2017-09-10

Olandijos sodai: Tuinen Mien Ruys

Mien Ruys (1904-1999) - olandų landšafto ir sodų architektė. Jos eksperimentinis sodas, esantis Dedemsvaart (Olandija), sudarytas iš 30 mažesnių eksperimentinių sodelių. Jie sukurti eksperimentuojant su erdve, jos panaudojimu, dizainu, augalais bei jų deriniais. Būsimoji dizainerė augo apsupta daugiamečių gėlių. Jos tėvai įkūrė daugiamečių gėlių augyną, kuris ilgainiui tapo žinomas ir už Olandijos ribų. Mien Ruys gana anksti pradėjo dominti ne pats augalų auginimas, bet kaip juos panaudoti sodo erdvėse. Mien Ruys  eksperimentiniai sodai Dedemsvaart kurti viso jos gyvenimo metu, tad atspindi skirtingo laikmečio aktualijas sodo dizaine ir kintantį pačios dizainerės požiūrį.

Vienas ankstyviausių eksperimentų - sodas, kurio viename šone banguota mišri krūmų gyvatvorė, o kitame šone - saulėtas 30 metrų ilgio ir 4 metrų pločio angliško stiliaus gėlynas. Jį nuo vejos skiria takelis. Iš kitos pusės prie takelio vienur kitur priglunda nedidelės daugiausia varpinių žolynų grupelės.

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Toliau keliaujant per sodą patenkama į miškingą sodo dalį. Vienur vizualiai vyrauja laukinė gamta (tik atidžiau pažvelgęs supranti, kad veši stropiai parinkti augalai), kitur labiau jaučiamas dizainerės prisilietimas.

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Man vieną didžiausių įspūdžių paliko miškingoje eksperimentinių sodų dalyje esantis taisyklingas vos kilstelėtas apskritimas, užpildytas minkštu samanų ir kiškio kopūstų paklotu. Aplink eina takelis, kurio pakraščiuose pastatyti keli suoleliai ramiam atokvėpiui. Erdvę supa rododendrai ir aplink plytintis miškas.

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Mien Ruys eksperimentiniuose soduose vyrauja aiškios linijos - tiesios, įstrižos ar apskritimai. Dizainas alsuoja paprastumu ir švarumu. Ją galima būtų laikyti funkcionalizmo atstove. Tačiau priešingai, nei nemaža dalis jos amžininkų, ji nemanė, jog daugiametės gėlės sode tėra "bereikalinga dekoracija". Paskatinta savo sutuoktinio sukūrė vadinamą "standartinių daugiamečių gėlynų" sodą. Jame pagal įvairias galimas augimo sąlygas parinkti patvarių daugiamečių gėlių deriniai. Čia atsispindi Mien Ruys mintis, kad sodo priežiūros paprastumą lemia esamoms sąlygoms tinkamai parinkti augalai.

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Mien Ruys eksperimentavo ne tik su augalais, bet ir su medžiagomis. Vienas labiausiai patikusių dizaino sprendimais sodų - įgilintas sodas. Jame naudojami pabėgius primenantys medžio tašai. Nors šiame sode nėra didelių aukščių skirtumų, tačiau tiesių linijų ritmika sodui suteikia daug šarmo.

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Vaikštant po šiuos eksperimentinius sodus neapleido mintis, kad pasitelkus stiprią dizaino idėją labai paprastomis priemonėmis gaunamas stulbinamas efektas. Kitoje šviesoje pamačiau medžius. Pavieniai, panaudoti tinkamoje vietoje kaip akcentai ar ašis, kurią ypatingą nuotaiką. Gaila, kad jos nepavyko "pagauti" nuotraukose.

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Sode naudojama nemažai dekoratyvinių žolių . Pavieniai kerai žvirgždo plote atviroje erdvėje, griežta eilė greta taisyklingų formų vandens telkinuko, išskirtas didesnis plotas centrinėje eksperimentinio sodelio dalyje su aliuzija į pievą. Ne visi šie sodai kurti pačios dizainerės, tačiau labai džiugu, kad Mien Ruys nenuilstamas noras eksperimentuoti gyvas kolegų darbuose.

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Sodo erdvės papildomos moderniomis skulptūromis, kurios suteikia išbaigtumo.

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Tuinen Mien Ruys, Olandija

Paskutiniojoje nuotraukoje (viršuje) esantis sodas puikus pavyzdys, kaip nesunkiai tradicinis lietuviškas sodas (obelys + gausi paprastų gėlių lysvė + pora kartų per sezoną nupjaunama pieva) gali paprastų sprendimų dėka įgauti modernų pavidalą. Gabalėlis griežtai karpomos gyvatvorės, tiesus takelis, kelios ryškiai nudažytos sodo kėdės, abstrakti skulptūra.

Patiko, kad sode pakankamas informacijos, prieinamos lankytojams, kiekis. Per sodą palydi rodyklės (tad tikrai nieko nepraleisite). Kiekvieno iš 30 eksperimentinių sodų atsiradimo istorija bei sprendimai aprašomi lankytojui pasivaikščiojimui per sodą suteikiamame buklete. Tiek pačiam lankytojų centre, tiek internetu, galima įsigyti eksperimentinių sodų augalų planus, kiekviename sodelyje yra specialūs stulpeliai, kuriuose rasite spalvotas naudojamų augalų nuotraukas su pavadinimais. Entuziastingiausiems - galimybė įsigyti knygą bei filmą.

Eksperimentinį Mien Ruys sodą palikome su mintimi, kad sodas - tai procesas. Pati dizainerė yra išsakiusi mintį, kad sodas niekada nebūna pabaigtas. Kai sodo lankytojai, matydami ją sėdinčią ir besidairančią savame sode klausdavo, ar ji juo mėgaujaisi, ji atsakydavusi galinti pamatyti tik klaidas. Vis dėlto, Mien Ruys sukurti eksperimentiniai sodai tarsi nepavaldūs laikui. Daugelis dizaino idėjų  nesunkiai gali rasti vietą ir šiuolaikinėse erdvese. Genialumas slypi paprastume.

2017-08-27

Patikimieji: ilgalapiai akantai

Pastarųjų metų atradimu drąsiai galėčiau įvardinti akantus. Per paskutinius pora metų galėjau įvertinti visus jų  privalumus, mat kerai per kelis metus suaugo ir augalas pilnai atsiskleidė. Dabar, rugpjūčiui einant į pabaigą, vis dar džiaugiamės akantų žiedynais. Ir šis džiaugsmas tęsiasi jau virš mėnesio.

Acanthus mollis (ilgalapis akantas)

Nuotraukose matomi akantų kerai pasodinti skurdžiausiame savo augimo sąlygomis gėlyne. Viršutinis sluoksnis dėka kasmetinio mulčiavimo kiek dosnesnis augalams, tačiau iškart žemiau "liesas" priesmėlis, vietomis su užuominomis į smėlį. Vieta saulėta. Akantas pasirodė besąs nereiklus augalas. Jokios papildomos priežiūros - tik įprastas pavasarinis ravėjimas, vėliau mulčiavimas ir praėjusio sezono likučių pašalinimas vėlyvą rudenį ar ankstyvą kitų metų pavasarį. Kartais sausesniu periodu nugeltonuoja vienas kitas lapas, bet juos pašalinus bendras augalo dekoratyvumas nenukenčia. Šiuo metu gėlyne 10 akantų kerų, visi jie pasodinti prieš ketverius metus išskaidžius dalimis turėtą vieną vidutinio dydžio kerą. Sodinant reikia numatyti, kad suaugęs keras bus išties didelis - užims daugmaž 1x1m dydžio plotelį.

Akantus rinkausi dėl struktūriško kero ir lapų, kurie sukuria atsvarą smulkios faktūros gėlėms nedideliais lapeliais. Akantai turi ir kitų privalumų - tai ilgaamžiai augalai, kurie ilgai gali augti vienoje vietoje nepersodinami. Augalas dekoratyvus visą sezoną - pavasarį sužėlęs keras išlaiko gražią struktūrą visą šiltąjį sezoną, žydėjimas ilgas, o sudžiūvę statūs žiedynai dekoratyvūs ir žiemos metu. Reikia labai nedaug priežiūros - jokių specialių poreikių, puikiai stelbia piktžoles.

Acanthus mollis (ilgalapis akantas )

Pasodinusi nedidelius akantų sodinukus tarpuose įkurdinau dekoratyviuosius česnakus 'Gladiator'. Pirma mintis buvo, kad kol kerai įgaus savo matmenis, bent pavasariais nebus liūdna. Tačiau sprendimas pasiteisino ne tik kaip laikinas. Česnakai labai ankstyvi, kai jie startuoja, akantų dar nebūna matyti. Vėliau, kol česnakai ruošiasi žydėjimui, ūgteli ir akantai. Žydėjimo metu česnakų lapai ima gelsti, juos ima pridengti didėjantys akantų kerai. Šiame procese būna maždaug savaitės ar pusantros laikotarpis, kai matoma "virtuvė" su rundančiais česnakų lapais. Tačiau juos patrumpinus ir kiek paguldžius vaizdas iš toli beveik be priekaištų.

Allium 'Gladiator', Acanthus mollis
esnakas 'Gladiator',
ilgalapis akantas)

Sužavėta akantų architektūriškumu ir nereiklumu nutariau juos atkartoti ir vidinio kiemelio gėlyne. Sąlygos čia kiek skiriasi nuo anksčiau aprašyto gėlyno. Žemė, nors ir priesmėlis, derlingesnė. Dalį dienos (apie vidudienį) krinta šešėlis nuo užnugaryje augančių tujų, vakare nutįsta ilgi pastatų šešėliai. Pirmieji metai parodė, kad šviesos pakanka, kerai išlaiko formą, neišstypsta. Bus įdomu palyginti akantus skirtingomis augimo sąlygomis dar po poros metų, kai subujos.

Jei akantui sode patiks, esu tikra, kad jį norėsis atkartoti. Šis augalas išties to vertas! Pasodinus keletą kerų gaunamas stiprus vizualinis efektas su minimum pastangų.

2017-08-12

Olandijos sodai: De Vijvertuinen van Ada Hofman

Šią gausią lietumis vasarą norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš Ados Hofman tvenkinių sodo, esančio Loozen, Olandijoje. Tai sodas, kurio vaizdai išties atima žadą.

Sodo įkūrėja Ada Hofman gimė 1946m.,  nuo mažumės domėjosi ją supančia gamta, o ypatingai viskuo, kas klesti greta vandens ir vandenyje. Ją itin domino klausimas, kodėl vienur vanduo yra skaidrus, o kitur - ne. Stebėdama gamtą ir eksperimentuodama savame sode Ada netruko suprasti, kad skaidrų vandenį padeda išlaikyti vandens augalai. Ilgainiui sukaupė didelį žinių bagažą, kuriomis pasidalijo išleisdama ne vieną knygą (pirmoji pasirodė 1983m.). Ji visad troško praktiškai parodyti, kaip biologinis metodas veikia sodų vandens telkiniuose. Tuo tikslu 1987m. įsigijo 2,25ha ūkį, kurį pavertė tvenkinių sodu. Lankytojams šis sodas buvo atvertas po vienerių metų. Dabar sodą sudaro trys pagrindiniai tvenkiniai, aplink kuriuos sodo pakraščiais suprojektuota apie 30 nedidelių sodelių su maždaug 50 vandens telkinukų. Daugiau informacijos apie Ados Hofman tvenkinių sodą galima rasti šio sodo internetiniame puslapyje: www.devijvertuinenvanadahofman.nl

Pirmasis įspūdis išvydus pagrindinę sodo erdvę pribloškiantis. Atsiveria gausi augalais erdvė, augalų ardai sluoksniai sugulę tvenkinių pakrantėse, gaivios spalvos. Vaikštant apink pagrindinius tvenkinius ir tarp jų, kur bepasisuktum, akį glosto atviruko vertas vaizdas. Ir jis vis kitoks.

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

Sodą papildo architektūriniai elementai - vandens tematiką atitinkančios skulptūros, tvenkinio pakrantėję parimęs namelis bei  apželdinta pergolė.

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

Tvenkinių krantai gausiai apželdinti, kruopščiai parinkus tinkamus augalus. Vaizdas labai natūralus, nesijaučia "dizaininimo", užplūsta jausmas, lyg būtum papuolęs į natūraliai egzistuojantį rojaus kampelį. Tik racionalus žinojimas primena, kad visa tai - žinių, išmonės, talento bei įdėto darbo rezultatas.

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

De Vijvertuinen van Ada Hofman, Olandija

2017-07-08

Ilgaamžės daugiametės gėlės

Sodininko mėgėjo poreikiai ir polėkiai kintantys. Pamenu, iš pradžių užsidegimas liepsnote liepsnojo, erdvės eksperimentams su kaupu, augalų, kuriuos norisi pažinti, begalės. Pirmuoju kriterijumi, siaurinusiu įgeidžius, tapo galimos augalams pasiūlyti augimo sąlygos (dirvožemio tipas, drėgnumas, šviesos kiekis). Kaip ir, ko gero, dauguma pradedančiųjų sodininkų mėgėjų greitai ėmiau galvoti apie gėlių žiedų spalvas ir žydėjimo laiką. Kai jau galėjau įvertinti pirmųjų eksperimentų rezultatus, supratau, kad spalva ir žydėjimo laikas tik ledkalnio viršūnė. Pradėjau kreipti dėmėsį į kero formą ir lapų faktūras. Bandžiau į gėlynus įvesti jų kontrastus. Apvalu - stačia, smulku - stambu ir t.t. Dabar kuris laikas vienu svarbiausių atrankos kriterijų yra praktinės augalo savybės - ar ilgai augalas atrodo dekoratyviai (kalba sukasi ne tik apie žiedus), kiek priežiūros reikalauja. Tikriausiai pritarsite, kad smagiausia, kai gėlyną atnaujiname naujų idėjų vedami, bet ne priežiūros (peraugo, paseno, prarado dekoratyvumą) tikslais. Štai tada ima pirštis mintis, kad gėlynų pagrindą ir nemažą dalį vis tik turėtų sudaryti ilgaamžės gėlės - tokios, kurių netenka dažnai atnaujinti, kurios daug metų gali augti vienoje vietoje. Šiame įraše būtent apie jas.

Pirmosios ilgaamžės gėlės, užklydusios į mūsų kiemą, sibiriniai vilkdalgiai. Pirmuosius sodmenis įsigijau tiesiog iš senolės turguje, kuri ilgai vartė įspūdingo dydžio puikiai iliustruotą anglišką augalų žinyną, norėdama man parodyti, kas iš tų lapų išaugs. Tuo, kas išaugo, džiaugiuosi kasmet - ir gausiu žydėjimu, ir nereiklumu, ir vėjui papūtus per lapus nuvilnijančiomis bangomis.

Sibiriniai vilkdalgiai
(Iris sibirica)

Sužavėta rūšiniais sibiriniais vilkdalgiais ėmiau dairytis į žmogaus patobulintuosius. Pasisodinau ne taip jau ir mažai skirtingų veislių, bet iki šiandienos sodelyje išliko tik treji (galbūt todėl, kad sausokas priesmėlis vis tik nėra jų svajonių dirvožemis) - 'Dreaming yellow', 'Lady Vanessa' ir 'Demure Illini'. Visi jie žydi vėliau už rūšinius, o ir laiko užtrunka daugiau, kol suveša kerai. Labiausiai mano akį traukia impozantiškasis 'Demure Illini'. Iš kitų jis išsiskiria aukštesniu ūgiu,  sodria violetine spalva bei žaviu gyslų raštu išmargintais apatiniais žiedlapiais.

Sibiriniai vilkdalgiai 'Demure Illini'
(Iris sibirica 'Demure Illini')

 Vienos labiausiai pamėgtų gėlių selekcininkų tarpe - viendienės. Dažnai tai būna viena skaitlingiausių gėlių grupių gėlių augynuose, kuriuose sodininkai mėgėjai įsigyja sodinukus saviems sodams. Iš ties, viendienės žydi gausiai, ilgai auga vienoje vietoje, spalvų gama plati, selekcininkai yra išvedę veislių neįtikėtino dydžio ar formos žiedais. Nepaisant milžiniškos pasiūlos mūsų sodelyje auga kukli, paprasta (bet neprasta) citrininė viendienė. Ji puikiai palaiko kompaniją rūšiniams sibiriniams vilkdalgiams. Lapai savo faktūra panašūs, tad ne žydėjimo metu įsilieja į bendrą su sibiriniais vilkdalgiais kerų guotą.  Žydėti pradeda kiek vėliau už sibirinius vilkdalgius, tačiau žydėjimo laikas spėja persidengti. Gėlės pavadinimas išduoda, kad viendienių žiedai žydi vieną dieną, tačiau pats gėlės keras žiedų nešykšti ir bendras augalo žydėjimas užtrunka ne taip jau ir trumpai.

Citrininės viendienės
(Hemerocallis citrina)

Nuo seno mūsų krašte mylimi ir anksčiau iš kartos į kartą mamų dukroms būdavo perduodami bijūnai. Tai gėlė, kuria buvo dalijimasi tik tarp artimiausių žmonių. Net ir dabar dažname kieme auga bijūnai. Ir visai nenuostabu, juk žydėjimas įspūdingas (nors ir trunka neįpatingai ilgai), keras nukarpius žiedus gražios formos išlieka iki pat rudens, tinkamai paruošus vietą bijūnai vienoje vietoje gali augti kad ir 25 metus.

Puikieji bijūnai
(Paeonia lactiflora)

Pirmoji barškė į mūsų kiemą atkeliavo prieš ketverius metus. Būtent jos kerą ir matote nuotraukoje žemiau. Nesuklysčiau teigdama, kad dabar barškės madingos ir išgyvena aukso amžių. Per trejus metus keras suauga kuplus ir užima nemažai vietos (maždaug 1m x 1m). Įsivaizduokite rutulį, kurio matote tik viršutinę dalį. Daugmaž taip atrodo barškė gėlyne, nes jos "kojos" lieka atviros. Į tai reiktų atkreipti dėmesį parenkant augalus-kaimynus. Žiedynai lyg mažesnė, smulkesnė ir ne taip glaudžiai sudėliota lubinų versija. Kaip ir lubinai, barškės yra ankštiniai augalai, mėgsta gerai drenuotas skurdesnes saulėtas vietas.

Barškės 'Purple Smoke'
(Baptisia australis 'Purple Smoke')

Bene architektūriškiausio kero savininkas tarp sodelio gėlių yra švelnusis akantas. Užaugina įspūdingą sodriai žalių lapų kupstą. Šiam augalui reikia negailint palikti bent 1m x 1m plotelį gėlyne. Natūraliai auga pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje. Viešint Romoje jų gausiai teko matyti visur - istorinėse vietose, parkuose, rožynuose(!), tiek saulėtuose, tiek pavėsinguose kampeliuose. Tiesa, rimtame pavėsyje jų kerai buvo praradę didžiąją dalį savo žavesio. Žydi akantai antroje vasaros pusėje, iškeldami nenusakomos spalvos žiedynus - čia rasite ir violetinės, ir rausvos, ir žalios spalvos.

Švelnusis aknatas
(Acanthus molis)

Baltasis diktonas kilęs iš Vakarų Europos akmeningų vietovių. Mėgsta saulę, laidesnę dirvą. Žydi birželio mėnesį rausvais žiedais, sutektais pailguose stačiuose žiedynuose. Kiekvienas žiedelis išvagotas tamsesnių gyslų raštu. Bręstančios sėklų dėžutės taip pat dekoratyvios, primena savo forma žvaigždutes, yra gražios purpurinės spalvos. Tiek augalo lapai, tiek žiedai, tiek vaisynai pasižymi gana stipriu kvapu. Diktonas išskiria nemažai eterinių aliejų, kurie, kaip rašoma literatūroje, gali alergizuoti odą (panašiai kaip rūtos) ar itin karštą dieną pridėjus degtuką blykstelėti melsva liepsna ore. Kol kas nei vieno, nei kito patirti neteko. Vis tik atsargumo dėlei šiam augalui vertėtų parinkti bent jau vaikams sunkiau pasiekiamą vietą.

Baltasis diktonas
(Dictamnus albus)

Sodui bręstant ima rastis vienas kitas pavėsingesnis (bent dalį dienos) kampelis. Žvilgsnis ima krypti į čia galinčius augti augalus. Šiais metais savo tikrąjį grožį atskleidė astrancijos, kurių pirmieji sodmenys į sodelį atkeliavo prieš 2-3 metus. Kereliai spėjo suaugti ir sudaryti nedideles grupeles. Iš išbandytųjų astrancijų mano simpatijų nusipelnė dvi -  didžioji astrancija (A. major)  'Abbey Road' ir aukštoji astrancija (A. maxima). Pastaroji žydi švelniai rausvais žiedais, yra neįnoringa, puikiai jaučiasi sodelio priesmėliuose net ir ne itin gausią krituliais vasarą. Astrancijos 'Abbey Road' žiedynai apvalaini ir, sakyčiau, stambūs, kiek tamsesni žiedstiebiai gražiai papildo purpurinius žiedus. Kai ant pirmųjų iškeltų žiedstiebių ima vyrauti nužydėję žiedai, juos nukerpu. Tada astrancijos leidžia naujus žiedstiebius ir žydėjimas prasitęsia. Taigi, puokštelė su astrancijomis gali pradžiuginti namiškius ar draugus tiek birželį, tiek liepą, tiek rugpjūtį.

Astrancijos
(Astrantia  major  'Abbey Road',
Astrantia maxima)

Trilapės draikos sodelyje skaičiuoja trečius metus. Kol kas kerai nespėjo suaugti, tačiau jau apdovanoja ilgu žydėjimu (nuotraukoje žemiau ieškokite augalo smulkiais baltais žiedeliais antrame plane). Augalas dėl smukios faktūros ir aukšto ūgio elegantiškas, šarmo prideda raudoni stiebeliai. Kadangi trilapės draikos neskuba keroti, pilna pažintis dar laukia ateityje. Dabar jas sodinau į gėlyną, kuris dienos viduryje gauna pavėsio, o ryte ir dalį vakaro yra apšviečiamas saulės.

Trilapė draika, gojiniai šalavijai  'Snow Hill' ir 'Caradonna'
(Gillenia trifoliata, Salvia nemorosa '
Snow Hill', 'Caradonna')

Na, ir pabaigai, eksperimentinio plotelio gyventojai - paprastasis arunkas ir melsvės. Arunkas bėgant metams suaugs į milžinišką apie pusantro metro aukščio kerą ir dabinsis baltai kreminėmis šluotelėmis pirmoje vasaros pusėje. Suaugusį kerą galiu stebėti netolimoje kaimynystėje - įspūdingas augalas, galintis šiltuoju sezonu atstoti ir krūmą. Melsvių eksperimento tvarka pasisodinau kiek daugėliau veislių, stebiu ir renkuosi favorites. Rinkausi veisles kietesniais lapais. Ši savybė turėtų būti itin aktuali tiems sodininkams, kurių puoselėjamų kampelių neaplenkia šliužai.

Paprastasis arunkas ir melsvės
(Aruncus sylvestris, Hosta  'Sum & Substance',  'Blue Ivory', 'El Nino',
'Touch of Class', 'Catherine', 'First Frost', 'Halcyon')

Nemaža dalis augalų, kuriuos paminėjau šiame įraše, yra rūšiniai (natūraliai sutinkami gamtoje viename ar kitame Žemės kampelyje). Tuos, kurie sunkiau dauginami kero dalijimu (diktonai, draikos, taip pat ir rūšinės barškės), puikiai galima dauginti sėklomis. Tiesa, tektų apsišarvoti kantrybe, mat kalbame apie ilgaamžius augalus, kuriems suaugti vienerių metų nepakanka.

Smalsu, kokios ilgaamžės daugiametės gėlės pasiteisino Jūsų soduose? Pasidalinkite sava patirtimi :)

2017-07-02

Sodelio atspindžiai: birželis - liepa '2017

Poros metų tyla tinklaraštyje, laimei, nevirto tyla sodelyje. Jis toliau auga ir keičiasi. Grįžti prie dalijimosi mintimis apie sodą brendau viduje jau kurį laiką. Be to, pastarąjį pusmetį sulaukiu nemažai elektroninių laiškų iš sodelio skaitytojų. Tai, kad nepamiršote (ar atsitiktinai atradote) ir noriai skaitote, tapo paskata paimti į rankas fotoaparatą ir užfiksuoti sodelio akimirkas.

Pradėkime nuo ten, kur sustota prieš pora metų. Dabar kaip tik pats miškinių lelijų (Lilium martagon) žydėjimo metas. Jų kolekcija per pastaruosius metus veislių skaičiumi nedidėjo, tačiau laikas puikiai atrinko tas veisles, kurios auga be problemų. Išryškėjo veislių skirtumai ne tik žieduose, bet ir  kerų augume, dauginimosi greityje.

Miškinės lelijos ir astrancijos
(Lilium martagon, Astrancia major
'Abbey Road', Astrantia maxima)

Šiuo metu sodelyje vešliausios augalų kompozicijos poilsiui skirtose zonose. Nors pagrindiniai žydintieji augalai išliko tie patys, tačiau daugiamečių gėlių asortimentas pamažu keičiasi. Daugėja ilgaamžių gėlių dalis, t.y. tokių, kurios gana ilgai gali augti vienoje vietoje neatnaujinant kerų. Joms įsiaugti reikia laiko, tačiau vėliau kantrybė atsiperka. Šiemet vidinio kiemelio gėlyne šios gėlės dar nėra pastebimos, tad pirmu smuiku groja gojiniai šalavijai.

Gojiniai šalavijai 'Snow Hill', 'Caradonna'
(Salvia nemorosa 'Snow Hill', 'Caradonna')

Gojiniai šalavijai 'Ostfrieseland', 'Amethyst',
vilnotosios notros 'Helen von Stein', kristofo česnakai,
lazdynas 'Red Majestic'
(Salvia nemorosa 'Ostfrieseland', 'Amethyst', Stachys lanata 'Helen von Stein',
Allium christophii, Corylus avellana 'Red Majestic')

Gretimoje poilsio zonoje žydi gausiai kamanių ir bičių lankomos katžolės. Čia iš ilgaamžiškesnių gėlių jau nemažai metų auga sibiriniai vilkdalgiai ir pagaliau pastebimi tapo akantai. Jų žydėjimas prasidės vėliau, tačiau įspūdingi išraiškingų sodriai  žalių lapų kerai traukia dėmesį.

Katžolės 'Walker's Low', vilnotosios notros 'Helen von Stein', švelnieji akantai, 
sibiriniai vilkdalgiai, citrininės viendienės
(Nepeta 'Walker's Low', Stachys lanata 'Helen von Stein', Acanthus molis,
Iris sibirica, Hemerocallis citrina)

Laikas puikus sodo sąjungininkas. Prieš devynerius metus pradėjome praktiškai nuo plyno lauko. Visus medelius ir krūmelius sodinome "rykštelėmis". Dirvožemis priesmėlis, tad greito medelių augimo negalėjau tikėtis. Dabar pamažu pradeda ryškėti sodo tūriai, kuriuos stengiausi formuoti sumedėjusių augalų pagalba. Nors vis dar labai sunku fotografuoti sodą išvengiant į kadrą papuolančių gretimų sklypų pastatų (kaimynų privatumą norisi saugoti ir gerbti), tačiau rakursai, kuriuose jaučiama bręstančio sodo iliuzija, glosto širdį.