Iš tėvų kiemo dovanų parsivežus kemero, kuriuo žavėjausi ne vienerius metus, sodinukus (ką ten sodinukus - milžiniškus kerus!), gėlynas įgavo savo metmenis. Namo cokolis buvo pridengtas, beliko pasirinkti augalą-užpildą tarpams. Ilgai svarsčiusi apsistojau ties be galo ilgai žydinčiomis rudbekijomis 'Goldsturm'. Vos trys augalai - ir "ilgai grojantis" gėlynas antrai vasaros pusei-rudeniui sukurptas. Tiesa, užsiaugintų rudbekijų sėjinukų kol kas pakako ne visiems tarpams užpildyti, tad liko erdvės svarstymams, ar kartoti rudbekijas, ar ieškoti tinkamų kandidatų gėlyno papildymui.
Kemerą 'Riesenschirm' pirmą kartą pamačiau viešėdama kitos sodininkės-mėgėjos valdose. Jis man paliko tokį didelį įspūdį, kad ilgam praradau sodininko sielos ramybę. Paskaičius apie kemero poreikius, priėmiau sprendimą trokštamo augalo nekankinti bandant prisijaukinti savuose priesmėliuose. Vis tik pirmai progai pasitaikius įsigijau kemero sodinuką ir su juo nudundėjau pas tėvus. Derlinguose priemoliuose jis puikiai pritapo ir papildė savų gerbėjų gretas. Po keletos metų eksperimento tvarka kemero kero dalis parsivežiau į savąjį kiemą. Mano džiaugsmui, prigijo, auga, žydi ir papildomo dėmesio pareikauja tik sausroms užklupus. Tiesa, stotas ne toks įspūdingas kaip poreikius geriau atitinkančiame dirvožemyje, bet tikrai pakankamas. Žiedai pritraukia bites bei kamanes. Pavergia ne tik kemero 'Riesenschirm' žiedynų dydis (išvertus iš vokiečių kalbos veislės pavadinimas reikštų milžinišką skėtį), bet ir kita ypatybė - gražus bordo stiebų ir sodriai žalių lapų kontrastas, traukiantis akį ir iki pražystant augalui.
Eupatorium maculatum 'Riesenschirm' (Kemeras 'Riesenschirm') |
Smailiažiedžių lendrūnų 'Karl Foerster' atskirai pristatinėti, ko gero, nebereikia. Patikimas ir populiarus vertikalaus silueto varpinis augalas, savomis metamorfozėmis džiuginantis visą sezoną. Norintiems užmesti akį ne tik į foto, bet ir žvilgtelėti į siūruojančius vėjyje rudeninius lendrūnus, trumpą video galima pažiūrėti čia.
Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster', (Smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster') |
Į žėrinčiąsias rudbekijas 'Goldsturm' atkreipiau dėmesį besidairydama į gėlių derinius interneto platybėse. Akį patraukė gražus rudeninis lendrūnų ir rudbekijų duetas. Vėliau pamačiau, berods, angliškos sodininkams skirtos laidos įrašą, kuriame šios gėlės buvo įvardijamos kaip itin vertas dėmesio pasirinkimas. Kadangi lendrūnų savame kieme - nors vežimu vežk, beliko įkurdinti rudbekijas. Jas auginau iš sėklų dviem "užėjimais": pirmasis - idant susipažinti su augalu, antrasis - pasiteisinusios gėlės sodinukų norėjosi kur kas daugiau. Taigi, surinkusi antramečius sodinukus ir padalinusi ankstesnio sėjimo kerus, pavasarį papildžiau gėlyną. Kereliai nepaisant sausros įsitvirtino, ėmė plėstis. Ūgio tikėjausi kiek didesnio, bet, manau, viskas dar prieš akis - vis tik pirmas ir lietumis visiškai nelepinęs sezonas. Žydėjimas be galo ilgas - prasidedantis liepą ir nusitęsiantis į rudenį.
Rudbeckia fulgida 'Goldsturm' (Žėrinčioji rudbekija 'Goldsturm') |
Kuklus bandymas prisijaukinti antrąją vasaros pusę, regis, pavyko. Didelių pokyčių reprezentacinės zonos gėlyne kitam sezonui neplanuoju. Lieka tik rasti atsakymą į klausimą - papildyti gėlyną ketvirtuoju-penktuoju ingredientais ar palikti kemerų, lendrūnų ir rudbekijų trio. Turite minčių? Pasidalinkite komentaruose :)