Prie miškinių lelijų temos vis grįžtu. Ir labiausiai tikėtinas laikas tam - jų žydėjimas. Man tai - ypatingas metas. Kas rytą pažvelgiu į jas vos atsikėlusi pro langą ir kas vakarą užsuku į jų kampelį sode. Ir būtinai kasmet pasiėmusi lelijų sodinimo planą einu "skaičiuoti viščiukų". Tik ne rudenį, o birželio mėnesį.
Manasis skaičiavimas paprastas - kurios puikiai auga ir žydi, kurios augina tik lapus ar užaugo nedidukės, o kurios taip ir nepasirodė. Šiais metais žydinčių lelijų kiek mažiau, o auginančių tik lapus ar nepasirodžiusių - kiek daugiau. Bet tai nestebina - pernai buvo persodintos, tad viskas, ko tikiuosi šiemet, kad apsipras po persodinimo streso ir visu grožiu pasirodys vėlesniais metais.
Besisukinėjant aplink ir pastebėjus, kad esama gana panašių lelijų, kilo mintis sugretinti žiedus. Į kadrą papuolė 16-os miškinių lelijų, žydinčių šiuo metu, žiedų.
Nepaisant to, kai tai pirmasis sezonas po persodinimo, lelijų žiedų
dydis daugmaž atitinka tai, kas stebėta ankstesniais metais. Tik baltus
žiedus skleidžianti 'Megan Evans' lelija neužaugo tvirta, be to, pražydo pirmą kartą, tad tikrasis jos žiedų dydis pasimatys vėlesniais metais.
Nors L. martagon alba albiflorum ir 'Zvaigžnu Vārti' žiedų raštas panašus, tačiau gėlyne šios lelijos nesupainiojamos. Antroji žymiai augesnė, išskirtinai tankios ir žiedų kekės.
Vizualiai itin panašios šiaudų geltonio 'Mrs. R.O. Backhouse' ir 'Paisley Hybrid'. Pastaroji veislė mūsų sode kiek augesnė ir vos didesniais žiedais su ryškesniu taškelių raštu.
Iš arti itin panašūs 'Kalna Karalis' ir 'Claude Shride' miškinių lelijų pavieniai žiedai. Teko apžiūrėti ne vieną žiedą, kol pasimatė aiškesni skirtumai. 'Claude Shride' turi kiek daugiau šaltų raudonų atspalvių lyginant su 'Kalna Karalis'. Žymiai lengviau šias lelijas atskirti tampa įvertinus lelijų stotą ir žiedų kekės formą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą