2014-03-26

Lapuočiai spalvinga lapija

Dažno sodo ryškiausiais akcentais tampa medžiai ir krūmai spalvinga lapija. Nors šiuo metu akys ypač išsiilgę spalvų, vartydami medelynų siūlomų augalų sąrašus ar dairydamiesi augalų aikštelėse turėtume nepamiršti, kad renkantis sumedėjusius augalus spalvinga lapija svarbiausias saikas. Vistik ne ryškios spalvos, o žalia teikia atgaivą, poilsį bei ramybę. Iš gausaus margalapių būrio išsirinkime labiausiai kiemo akcentu tinkantį būti augalą, o jei norisi spalvingas dėmės atkartoti - verčiau įsigykime kelis to paties kultivaro vienetus nepasiduodami pagundai auginti skirtingus panašių spalvų augalus.

Sodelyje šiuo metu auga keliolika skirtingų lapuočių ryškesne lapija. Taigi akivaizdu, kad rinkdamasi spalvinguosius kiek persistengiau. Tačiau dabar dėka to galiu pasidalinti savo pirmaisiais įspūdžiais apie šiuos augalus.

Geltonlapiai


Prie geltonlapių priskirsiu ir tuos augalus, kurių  lapai marginti geltonai, kaip kad baltoji sedula 'Spaethii', kurios lapai apvesti plačiu geltonu pakraščiu. Nereiklus krūmas labai dailus pavasarį, kai susipina gaivios sprogstančių lapelių spalvos su stiebų raudoniu. Tai, kad lapeliai nėra ištisai geltoni laikau privalumu - krūmas organiškiau įsilieja į želdynus.

Cornus alba 'Spaethii'
(Baltoji sedula 'Spaethii')

Geltoniu apvestais lapų pakraštėliais pasižymi ir gražiažiedė veigelė 'Nana Variegata'. Didžiausiais krūmo trūkumas žvelgiant mano akimis - rausvi žiedai, kurie spalviškai ne itin dera su kremiškai gelsvais lapijos tonais. Lyginant su sedula, ši veigelė užauga kur kas mažesnė, spalvingi pakraštėliai siauresni, įsibėgėjant sezonui krūmas tampa mažiau ryškus, ne taip stipriai išsiskiria iš greta augančių augalų. Pavasarį pasitaiko viena kita pašalusi šakelė ar jų galiukai.

Weigela florida 'Nana Variegata'
(Gražiažiedė veigelė 'Nana Variegata')

Itin gaivus ir linksmas darželinio jazmino 'Aureus' pavasarinis rūbas, kuris sezono bėgyje įgyja gelsvai žalius tonus. Kaip ir jazminai žaliais lapais birželio mėnesį apsipila baltais kvapniais žiedais. Esant kaitresnei saulei pasitaiko apsvilęs vienas kitas lapelis, tad neblogas pasirinkimas būtų šį krūmą sodinti ten, kur kaitriausiu dienos metu krenta lengvas šešėlis.

Philadelphus coronarius 'Aureus'
(Darželinis jazminas 'Aureus')

Gana sparčiai augantis, nereiklus dirvožemiui, atsparus šalčiui krūmas - putinalapis pūslenis 'Luteus'. Nuostabiai atrodo nužydėjęs birželio pabaigoje, kai susiformuoja raudonos sėklų dėžutės, ryškiai kontrastuojančios su lapija. Rudenį besispalvinant lapams pasirodo neįprasti itin švelnūs rausvai oranžiški tonai.
  
Physocarpus opulifolius 'Luteus'
(Putinalapis pūslepnis 'Luteus')

Dėl smulkiai karpytų lapų itin elegantiškas rūgštusis žagrenis 'Tiger Eyes'. Bent jau mūsų kieme augti ne itin skuba, pavasariais būna pašalusios vienos kitos šakelės viršūnėlės. Gausių (kaip rūšinio rūgščiojo žagrenio) atžalų baimintis nereiktų - veikiau teks kantriai palaukti, kol tokia atsiras, jei panorėsite pasidauginti šių krūmų patys.

Rhus typina 'Tiger Eyes'
(Rūgštusis žagrenis 'Tiger Eyes')

Augiausias geltonlapis sodelio augalas - raudonasis ąžuolas 'Aureus'. Sprogstantys lapeliai itin švelnių pastelinių atspalvių, vėliau spalva keičiasi į ryškiai šviesią geltoną, sezono bėgyje padidėja žalsvai salotinės spalvos indėlis. Medelis linkęs stipriai šakotis. Kadangi pasodinome kaip centrinį poilsio zonos medį, kiekvieną pavasarį pašalinu dalį apatinių šoninių šakelių, kad pakelčiau medelio lają į tokį aukštį, jog nesilenkdamas laisvai galėtų praeiti žmogus. Pasitaiko saulėje apskrudusių lapų pakraštėlių.

Quercus rubra 'Aurea'
(Raudonasis ąžuolas 'Aurea')

Būta bandymų auginti ir paprastąjį ligustrą (Ligustrum vulgare) 'Aureum' bei europinį pūkenį (Cotinus coggygria) 'Golden Spirit'. Pirmasis didelio noro stiebtis nerodė, skurdo, o antrasis stipriai apšaldavo kiekvieną žiemą, kol galiausiai pasidavė. Jei ieškote geltonlapio sumedėjusio augalo, verta pasidairyti į klevų, beržų, robinijų, guobų, šeivamedžių bei raugerškių kultivarus.

Raudonlapiai


Centriniame gėlyne auga lazdynas 'Red Majestic', žiemą išsiskiriantis smarkiai raitytomis šakelėmis. Formuojame šiek tiek pakelta laja kaip nedidelį medelį. Nors įsibėgėjus sezonui lapai tampa murzinai žali, praranda intensyvų bordo atspalvį, nelaikau to trūkumu - džiaugiuosi matydama metų laikų kaitą.

Corylus avellana 'Red Majectic'
(Paprastasis lazdynas 'Red Majestic')

Lazdynui 'Syrena' leidžiame augti natūraliu krūmo pavidalu. Sodintas vienoje iš skurdžiausių sklypo vietų, tad kabinasi į gyvenimą lėtai. Ryškesnį postūmį, teikiantį vilties, parodė tik pastarąjį, jau šeštąjį, augimo mūsų sode sezoną. Misija jam paskirta solidi - būti vienu svarbiausių spalvingos krūmų grupės augalu. Žvelgiant į greta vėliau pasodintus pūslenį, lanksvą, sedulą bei alyvas tampa akivaizdu, kad jo reikalavimai dirvožemiui yra kur kas didesni. Teko skaityti, kad lazdynams svarbus bendradarbiavimas su grybais, tad galbūt reikėjo šiek tiek laiko ar žiupsnelio žemės iš ten, kur vešliai auga lazdynai.

Corylus avellana 'Syrena'
(Paprastasis lazdynas 'Syrena')

Nepralenkiamas savo spartumu ir meile gyvenimui putinalapis pūslenis 'Diabolo'. Idealus naujakurio pasirinkimas - auga sparčiai, visiškai nereiklus dirvožemiui bei atsparus šalčiui, greitai pasiekia jam būdingą dydį, neserga, įdomus tiek savo žiedais, tiek sėklų dėžutėmis, tiek besilupančia žieve, pakantus genėjimui - netgi palikus vos 15-20cm kelmelius lyg niekur  nieko per sezoną išauga į nemenką krūmą.

Physocarpus opulifolius 'Diabolo'
(Putinalapis pūslenis 'Diabolo')

Jei krūmai dalyvautų grožio konkurse, 'Mis Elegancijos' titulą neabejotinai pelnytų juodauogis šeivamedis 'Black Lace'.  Pirmuosius dvejus metus po pasodinimo žiemomis nušaldavo šakos, pavasarį krūmelis atsprogdavo iš apatinėje krūmo dalyje esančių pumpurų, prieš metus nukentėjo tik pačios šakelių viršūnėlės, na o ši švelni žiema bus pirmoji, nepalikusi žymių šeivamedžio šakose. Rasos, puikaus tinklaraščio "Kitokie augalai" autorės, sode matytas pasakiško grožio šio šeivamedžio egzempliorius (http://rasosaugalai.wordpress.com/2013/09/23/o-buvo-taip/, 3-ioji ir 5-oji nuotraukos) teikia vilčių, kad ateis tokie metai, kai ir mūsiškis šeivamedis subujos bei pasipuoš nėrinius primenančiais žiedynais.

Sambucus nigra 'Black Lace'
(Juodauogis šeivamedis 'Black Lace')

Nors ir žinodama, kad bukams auginti sodelio priesmėlio dirvožemis nėra palankus, vis tik negalėjau atsisakyti mažos sodinės svajonės (ar užgaidos) auginti siaura svyrančia laja pasižymintį buką 'Purple Fountain'. Abu sezonus, kuriuos šis bukas praleido mūsų sode, šakelės paūgėjo daugmaž po sprindį. Medelis sprogsta vėlokai, tačiau procesui pajudėjus įdomu stebėti kaip iš gležnų pamažu tvirtais tampančiuose lapeliuose žaidžia saulės spinduliai. Kaip ir kitų bukų kultivarų rudenį nurudę lapai dar ilgai lieka kyboti šakose.

Fagus sylvatica 'Purple Fountain'
(Paprastasis bukas 'Purple fountain')

Lyginant su kitais lapuočiais taip pat vėlokai sprogsta ir gražiažiedžių veigelių 'Atropurpurea Nana' ir nedidukais augantys 'Verweig' krūmeliai. Pirmieji pasakiškai atrodo gegužės pabaigoje - birželio pradžioje apsipylę rausvais žiedais. Antruosius išties reiktų priskirti atskirai margalapių lapuočių kategorijai, mat lapeliuose maišosi žalia, rausva ir kreminė spalvos. Dėl neįprasto veigelių 'Verweig' lapijos spalvų derinio reiktų atidžiai rinktis kaimyninius augalus. Pati idealaus partnerio joms dar nesuradau.

Weigela florida 'Nana Purpurea', 'Verweig' ('Monet')
(Gražiažiedės veigelės 'Nana Purpurea', 'Verweig' ('Monet'))

Prisijaukinti bandžiau dar keletą raudonlapių - europinį pūkenį (Cotinus coggygria) 'Royal purple', otavinį raugerškį (Berberis ottawensis) 'Superba', tunbergo raugerškį (Berberis thunbergii) 'Atropurpurea Nana'. Visi smarkokai apšaldavo žiemomis, tad galų gale atsisakiau. Raugerškių tarpe yra išties nemažai atsparių šalčiams kultivarų spalvinga lapija, tad jų nurašyti nereiktų, jei tik negąsdina dygliuotos šakelės. Medelių bordo lapija verta paieškoti klevų, beržų bei slyvų tarpe.

Lapuočiai baltai margintais lapais


Vienintelis visžalis šiame augalų sąraše fortūno ožekšnis 'Emerald Gaiety'. Nors literatūroje rašoma, kad krūmelis reiklus dirvožemiui, sodelyje auga greta pūslenio ganėtinai sausomis sąlygomis ir nesiskundžia. Pavasarį po žiemos augalo viršutinėje dalyje paprastai matyti pažeistų lapelių, kuriuos su šakelių viršūnėlėmis nugeniu.

Euonymus fortunei 'Emerald Gaiety'
(Fortūno ožekšnis 'Emerald Gaiety')

Baltoji sedula 'Elegantissima' yra tarp manųjų favoritų. Auga sparčiai, visiškai nereikli augimo sąlygoms ir būna vešli nuo pat žemės, tad niekad neprireiks galvoti kuo pridengti krūmo apačią. Pavasarį sprogstančių lapelių pakraščiai kreminiai, vėliau išbąla. Krūmas gana ryškus, jo lapija pastebima iš toli. Gražų kontrastą sudaro su tamsialapiais ar tamsius žiedus skleidžiančiais krūmais. Žiemą sniego fone išsiskiria  raudonomis šakelėmis.

Cornus alba 'Elegantissima'
Baltoji sedula 'Elegantissima'

Mįsle iki šiol liko paprastojo klevo (Acer platanoides) 'Drumondii' ir trakinio klevo (Acer campestre) 'Carnival' nepritapimo mūsų kieme priežastis. Paaugę po keletą metų vieną pavasarį tiesiog nebeparodė ilgai lauktų gyvybės ženklų. Būta ir klevo žalia lapija, kurį ištiko toks pat likimas. Galbūt atsiras klevas, kuris nepasididžiuos ir augs, bet tą bandome išsiaiškinti sodindami rūšinius žalialapius egzemliorius, juk sodelis ir taip pakankamai margas.

2014-03-15

Lelijos. Prisijaukinkime miškinukes.

Miškinės lelijos suprantamos kaip penkių rūšių lelijos (Lilium martagon, Lilium hansonii, Lilium tsingtauense, Lilium medeoloides, Lilium distinchum) ir iš jų išvesti lelijų hibridai. Naršydami internete ar vartydami sodininkams skirtą literatrūrą susidursime su bendru jų pavadinimu - Martagons arba Martagon lilies. Kartais šios lelijos įvardijamos ir kaip "Turk's caps" (turkiškos kepurės), mat rūšinės miškinės lelijos (L. martagon) žiedai išties primena turkišką turbaną. Įdomu tai, kad turkų kalba "Martagan" reiškia vieną iš turbano stilių, atsiradusį XVIIIa. Vieni autoriai nurodo, kad lelijos pasiskolino galvos apdangalo pavadinimą, kiti - kad galvos apdangalo pavadinimas pasiskolintas iš lelijų. Anglų kalba kaip "Tuk's cap" paprastai įvardijamos bet kokios lelijos, kurių vainiklapiai stipriai užlenkti atgal.


Europoje savaime auga tik L. martagon, kitos iš aukščiau paminėtų penkių lelijų rūšių aptinkamos Korėjoje, Rusijos pakraštyje netoli Japonų jūros, Japonijoje, Kinijoje. Kadangi miškinės lelijos (L. martagon) paplitimo arealas nusitęsia nuo Sibiro iki pat vakarinio Europos pakraščio, aptinkama įvairių natūraliai paplitusių šios lelijos formų. Pavyzdžiui, Latvijoje Daugavos upės krantuose aptinkamos natūraliai augančios L. martagon var. daugava. Rūšinės miškinės lelijos aptinkamos ir Lietuvos miškuose.

Lilium martagon

Miškinių lelijų hibridai atsparūs šalčiui, tad juos tinka auginti mūsų klimato sąlygomis. Idealiausia parinkti vietą, kurią dalį dienos pasiektų tiesioginiai saulės spinduliai, o kitu metu kristų lengvas šešėlis ar išsklaidyti saulės spinduliai. Tinkama vieta būtų medžių, krūmų ar netgi pastatų šiaurinė pusė, kurią ryte ir/ar vakare pora valandų pasiektų tiesioginiai saulės spinduliai. Kaimynytėje augančių medžių ir krūmų šaknys turėtų skverbtis gilyn, nebūti paviršinės, idant nesudarytų miškinėms lelijoms konkurencijos. Pasodinus lelijas atviroje saulėtoje vietoje galime kone dvigubai sutrumpinti jų žydėjimo laiką, be to žiedai kur kas greičiau praras jiems būdingą spalvą.

Lilium 'Early Bird' (W.O.Backhouse, 1957)

Tinkama derlinga, tačiau laidi vandeniui dirva. Idealiausia būtų priemolis, kuriame neužsistovi vanduo. Smėlingos dirvos gali būti pagerinamos kompostu ar gerai perpuvusiu mėšlu (jokiu būdu ne šviežiu ir ne paukščių). Jei dirva buvo gerinta kompostu ar perpuvusiu mėšlu, sodinant svogūnus duobeles reiktų užpilti žeme iš kitos vietos, kur nebuvo įmaišyta mėšlo. Sunkiose molingose dirvose įmaišoma komposto, smėlio ir durpių, tiktų paaukštintos lysvės. Rekomenduojamas neutralus, lengvai šarminis ar lengvai rūgštus dirvos pH. 

Lilium 'East of  Eden' (D. Hercbergs, 2008)

Miškinės lelijoms reikia nemažai drėgmės pavasarį. Pas mus paprastai papildomu laistymu rūpintis nereikia, šį darbą atlieka gamta pasitelkdama tipstantį sniegą ir pavasarinį lietų. Tačiau jei per kastuvo gylį žemė sausut sausutėlė, pavasarį nepakenktų palieti taip, kad drėgmė pasiektų lelijų šaknis. Pražydus lelijoms (birželio pabaigoje) poreikis drėgmei sumažėja, be to svogūnai bei šaknys yra pajėgūs aprūpinti lelijas atsargomis esant sausesniems periodams. Siekiant palaikyti pastovesnį drėgmės kiekį, lengvesnėse dirvose naudingas mulčiavimas. Bet kokiu atveju su drėgme persistengti nereiktų, idant nesupūdytume lelijų svogūnų.

Lilium 'Charming Life' (D. Hercbergs, 2010)

Geriausias laikas sodinti - ankstyvas ruduo, rugsėjo mėnuo. Jei lelijų svogūnėlius įsigijote iš tolimesnio užsienio ir jie atkeliavo gerokai per vėlai, galima bandyti juos išlaikyti iki pavasario sausose durpėse, maždaug 2°C temperatūroje šaldytuve. Pasodinus pavasarį tikėtina, kad lelijos augs, tik pirmaisiais metais nežydės. Sodinama taip, kad virš svogūnų liktų maždaug 10cm iki dirvos paviršiaus, lengvesnėse dirvose keliais centimetrais giliau. Sekančius ~10cm užima lelijos svogūnas, vėliau šaknys nusisdrieks gilyn dar 20-30cm. Jei sodinama to paties kultivaro lelijos, pakaktų 20-30cm atstumų tarp lelijų svogūnų. Sodinant skirtingas lelijas reiktų išlaikyti apie 50cm atstumus tarp svogūnų.

Lilium 'Kalna Karalis' (D. Hercbergs, 2003)

Miškinės lelijos dauginasi lėtai. Per sezoną paprastai svogūnas pasidalija į du. Sausesniais metais ar esant mažiau palankioms augimo sąlygoms svogūnas gali taip ir nepasidalinti. Retais atvejais sodininkas gali būti pradžiugintas svogūnų patrigubėjimu. Dauginimosi greitis taip pat priklauso ir nuo kultivaro. Dėl šios ypatybės miškinės lelijos ilgai gali augti vienoje vietoje nepersodinamos (6-8 ar net 10 metų). Dalinant miškines lelijas geriau pasitelkti į pagalbą peilį, siekiant užtikrinti, kad kiekviena dalis turės ir šaknų, ir dalį svogūno dugnelio, ir augimo centrą.

Lilium 'Gay Lights' (J. de Graaff, 1954)

Miškinės lelijos nemėgsta dažno persodinimo, tad geriausia jų nejudinti bent 3-4 metus po pasodinimo. Pirmaisiais metais po pasodinimo dažniausia jos užauga mažesnės nei įprastai. Galimas scenarijus, kai pirmaisiais metais lelija neišdygsta ir pasirodo virš žemės paviršiaus tik antraisiais metais. Tokiu atveju reiktų kantriai palaukti antrųjų metų ir leisti svogūnui įsišaknyti ir sukaupti jėgas. Iškasdami ir bandydami pažiūrėti, ar svogūnas sveikas ir gyvas tik dar kartą sukelsime persodinimo stresą. Taip pat jei lelija pirmaisiais metais sudygo, tačiau po kurio laiko ėmė gelsti lapai ir antžeminė dalis nunyko, nereiktų išsigąsti ir šį reiškinį nurašyti ligoms - taip nutikti gali taip pat dėl persodinimo traumos. Vėlgi reiktų kantriai palaukti antrųjų metų netrikdant naujoje vietoje bandančios apsiprasti lelijos.

Lilium 'Jaunie Vārti' (D. Hercbergs, 2008)

Jei nesiruošiame dauginti šių lelijų sėklomis (taip padauginti augalai gali skirtis nuo tėvinių augalų), po žydėjimo nukirpkime žiedynus, tačiau palikime lapus, kad svogūnas galėtų sukaupti pakankamai jėgų kitų metų žydėjimui. Nors miškinės lelijos yra atspariausios ligoms iš visų lelijų, nereiktų pamiršti pašalinti vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje nurududius ir sudžiūvusius jų stiebus bei lapus.

Lilium 'Jago'

Už neskubėjimą ir kantrybę laukiant jų žiedų šios iš miškų kilusios gražuolės birželio pabaigoje sodininkui atsidėkos subtiliais nedideliais ant aukštų stiebų (120-160cm) iškeltais žiedais.