Vasaros atostogos - puikus metas semti įspūdžius pilnomis rieškučiomis. O jų šiemet būta daug. Aplankytos Alpės, kurios liepos viduryje pasitiko gausiais žiedais. Tikras rojus! Tobulas pačios gamtos sukurtas sodas. Matyti vaizdai nebyliai paaiškino žmogaus troškimus bent dalinai atkartoti tai, kas nepakartojama. Alpių augmenija neabejotinai įkvėpė prieš pora ar kelis dešimtmečius vyravusią tendenciją kurti alpinariumus. Ne ką mažiau įkvėpimo galėtų rasti ir šių dienų sodininkas, svajojantis apie žydinčią pievą. Mane labiausiai stebino koja kojon šalia žengiančios vienovė ir įvairovė. Dažnas žemės lopinėlis talpino savyje visą žydinčių alpinių gėlių puokštę, tačiau žvelgiant didesniu masteliu buvo aiškiai juntamas pagrindinis žiedų motyvas. Taisyklė "kiekvienai vietai - savas augalas" alsavo kiekviename žingsnyje: nuo šilokų bei katilėlių iki drėgnų vietų augalų ar pavėsyje tarpstančių paparčių. Visko nenupasakosi ir nenusakysi, lai kalba vaizdai.