaip žinia, reikia keletos metų. Vienas barškių keras įgavęs pilnas apimtis jau kelinti metai, o štai trilapės draikos kasmet vis gražėja. Nepaprastai elegantiškas pasiteisinęs augalas, kurio pobūdį sunku užfiksuoti nuotraukose.

Baptisia australis 'Purple Smoke'
(Barškė 'Purple Smoke')

Gillenia trifoliata
(Trilapė draika)

Bijūnų tarpe kasmet gausesnius žiedus skleidžia 'Krinkled White' kerai. Itoh bijūnai 'Bartzella' šiemet žydėjo taip pat gana gausiai, tik to nespėjau užfiksuoti - vieną savaitgalį ruošėsi skleistis, kitą, vyraujant dideliems karščiams, kritinė masė jau nubarstė žiedlapius.

Paeonia lactiflora 'Krinkled White'
(Puikusis bijūnas 'Krinkled White')

Paeonia (Itoh) 'Bartzella'
(Tarpsekcijinis (Itoh) bijūnas 'Bartzella')

Ten, kur daugiau pavėsio, žydi astrancijos. Jos pirmosios (ir, ko gero, vienintelės) išduoda esant sausrą. Teko laistyti, kiti atsirinkti dalinių pavėsių augalai laikosi ir tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.

Astrantia maxima, Calamagrostis x acutiflora 'Avalanche',
Fagus sylvatica 'Purple fountain'
(Astrancijos, smailiažiedis lendrūnas 'Avalanche', 
paprastasis bukas 'Purple fountain')

Astrantia maxima
(Astrancijos)

Snapučiai 'Max Frei', perkelti iš saulėto gėlyno į pusiau pavėsingą, savo kupliais kereliais ir gausiu žydėjimu pateisino priimtą sprendimą keisti jų augimo vietą sode.

Geranium sanguineum 'Max Frei'
(Raudonžiedžiai snapučiai 'Max Frei')

Smagu matyti, kad nepaisant lietaus ištroškusios žemės, atsirinkti augalai neprašydami išskirtinio dėmėsio apdovanoja sodą žiedais . Vis tik jau dvi savaites vargiai beauganti ir ruduoti pradedanti žolė maldauja lietaus. Artėja Rasos (Joninės), tad... galbūt? Juk šis laikotarpis dažnais metais gausiai apdovanojamas lietumi.