Kai antroje balandžio pusėje aplanko arktiniai orai ir trumpam pasirodo sniegas bei žvarba, laužavietės tema - pats tas. Pas mus laužaviečių krikštatėviais tapo vaikai. Vyresnėlio iniciatyva laužavietė atsirado didžiajame sode vasarą, o esančią kieme, arčiau namų bei užuovėjoje, kartu su jaunėliu įsirengėme prieš savaitę.
Darbas nesudėtingas ir greitas:
- pasižymėjome ~1m skersmens apskritimą;
- kastuvu nuėmėme velėną ir kiek pagilinome laužavietės duobę;
- pakraščius išdėliojome akmenimis;
- tarpelius tarp aplink esančios žolės ir laužavietės pakraščio akmenų užpylėme žemėmis;
- laužavietės dugne papylėme sluoknį žvyro ir gerai sumynėme.
Aplink laužavietę kiek įgilindami išdėliojome ketvertą didesnių akmenų prisėsti. Didžiajame sode aplink laužavietę akmenys išdėlioti plačiu puslankiu. Benaudodami pastebėjome, kad akmenys kiek per toli, kūrenant ugnį norisi įsitaisyti arčiau. Antrasis dublis praktiškesnis - tarp laužavietės pakraščio ir akmenų palikti 75-90cm tarpai. Tos pačios dienos vakare išbandėme - pats tas.
Naujoji laužavietė kieme nėra vieniša, įsilieja į bendrą vaizdą atkartojamomis medžiagomis (akmeniu). Gretimoje erdvėje - neseniai įrengta neaukšta atraminė sienutė iš akmenų, akmuo-paukščių girdykla, nedidelė žaisminga akmenų skluptūra, prigludusi gėlyne.