2015-01-19

Sodo planas (2 dalis)

Sklypas suskirstytas į pagrindines sodo erdves ir numatytos vietos "vedantiesiems" augalams (žr. įrašą "Sodo planas (1 dalis)"). Metas sudaryti sumedėjusių augalų gojelių sodinimo schemas. Prieš pradėdama dėlioti augalus popieriaus lape, parinksiu galimą jų asortimentą. O kad nenutolčiau nuo sodo vizijos,  dar kartą žvilgteliu į bendruosius principus: 
  • kintantis sodas, kuriame būtų aiškiai juntami metų laikai;
  • artimesnis supančiai aplinkai sodas, kiek įmanoma harmoningiau įsiliejantis į įprastą kraštovaizdį;
  • praktiškumas priežiūros ir įgyvendinimo atžvilgiu.
Ką šios gairės reikštų pasirenkant medžius ir krūmus? Idant sodas būtų įdomus visais metų laikais, reiktų rinktis gražiai žydinčius, išraiškingus vaisius vedančius, dailiai nusispalvinančius rudenį ar išskirtinę žievę turinčius augalus.


Su antruoju punktu kiek sudėtingiau. Norisi sukurti artimesnį mūsų kraštovaizdžiui sodą, bet tuo pačiu įsileisti daugiau dekoratyvumo, neapsiriboti tik įprastais mūsų miškams augalais. Nusprendžiu išlaikyti pagrindinius supančios aplinkos bruožus neužkertant sau  kelio parinkti įdomesnius augalus. Minčių bandau pasisemti dairydamasi į tolumoje plytintį beržyną-eglyną. Jo pakraščiuose glaudžiasi krūmokšniai, o visai greta, kur dirva staiga tampa smėlinga, tai vienur, tai kitur stiebiasi pušelės. Puiku! Kuriamo sodo beržams į kompaniją galiu parinkti egles, o kaip pavienius stambesnius medžius sodinti pušis. Žinoma, teks pasistengti išlaikyti tinkamą lapuočių ir spygliuočių santykį. Be to, augalai turėtų būti žalialapiai/žaliaspygliai, nes būtent tokie būdingi mūsų šalies kraštovaizdžiui. Gojelių pagrindą ketinu formuoti iš rūšinių augalų.

Nuo norų dalies perėjus prie praktinių aspektų imu galvoti apie sklypo sąlygas. Priesmėlis, tik pakankamai nedidelėje nužemėjančioje sklypo dalyje yra derlingesnė dirva. Gyvename 4 ir 5 USDA atsparumo šalčiui zonų sandūroje. Vadinasi, turiu rinktis atsparius šalčiui ir pakantesnius lengvesniam dirvožemiui augalus. Kiek įmanoma, atsižvelgsiu į atsparumą ligoms ir kenkėjams.

Po tokių apmąstymų turiu augalų pasirinkimo kriterijus:
  • pagrindas - beržai ir eglės;
  • pavieniui augantys - pušys;
  • papildantys augalai, pasižymintys bent viena iš savybių:
    o   gražūs žiedai;
    o   dekoratyvūs vaisiai;
    o   spalvinga lapija rudenį;
    o   išskirtinė žievė;
  • žalialapiai/žaliaspygliai;
  • didžioji dalis - rūšiniai augalai;
  • atsparumas šalčiui;
  • pakantumas lengvesniam dirvožemiui;
  • kiek įmanoma didesnis atsparumas ligoms ir kenkėjams.
Rinkdamasi augalus išstudijavau miškų ūrėdijų bei patikimų sodinukų augintojų parduodamų augalų sąrašus. Svarstydama augalų kandidatūras rėmiausi informacija, pateikiama lietuvių autorių knygose:
  1. Navasaitis M., Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms, Kaunas, 2008 ;
  2. Januškevičius L., Medžiai ir krūmai aplinkai puošti, Vilnius, 2013;
  3. Januškevičius L., Baronienė V., Liagienė D., Sumedėjusių augalų introdukcija ir aklimatizacija bei jų rezultatai ir perspektyvos Lietuvoje, Kaunas, 2006.
Pirmoji knyga labai parankiai suskirstyta skyreliais pagal augalų dekoratyvumo savybes (pvz. "Medžiai ir krūmai dekoratyvine žieve bei puošniomis šakelėmis", "Ovališki ir skėstašakiai aukšti medžiai", "Medžiai ir krūmai raiškios rudeninės spalvos lapais" ir t.t.), glaustai aprašomi augalo poreikiai, nurodomas atsparumas šalčiui, yra informacijos apie augalų derinimo principus. Antrojoje kiekvienai aprašomai rūšiai nurodomi rekomenduojami auginimui Lietuvos regionai, pateikiamas atsparumas šalčiui, aprašomos auginimo sąlygos. Trečioji turi kone šimtą puslapių besitęsiančią ir itin pravertusią lentelę, kurioje be kitos pateikta ir informacija apie daugelio Lietuvoje auginamų augalų rūšių ir jų kultivarų aklimatizacijos laipsnį (nurodoma viena iš septynių grupių: pradedant nušąlančiais iki žemės ar sniego paviršiaus baigiant neapšąlančiais bei gausiai derančiais).

Ir štai, turiu augalų - kandidatų sąrašą:
  • Himalajiniai beržai (Betula utilis) - tiksliau, veislės "Doorenbos" sėjinukai, kuriuos patys išauginome iš nuo šio medžio prieš penkerius metus surinktų sėklų. Pasirinkimą lėmė akinamo baltumo kiek vyresnių medžių kamienai ir šakelės. Tikėtina, kad šie beržai Lietuvoje užaugs žemelėsni už įprastus karpotuosius beržus. Žinant sklypo ir jo erdvių dydžius tai pliusas - medžio šakų, lajos bei kamieno proporcijos geriausiai suvokiamos iš dukart, o ryšys su aplinka - iš triskart didesnio nei jo aukštis atstumo.
  • Baltosios eglės (Picea glauca) - pasirinkimą lėmė M. Navasaičio knygoje pateikta informacija apie šių eglių nereiklumą dirvožemiui. Jau seniai mano dėmesį išėjus pasivaikščioti traukia itin graži, gausiai deranti, kiek į viršų kylančiomis šakelėmis netolimos sodybos eglė. Jei neapsirinku identifikuodama - būtent baltoji. Gera žinia - tikėtina, kad puikiai augs ir pas mus. Be to, šios eglės užauga gerokai žemesnės už mums įprastas paprastąsias egles, o tai puikiai dera su apie himalajinius beržus internete papildomai rasta informacija.
  • Juodosios pušys (Pinus nigra) -  sutikite, pušys ilgais spygliais turi daug žavesio. Kodėl būtent ši iš ilgaspyglių? Viena vertus, atsparesnė ligoms, nei, tarkim,  geltonoji (P. ponderosa), kita vertus - sodinukai lengvai prieinami.
  • Kalninės pušys (Pinus mugo) - į sąrašą pateko kaip neaukšti puikų foną sudarantys spygliuočiai. Pasitarnaus formuojant nedidelį masyvą, kuris priverstų sustoti  žemiausios sklypo dalies link slystantį žvilgsnį (bet apie tai jau kitame įraše).
  • Raudonieji ąžuolai (Quercus rubra) - pasirinkti dėl raiškios rudeninės lapų spalvos, pakankamo atsparumo ligoms, mažesnių reikalavimų dirvos derlingumui, gana spartaus augimo.
  • Amerikiniai uosiai (Fraxinus americana) - masina prisiminimai apie tėvų sodyboje paprastuosius uosius gausiai nutūpusias sniegenas ir knygose rasta informacija apie gražiai pagelstančius rudenį lapus. Nors ir įvardijami kaip reiklūs dirvožemiui, bet rusena viltis, kad galbūt tarptų žemiausioje sklypo dalyje. Į sąrašą įtraukiu (nors nesu tikra dėl šio medžio buvimo galutiniame sklypo plane).
  • Cukriniai klevai (Acer sacharum) - sprendimą įtraukti į sąrašą lemia informacija apie ryškiau nei paprastųjų klevų pagelstančius ir paraudonuojančius lapus.
  • Sidabriniai klevai (Acer sacharinum) -  nereiklumas drėgmei ir dirvožemiui, spartus augimas, atsparumas ligoms ir kenkėjams. Ši informacija tampa lemiama prisiminus bandymus šį rudenį surinkti nepažeistų paprastojo klevo lapų puokštę. Be to, L. Januškevičiaus knygoje sidabrinis klevas įvardijamas kaip puikus pasirinkimas didesnėms sodyboms.
  • Pilkieji klevai (Acer griseum) - dėmesį patraukia dėl išskirtinės rausvai rudos spalvos žievės, kuri lupasi plonomis skiautėmis. Randu papildomos informacijos apie gražią raudonomis, oranžinėmis ir rausvomis spalvomis nusispalvinančią rudeninę lapiją. Dėl nedidelio ūgio ir išskirtinių dekoratyvinių savybių puikiai tiks gojelių priešakinėms linijoms.
  • Žaliažieviai klevai (Acer tegmentosum) - šviesiai žalia balsvai dryžuota šakų žievė, elegantiškai gelstantys lapai rudenį. Kaip ir pilkasis klevas, nedidelio ūgio. Jei pasikliauti papildomai rasta informacija, nereiklus dirvožemiui.
  • Ginaliniai klevai (Acer ginnala) - neaukštas, nereiklus dirvožemiui medelis, rudenį nusispalvinantis raudonai. Lengvai prieinamas - nebrangiai galima įsigyti miškų ūrėdijų medelynuose.
  • Mažalapės liepos "Winter orange" (Tilia cordata "Winter Orange") -  mėgstamiausio medelyno pasiūloje ją pastebėjau prieš keletą metų. Ryškiai oranžinės jaunos šakelės puikiai praskaidrintų niūresnes žiemos dienas.
  • Miškinės ievos (Prunus padus) - kvapūs balti žiedai, tamsios spalvos vaisiai, geltonų, oranžinių, bronzos spalvų lapija rudenį. Nereiklumas augimo sąlygoms. Nematau priežasčių neįtraukti į sąrašą šio paprasto, bet anaiptol neprasto, medelio.
  • Šermukšniai "Joseph Rock", "Dodong",  "Golden Wonder" (Sorbus "Joseph Rock", "Dodong",  "Golden Wonder") -  baltos žiedų kekės, ryškūs vaisiai, vyraujančių raudonų (oranžinių) spalvų lapija rudenį. Kažkurį iš šių šermukšnių būtinai sodinsime.
  • Glotniosios medlievos "Ballerina" (Amelanchier laevis "Ballerina") - kaip ir šermukšniai, augalas "trys viename" - žiedai, vaisiai (be to dar ir itin gardūs), spalvinga oranžinių tonų rudeninė lapija. Savame sodelyje išbandytas patikimas variantas.
  • Juodavaisės aronijos "Galicanka" (Aronia melanocarpa "Galicanka") - dar vienas augalas iš serijos "trys viename". Tikiuosi, šis paprastai krūmu augantis ir sodria raudona rudens spalva pasižymintis augalas padės į sodą privilioti sparnuočių.
  • Baltosios sedulos "Siberian Pearls" ir raudonosios sedulos "Midwinter Fire" (Cornus alba "Siberian Pearls", Cornus sanguinea "Midwinter Fire") - sedulų veislės žalios spalvos lapais vasarą. Pasirinkta baltoji sedula užauga 2-3m aukščio krūmu, rudenį lapai bordo spalvos, kurių fone išryškėja baltos uogos, šakelės žiemą atkreipia dėmesį raudoniu. Raudonoji sedula formuoja žemesnius krūmus, rudens lapija kremiškai geltona, geltonai oranžinės šakelės žiemą šviečia iš toli.
  • Gausiažiedžiai kauleniai (Cotoneaster multiflorus) - puikūs elegantiški dideli krūmai svyrančiomis šakelėmis, itin gausiais nedideliais baltais žiedeliais, vėliau subrandinantys ryškiai raudonas uogas. Ir kaip be jų galėjom išsiversti ligi šiol?
  • Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris) - konkrečių veislių kol kas neišsirinkau, pasiliksiu šį malonų darbą vėlesniam laikui. Alyvos - vieni mėgstamiausių mano augalų, be jų pavasario neįsivaizduoju. Iš pradžių dėl noro jas sodinti gojelių pakraščiais kiek dvejojau. Tačiau vaizdas, kurį teko kartą matyti, iki šiol vis iškyla atmintyje - pamiškės su guotais sužėlusiomis ir gausiai pražydusiomis alyvomis. Toks laukiniu tapęs, kadaise žmogaus buvusią kaimynystę liudijantis grožis.
  • Kanadinės alyvos "Royalty" (Syringa prestoniae "Royalty") - 2-3m krūmas, žydi kiek vėliau už paprastąsias alyvas. 
  • Amūrinės alyvos (Syringa amurensis) - aukštesnės už paprastąsias, žydi vėlai - birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Reiklesnės dirvos derlingumui ir drėgnumui. Vis tik pabandyti pasodinti žemiausioje sklypo dalyje kelis krūmus galbūt vertėtų.
  • Smulkialapės alyvos, Mejerio alyvos "Palibin" (Syringa microphyla, Syringa meyeri "Palibin") - žemesni ir smulkesniais žiedais krūmai.
    Gal sąraše alyvų kiek per daug? Laimei, laiko sąrašo trumpinimui dar turiu...
  •  Paprastieji putinai (rūšiniai ir "Xantocarpa"), sodiniai putinai, kvapieji putinai, Saržento putinai "Onondaga"(Viburnum opulus, Viburnum opulus "Xantocarpa", Viburnum lantana, Viburnum carcephalum, Viburnum sargentii "Onondaga") - gražiai žydinčių ir patikimų rytinėje Lietuvos dalyje (atsparumo šalčiui prasme) krūmų pasirodo nėra tiek daug.  Putinai vieni iš jų, tačiau labai puolami kenkėjų. Dažnas iš Jūsų ko gero esate matę amarais kibte apkibusius naujus putinų ūglius ir lapus. Kita vertus, uogomis žiemą nukibę krūmai, viliojantys paukščius, būtų geras pasirinkimas. Dvejoju... Gal pradėjus dėlioti augalus lape apsisprendimas palengvės?
  • Šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata) - konkrečios veislės, kaip ir paprastųjų alyvų atveju, kol kas neįvardinu. Šis gausiai antroje vasaros pusėje žydintis krūmas savo dekoratyviosiomis savybėmis mano manymu labiausiai išsiskiria iš kitų šiame sąraše esančiųjų. Tiktų kiek tolėliau nuo gojelių esančiose ir dekoratyvesnėse sklypo dalyse.
Labai džiaugiuosi, kad turėjote kantrybės perskaityti iki galo :) Jei kilo minčių, parašykite komentarą. Galbūt Jūsų pastebėjimai padės sudėti paskutinius taškus ant "i" pasirenkant augalus.

2015-01-07

Sodo planas (1 dalis)

Prieš mane beveik tuščias popieriaus lapas, kuriame dviejų gretimų sklypų, kartu užimančių kiek daugiau nei 90 arų, kontūrai. Realybėje tai už pusšimčio-šimto metrų nuo namų esantis žemės lopinėlis. Lopinėlis, kuriame žingsnelis po žingsnelio bėgant metams galėtų materializuotis didžioji svajonė. O kokia gi dar gali būti sodininko mėgėjo svajonė? Žinoma, tik Didelis Nuostabus Sodas!

Nors plynas laukas atviras bet kokiems norams, juos tenka išgryninti ir apibendrinti, idant turėti bendruosius principus:
  • kintantis sodas, kuriame būtų aiškiai juntami metų laikai;
  • artimesnis supančiai aplinkai sodas, kiek įmanoma harmoningiau įsiliejantis į įprastą kraštovaizdį;
  • sodas, kuriame juntami tiek erdvės, tiek jaukumo pojūčiai (keletas skirtingo dydžio erdvių);
  • sodas, nuosekliai vedantis žmogų iš vienos erdvės į kitą (paprastas aiškus planas);
  • šeimos sodas, kuriame yra vietos skirtingoms veikloms (aktyvūs žaidimai, ramus poilsis, nemažas vaismedžių sodas);
  • praktiškumas priežiūros ir įgyvendinimo atžvilgiu.
Sodas bus kuriamas daugelį metų, tad planas turėtų būti kiek įmanoma universalesnis. Kai kurie norai šiandien tėra tolimas miražas, tačiau netgi jiems turėtų būti numatytos erdvės. Kita vertus, realizavus mini variantą vietoj maxi, sodas turėtų atrodyti išpildytas. Papildomas apribojimas - planas turi būti toks, kad galėtų būti tiek vienas bendras, tiek du atskiri pilnaverčiai sodai. Taigi, šiame etape reikalingas sodo planas, kuriame suformuotos sodo erdvės, numatyti pagrindiniai sodo griaučius atstojantys želdiniai.

Paprastai planuojant sodą atspirties tašku tampa statiniai. Nors mūsų atveju pagrindinis tikslas yra sodas, hipotetinę vietą numatome ir jiems. Apskritimais lape įrėminu dvi didžiąsias erdves ir jas apjungiu "S" formos linijomis, numatančiomis pagrindinę judėjimo "ašį" sode. 


Kairiojoje lapo pusėje arčiau statinio esantis apskritimas įrėmina pagrindinę poilsiui skirtą erdvę. Viršutinės dešiniosios lapo dalies apskritimas formuoja nuošalesnę erdvę, kuri mano vizijose apsupta medžių su laužaviete centre.

Abiejuose sklypuose numatau vietas vaismedžių sodui . Kairiajame sklype vaismedžių sodas randa vietą ant "S" formos judėjimo ašies vingio. Taip vieno bendro sodo atveju kelias iš vienos didžiosios erdvės į kitą suskaidomas etapais. Dviejų atskirų sodų atveju vaismedžių sodas padėtų išlaikyti sklypus uždaresnius ir žymėtų dalį ribos.  

 
Žaliu pieštuku paspalvinu medžių grupėms/gojeliams skirtus plotelius. Pirma, tai yra neatsiejama "didžiojo sodo paveikslo" (tai, kokį sodą regiu svajose) dalis. Noriu matyti sprogstančius medžių lapus, regėti žydinčius krūmus, rudens spalvų fiestą, apsnigtas eglių šakas, svajoju jausti miško atspindį visai greta. Antra, grupelėmis/gojeliais išdėstyti medžiai lengviau integruosis į įprastą kraštovaizdį. Trečia, tai puiki apsauga nuo vyraujančių vakarų vėjų. Ketvirta, pasirinkus rūšinius, atsparius šalčiams augalus ir juos susodinus laisva schema, supaprastėja priežiūra, nereikia rūpintis atsodinimu praradus atskirą augalą. Penkta, toks sodo karkasas ilgaamžis. Netoli kairiojo vaismedžių sodo medžių apsuptyje numatau vietą nedideliam papildomam poilsiui skirtam kiemo statiniui.


Norisi gojelius vienijančio elemento, kuris būtų tarsi vedlys sode. Šią funkciją patikiu beržams baltais kamienais, kurie matomi net atslenkant sutemoms. Per gojelius brėžiu "S" formos punktyrinę raudoną liniją, ties kuria vėliau tarsi atsitiktinai išdėstysiu beržus. Ši linija lyg veidrodinis "S" formos pagrindinės judėjimo ašies atspindys.


Numatau vietas stambesniems pavieniams medžiams. Keliuką dešiniojo sklypo link iš vienos pusės įrėminu siauralajų lapuočių medelių eile.


Palei raudoną punktyrą laisvai išdėstau beržus. Juodu zigzagu ties atviresnėmis sklypo ribomis pažymiu vietas vaiskrūmiams.


Plano karkasas yra. Įdomu, ar numatytos erdvės bus aiškiai matomos palikus plane vien tik hipotetinių pastatų kontūrus ir pagrindinius augalus? Su minimaliomis korekcijomis perbraižau planą. Pilka spalva pažymiu naudingąjį sodą, sodria žalia stambesnius medžius, šviesiai žalia - beržus. Pieštuku punktyrine linija pasižymiu medžių gojelių/grupių ribas sekančiam planavimo etapui.


Ant stalo gula sumedėjusių augalų žinynai, inteneto naršyklėje vis dažniau surenku miškų ūrėdijų, medelynų bei medžių sėklas parduodančių puslapių adresus. Tai reiškia tik viena - planas dar nebaigtas ir tęsinys bus :)