2018-06-23

Knygų lentyna: trys knygos apie natūralistinį želdinimą

Natūralistinis želdinimas pastaraisiais metais yra sodinės mados viršūnėse. Ir, tikėtina, taps vienu ryškiausių šio laikmečio sodininkystės bruožų. Stebiu entuziastingą natūralistinio želdinimo krypties plitimą nenerdama į gilius vandenis, gana santūriai, tačiau pasiimdama tai, kas artima. Mielai sodinu šios krypties išpopuliarintas daugiametes gėles, kurios yra patikimos ir pasižymi geromis praktinėmis savybėmis, be to, natūraliau įsilieja į želdynus. Požiūris, kad augalas turi būti parinktas pagal esamas augimo sąlygas, yra vienas atraminių galvojant apie savąjį sodą. O vešlus, plikos žemės nepaliekantis želdynas - vis dar asmeninė siekiamybė.

Santūresnį požiūrį į natūralistinį želdinimą nulėmė keli aspektai, kurie galbūt, pasidomėjus plačiau, paaiškėtų besą įtakoti paviršinių žinių nulemtų nuostatų. Išgirdus "natūralistinis želdinimas", vaizduotė ima piešti pievų ir prerijų įkvėptą didelių mastelių daugiamečių gėlių želdyną. Medijoje matomi akiai patrauklūs pavyzdžiai dažniausiai yra iš viešų želdynų ar išties didelių privačių sodų. Sėkmingų mažesnės apimties želdynų pavyzdžių, kurie neprimintų "šabakštynėlio" ir atlieptų privačių sodų poreikius, ne taip jau ir dažna pamatyti. Savo žodį taria ir asmeninis skonis, kuris prašo gana aiškios struktūros, švaresnio bei grynesnio vaizdo. O kur dar meilė medžiams, gimdanti nuoskaudą dėl nepelnytai tarsi į šalį nustumtų sumedėjusių augalų. Bet galbūt "natūralistinis" - nebūtinai tik pievos įkvėptas lengvą "šabakštynėlį" primenantis želdynas? Galbūt abejoti verčia klaidingos nuostatos ar elementarus nesupratimas? Vedina šių klausimų bei noro pažinti ir suprasti daugiau, atsiverčiau keletą knygų apie natūralistinį želdinimą.
    • Diblik, Roy. (2014) The Know Maintenance Perennial Garden, Timber Press.

    Knyga, kurią perskaičiau pirmąją. Ir tai buvo geras pasirinkimas, nes ji itin praktiška, pritaikyta sodininkui-mėgėjui, kuris norėtų įsirengti natūralistinio stiliaus gėlyną. Roy Diblik paprastai, nuosekliai ir labai aiškiai išdėsto informaciją, reikalingą startui: kaip įvertinti sąlygas sode, į ką atkreipti dėmesį vertinant augalo struktūrą ir savybes, kaip paruošti vietą natūralistiniam gėlynui ir kaip jį prižiūrėti vėliau. Pastaroji dalis išties vertinga, nes atveria akis kur kas paprastesniems ir efektyvesniems gėlyno įrengimo ir priežiūros būdams, kurie leistų nesugaištant daug laiko valdyti gana didelius gėlynų plotus. Norėčiau būti tai perskaičiusi kur kas anksčiau. Sekanti knygos dalis skirta pažinčiai su pagrindiniais daugiamečiais augalais, kuriuos autorius vėliau naudoja 62-uose  gėlynų pavyzdžiuose-blokuose. Siūlomas lengvai pritaikomas modulinis gėlynų kūrimo būdas. Kiekvienas knygoje pateiktas sodinimo planas yra skirtas daugmaž 3x4m dydžio stačiakampiam ploteliui. Kartojant tą patį bloką (ar jo dalis) galima padengti bet kokios formos ir dydžio gėlyną. Universalu ir lengvai pritaikoma. Planai išties "žemiški", didžioji dalis augalų įsigyjami ir pas Lietuvos gėlininkus-augintojus. Pavyzdžiuose matomas augalų komponavimo būdas leidžia išgauti natūraliai persipinančių augalų įspūdį. Retai kada tarp "imk ir naudok" principu sudarytų sodinimo schemų tenka sutikti tokių, kurias išties galėtum imti ir pritaikyti čia pat savame sode. Man pavyko rasti net keletą, kurių siūloma augalų paletė artima jau egzistuojantiems sodelio gėlynams arba kurias mielai realizuočiau savame sode, juolab, kad nemažai reikalingų augalų jau auginu. Kita vertus, išsianalizavus siūlomus planus, jų komponavimo būdus, praktiškai susipažinus su augalais savame sode, galima kurti savuosius blokus. Iki tobulos knygos tetrūksta tik vieno - erdvinės vizualizacijos (nuotraukos ar paveikslėlio pavidalu) greta knygoje pateikiamų sodinimo schemų. Tačiau tai nėra esminis trūkumas sodininkui-mėgėjui, kuris jau yra susipažinęs su natūralistiniame želdinime naudojamais augalais. Ši  knyga - tvirtas atspirties taškas natūralistiniam gėlynui, išties įkvepianti ir padrąsinanti imtis malonaus eksperimento.
    • Outdolf, P., Kingsbury, N. (2013) Planting: A New Perspective, Timber Press.

    Antroji knyga - bendras garsaus dizainerio Piet Oudolf ir dizainerio, knygų bei straipsnių autoriaus Noel Kingsbury darbas, kuriame neriama į gilesnius natūralistinio želdinimo vandenis. Knygoje aptariamos pastarųjų metų natūralistinio želdinimo idėjos bei tendencijos, atkreipiant dėmesį į tvarkos ir spontaniškumo santykį želdynuose, nagrinėjami sodinimo blokais ir pramaišiui pliusai ir minusai. Knygoje rasite atsakymus, kokiais būdais kuriami didesnės biologinės įvairovės tvarūs želdynai su aliuzija į laukinę gamtą, bet tuo pačiu patrauklūs stebėtojui ir turintys kažką specifinio ir įsimintino, kas padaro želdinį lengvai atpažįstamu. Man itin patiko antrasis knygos skyrius, išsamiai nagrinėjantis augalų grupavimo natūralistiniame gėlyne principus ir skirtingus būdus. Čia pat pateikiamos ir analizuojamos Piet Oudolf darbų schemos, kurios puikiai iliustruoja tekste aptartus aspektus. Išskiriamos pagrindinių (angl. primary), matricos (angl. matrix) ir išsibarsčiusių (angl. scatter) augalų grupės. Aprašomas jų vaidmuo gėlyne, aptariami komponavimo būdai, nagrinėjami pavyzdžiai. Sekantis skyrius skirtas komponavimui aktualiems augalų aspektams  - augalo struktūrai bei architektūriškumui, sezoniškumui ir pan. Kuriant natūralistinius sodus siekiama tvaraus ir ilgalaikio rezultato, tad knygoje taip pat gvildenami augalų ilgaamžiškumo klausimai ir jų išgyvenimo strategijos. Galiausiai aptariami kitų, dirbančių natūralistinio želdinimo srityje, darbai. Knygos gale pateikiama glausta, bet labai informatyvi per keliolika lapų nusitęsianti daugiamečių žolinių augalų lentelė su aktualia informacija - augalo augumu, sodinimo tankiu, architektūrinėmis savybėmis, žydėjimo ir vizualaus patrauklumo periodais, ilgaamžiškumu, gebėjimu plėstis, poreikiu šviesai ir dirvožemio derlingumui, atsparumo šalčiui zonomis. Sodininkas-mėgėjas, perskaitęs šią su natūralistinio želdinimo principais ir gėlynų komponavimo būdais supažindinančią knygą, jausis kur kas tvirčiau įgijęs bazinių žinių bei ras atsakymus į pamatinius klausimus "kaip?" ir "kodėl?".
    • Rainer, T., West, C. (2015) Planting in a Post-Wild World: Designing Plant Communities for Resilient Landscapes, Timber Press.

    Trečioji knyga skirta apžvelgti kuriamų augalų bendruomenių (angl. designed plant communities) pamatinius principus. Šios bendruomenės - tarsi tiltas tarp gamtos ir žmogaus kuriamų sodų. Patrauklios žmogaus akiai, bet tuo pačiu funkcionalios ekologiniu požiūriu. Knygoje aptariami augalų bendruomenių kūrimo principai - želdynas suvokiamas kaip augalų grupė, sąveikaujanti su vieta bei tarpusavyje, augalai parenkami pagal esamas sąlygas, žemės paviršius tankiai padengiamas augalais, sukuriami vertikalūs augalų sluoksniai, dizainas - įskaitomas ir patrauklus žmogaus akiai, želdyno palaikymas traktuojama kaip želdyno valdymas, o ne priežiūra. Įkvėpimo sodo dizainui siūloma ieškoti gamtoje.  Apžvelgiami trys pagrindiniai natūralaus kraštovaizdžio archetipai - pievos (angl. grasslands), atviresnės miškingos vietovės ir krūmynai (angl. woodlands and shrublands), miškai (angl. forests). Išskiriami jų kompoziciniai sluoksniai, atkreipiamas dėmesys į problematiškesnius aspektus, su kuriais susiduriama kuriant šių archetipų įkvėptus sodus. Įpusėjus knygai nuo  filosofinio/idėjinio lygmens pereinama prie dizaino proceso, kuris pateikiamas kaip apibendrintas metodas, pritaikomas bet kuriame regione ir situacijoje. Pirmiausia analizuojama ir stebima vietovė idant parinkti archetipą, kurio pagrindu bus kuriamas sodas. Vėliau pereinama prie žmogaus poreikių, aspektų, kurie daro želdinį patrauklų, bei būdų, kaip tai pasiekti (tvarkingas želdinio "rėmelis", charakterį suteikiančių elementų išryškinimas). Galiausiai aptariamas augalų sluoksniavimas želdyne - struktūriniai augalai (angl. structural plants), sezoniniai teminiai augalai (angl. seasonal theme plants), žemę dengiantys augalai (angl. ground-covering plants), tarpus užpildantys augalai (angl. filler plants). Skyriuje, skirtame sukurtos augalų bendruomenės valdymui, apžvelgiami kiekvienam želdyno vystymo(si) etapui aktualūs veiksmai. Ši knyga - abstraktesnis, pamatinius natūralistinio želdinimo principus išskiriantis ir apibendrinantis darbas, kurio idėjos leidžia pažvelgti į kuriamas augalų bendrijas iš esmės, nesigilinant į detales.

    2018-06-17

    Miškinių lelijų žiedai iš arti

    Prie miškinių lelijų temos vis grįžtu. Ir labiausiai tikėtinas laikas tam - jų žydėjimas.  Man tai - ypatingas metas. Kas rytą pažvelgiu į jas vos atsikėlusi pro langą ir kas vakarą užsuku į jų kampelį sode. Ir būtinai kasmet pasiėmusi lelijų sodinimo planą einu "skaičiuoti viščiukų". Tik ne rudenį, o birželio mėnesį.

    Manasis skaičiavimas paprastas - kurios puikiai auga ir žydi, kurios augina tik lapus ar užaugo nedidukės, o kurios taip ir nepasirodė. Šiais metais žydinčių lelijų kiek mažiau, o auginančių tik lapus ar nepasirodžiusių - kiek daugiau. Bet tai nestebina - pernai buvo persodintos, tad viskas, ko tikiuosi šiemet, kad apsipras po persodinimo streso ir visu grožiu pasirodys vėlesniais metais.

    Besisukinėjant aplink ir pastebėjus, kad esama gana panašių lelijų, kilo mintis sugretinti žiedus. Į kadrą papuolė 16-os miškinių lelijų, žydinčių šiuo metu, žiedų.

    I eilė:      'Megan Evans', L. martagon alba albiflorum, 'Zvaigžnu Vārti', 'Early Bird';
    II eilė:     'Mrs. R.O. Backhouse', 'Paisley Hybrid', 'Terrace City', L. hansonii;
    III eilė:   'Cranberry Dancer', 'Ali Baba', 'Kalna Karalis', 'Claude Shride';
    IV eilė:   'Chernova', 'Maroon King', 'East of Eden', 'Jago'.



    Nepaisant to, kai tai pirmasis sezonas po persodinimo, lelijų žiedų dydis daugmaž atitinka tai, kas stebėta ankstesniais metais. Tik baltus žiedus skleidžianti 'Megan Evans' lelija neužaugo tvirta, be to, pražydo pirmą kartą, tad tikrasis jos žiedų dydis pasimatys vėlesniais metais.

    Nors L. martagon alba albiflorum ir 'Zvaigžnu Vārti' žiedų raštas panašus, tačiau gėlyne šios lelijos nesupainiojamos. Antroji žymiai augesnė, išskirtinai tankios ir žiedų kekės.

    Vizualiai itin panašios šiaudų geltonio 'Mrs. R.O. Backhouse' ir 'Paisley Hybrid'. Pastaroji veislė mūsų sode kiek augesnė ir vos didesniais žiedais su ryškesniu taškelių raštu.

    Iš arti itin panašūs 'Kalna Karalis' ir 'Claude Shride' miškinių lelijų pavieniai žiedai. Teko apžiūrėti ne vieną žiedą, kol pasimatė aiškesni skirtumai. 'Claude Shride' turi kiek daugiau šaltų raudonų atspalvių lyginant su 'Kalna Karalis'. Žymiai lengviau šias lelijas atskirti tampa įvertinus lelijų stotą ir žiedų kekės formą.

    2018-06-12

    Jaunų sėklavaisių formavimas arba kam sodininkui reikalingi skalbinių segtukai?

    Lietuvoje sodai sunkiai įsivaizduojami be vaismedžių. Būtų ganėtinai sunku rasti sodą, kuriame neaugtų nei viena obelis. Žiedais apsipylęs obelų sodas kutena dažno lietuvio širdį. Ir derlius pasitinkamas su džiaugsmu. Kasmet pavasarinėse mugėse populiariausi būna būtent vaismedžių sodinukai. Taigi, perkame, sodiname ir bandome formuoti idant sulauktume išsvajoto derliaus.

    Sodelyje sėklavaisiams siekiame suformuoti katilo formos lają (atvira centrine dalimi) idant medelis gautų daugiau saulės šviesos. 3-4 pagrindines šakas formuojame maždaug 1-1,2m aukštyje. Taip vaismedžius lengviau aprišti žiemai ir apsaugoti nuo užsukančių kiškių.

    Dažnas įsigytas sodinukas dar nebūna pasiekęs mūsų norimo aukščio, tad jį pirmaisiais metais paliekame stiebtis aukštyn, išgenėdami tik apatines šakeles iki maždaug 60cm aukščio. Taip pradedame formuoti bešakį kamieną ir, stipriau negenėdami, leidžiame medeliams įsitvirtinti naujoje vietoje. Jei pagrindinės šakos formuojamos žemiau (0,6-1,0m aukštyje) ar įsigyti sodinukai yra aukštesni, tada toliau aprašyti antrųjų metų darbai atliekami jau pirmaisiais metais.

    Antrųjų metų ankstyvą pavasarį (apie kovo vidurį) tęsiame bešakio stiebo formavimą šalindami per žemai esančias šonines šakeles ir pagrindinio stiebo viršūnę kerpame norimame aukštyje (apie 1,1-1,2m). Tai paskatina medelį leisti ūglius žemiau pjūvio vietos. Vėlesniais metais teks parinkti 3-4 artimiausias horizontaliai padėčiai šakas ir medelį formuoti toliau. Ant horizontaliai padėčiai artimesnių šakų susiformuoja daugiau žiedinių pumpurų, taigi, vaismedį skatiname ne tik žaliuoti, bet ir auginti vaisius. Be to, tokios šakos lengviau išlaiko gausų derlių, neišlūžta (didelės plėštinės žaizdos sunkiai gyja). Dažniausiai literatūroje patariama parinktas šakas atlenkti pririšant svarelius arba naudojant atatampas (prie šakelių pririštas virveles įtempti įsmeigiant su vielos kuoleliu į žemę). Tačiau yra greitesnis ir paprastesnis būdas, kuriam tereikia skalbinių segtukų. Tų pačių metų, kada buvo patrumpinta pagrindinio stiebo viršūnė, birželio mėnesį, virš naujos šakelės ant kamieno prisegamas skalbinių segtukas. Geriausia tai atlikti, kai nauji ūgiai būna apie sprindžio ilgio. Taip jaunas lankstus ūglis nukreipiamas augti horizontaliau ir tarp kamieno ir naujos šakelės suformuojamas artimesnis stačiam kampas. Tai ypač pasitesina kriaušėms, kurių šakelės linkusios augti gana stačiu kampu.



    Tokiu būdu trečiaisiais metais jau turime artimas horizontaliai padėčiai šakas, kurias anstyvą pavasarį belieka patrumpinti per 3-4 pumpurus taip, kad paskutinysis likęs pumpuras būtų apatinėje šakelės dalyje (taip bus skatinamas lajos atviresne centrine dalimi formavimas). Vasarą šalinami nuo pagrindinėmis parinktų šakelių vertikaliai išaugę ūgliai. Taip pat paliekamas vienas, stipriausias, viršūninis (pagrindinio stiebo) ūglis.

    Vėlesniais metais genima šalinant vertikaliai išaugusias ar į centrinę vaismedžio dalį nukreiptas šakas. Nepaliekama persipynusių, besiliečiančių šakų. Paliekami praėjusių metų ūgliai trumpinami maždaug trečdaliu, skatinant medelį šakotis. Centrinė viršūnė trumpinama smarkiai, paliekant vos pora trejetą pumpurų, kol po kelių metų išvis pašalinama paliekant katilo formos lają.


    2018-06-09

    Sodelio atspindžiai: birželis'2018

    Laukimas. Taip būtų galima trumpai nusakyti nuotaikas sodelyje. Ir ne tik lietaus sausros iškankintai žemei. Praėjusios vasaros pabaigoje - rudenį persodinus praktiškai visus gėlynus, vešlumos ir malonių akiai bendrų vaizdų stinga.

    Pokyčiai gėlynuose atsispindi pažvelgus į birželio pradžiai žiedus dovanojusių gėlių nuotraukas. Didžioji dalis jų - ilgaamžės. Gėlyno-salos centre šiemet gana gausiai (atsižvelgiant į ne itin didelius kerelius) pražydo baltieji diktonai. Galbūt pasiteisino sprendimas juos perkelti į gėlyno centrą - vakarų vėjai nebeišlaužė stiebų.
       
    Baltasis diktonas, gojinis šalavijas 'Ostfrieseland
    (Dictamnus albus, Salvia nemorosa 'Ostfrieseland')

    Vidinio kiemelio želdyne ryškiausi persodinimo metu nejudinti barškės ir trilapės draikos kerai.

    Barškė 'Purple Smoke', gojinis šalavijas 'Caradonna'
    (Baptisia australis 'Purple Smoke', Salvia nemorosa 'Caradonna')

    Trilapė draika
    (Gillenia trifoliata)

    Labai džiugina astrancijos. Neįtikėtina, bet net per šį itin ilgai užtrukusį sausą periodą tie kereliai, kurių nepalietė persodinimai, sodelio priesmėliuose auga, žydi ir... negeibsta. Ir visa tai be jokio papildomo laistymo. Persodintieji praėjusio sezono pabaigoje, siekdami išgyventi, nubarstė dalį dar neprasiskleidusių žiedų. Tuos, kuriuos dalinau šį pavasarį, tenka laistyti, antraip nuostoliai būtų neišvengiami. Išties kantri gėlė, dovanojanti ilgą ir gausų žydėjimą.

    Didžioji astrancija 'Abbey Road', jazminas 'Snowbelle'
    (Astrantia major 'Abbey Road', Philadelphus 'Snowbelle')

    Astrancija (Astrantia maxima)

    Šiemet gausiau pražydo prieš dvejus metus sodinti bijūnų 'Krinkled White' kerai. Mano dėmesį patraukė aprašas, kuriame buvo ne tik paminėti tvirti, atramų nereikalaujantys stiebai, bet ir tinkamumas kraštovaizdžio želdinimui. Išties, dizainerių pamėgti augalai, ypač naudojami viešoms erdvėms, dažnai turi labai geras charakteristikas. Patikimi, gerai augantys, mažai priežiūros reikalaujantys, nekaprizingi ir labai gerai atrodantys želdynuose.

    Puikusis bijūnas 'Krinkled White'
    (Paeonia lactiflora 'Krinkled White')

    Eksperimentiniame gėlyne karaliauja jaunutės melsvės, šalia jų pražysta vienas kitas pavėsio augalas. Kadangi sodelio pavėsiai nėra itin dosnūs augalams dėl priesmėlio dirvožemio, labai nudžiungu, atradusi gerai augantį pavėsių augalą. Vienas iš tokių - arunkas.
     
    Aruncus 'Mysty Lace'
    (Aruncus 'Mysty Lace')

    Koks gi birželis be jazminų? Kieme pasklidęs malonus jų aromatas kviečia neskubėti ir pabūti ilgėliau.

    Jazminas 'Snowbelle'
    (
    Philadelphus 'Snowbelle')

    Šiemet gausiausias žiedų - namo priekyje įkurdintas reprezentacinis gėlynas. Jį pertvarkos palietė anksčiau ir stipriau. Praėjusį pavasarį palei numatytą takelį išsidėsčiusį gėlyną panaikinome ir išrovėme  apmirusią žemaūgę kaulenių gyvatvorę, kuri skyrė kiemą nuo ramios kaimo gatvelės. Taip erdvė tapo didesnė, nebesuskaidyta. Naują gėlyną išlenkėme palei pietinę sklypo ribą ir namą. Gėlyno dalis palei namą egzistavo ir anksčiau, tad gėlynas, esantis erdvės centre, tebuvo pastumtas į pakraštį.

    Performuota namo priekio zona, centre (dėl skirtingo amžiaus žolytės)
    įžiūrimos ankstesnio gėlyno ribos 

    Želdynas dar nėra pilnai suformuotas, palikta nemažai tuščios erdvės gėlėms, kurios auginamos bei dauginamos šiems tarpams užpildyti. Tačiau katžolės ir lendrūnai savo vaidmenį atlieka nuoširdžiai.
     
    Katžolė 'Walker's Low', smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster',
    puošnioji kolkvicija 'Pink Cloud'
     

    (Nepeta 'Walker's Low', Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',
    Kolkwitzia amabilis 'Pink Cloud')

    Gojinis šalavijas 'Snow Hill', katžolė 'Walker's Low',
    smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster', puošnioji kolkvicija 'Pink Cloud'
     

    (Salvia nemorosa 'Snow Hill', Nepeta 'Walker's Low',
    Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster', Kolkwitzia amabilis 'Pink Cloud')

    Gėlyno dalis palei sklypo ribą talpina savyje ne tik daugiametes gėles, bet ir sumedėjusius augalus, kurie anksčiau buvo tiesiog pabirę erdvės pakraštyje.

    Raudonžiedis snaputis 'Max Frei', katžolė 'Walker's Low',
    gojinis šalavijas 'Snow Hill', smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster',
    dygiosios eglės 'Glauca Globosa' ir 'Bialobok', 

    baltoji eglė 'Pendula' 
    (Geranium sanguineum 'Max Frei', Nepeta 'Walker's Low',  
    Salvia nemorosa 'Snow Hill', Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',  
    Picea pungens 'Glauca Globosa', Picea pungens 'Bialobok',
    Picea glauca 'Pendula'
    )