Gėlynas iš kitų tarpo išsiskiria savo dydžiu (yra pats mažiausias) ir lokacija (apžvelgiamas iš visų pusių). Pastaruosius kelis metus gėlyno vaizdas iš esmės nekito, ir jo vaizdu (žvelgiant iš vienos pusės) buvau patenkinta. Centras buvo patikėtas gojiniams šalavijams (Salvia nemorosa) 'Ostfrieseland' ir 'Amethyst', tarp jų įsimaišę augo Kristofo česnakai (Allium christophii), o pakraštį įrėmino vilnotosios notros (Stachys lanata) 'Helen von Stein'.
2017m. liepos mėn. |
Tačiau baltieji diktonai (Dictamnus albus), kuriems prieš trejetą metų buvau patikėjusi gėlyno tolimesnįjį planą, neskubėjo užpildyti jiems skirto ploto. Pirmoji priežastis - pasirinkau augalą, kuris nedengia žemiausiojo "aukšto". Antroji - diktonams trukdantys įsibėgėti vėjai, turintys gana atvirą kelią iš vakarų pusės ir vis pritaikantys progą išlaužti stiebą kitą.
2017m. liepos mėn. |
Taigi, ėmiausi pertvarkos. Diktonus, siekdama apsaugoti nuo stipresnių vėjų gūsių, perkėliau į centrą, juos apsupau gojinių šalavijų žiedu (palikau tik 'Ostfrieseland', 'Amethyst' atsisakiau dėl ne tokių tvirtų kerų). Tarpuose įkurdinau Kristofo česnakus. Vardan optiškai lengvesnio vaizdo ir retesnio kerų atnaujinimo pakraštyje augusias vilnotasias notras pakeičiau varpiniais augalais. Pasirinkau rudeninius mėlitus (Sesleria autumnalis) dėl sąlyginai nedidelio ūgio, šviesiai žalios lapijos spalvos, gana ankstyvo starto pavasarį (augalas dalinai visžalis) ir top-meto vasarai persiritus į antrąją pusę.
Sodinimo schema, 2017m. rugpjūčio mėn. |
Apžvelgus, koks startas laukia gėlyno sekantį sezoną, kviečiu trumpam akimis perbėgti per šio gėlyno "evoliuciją". Istorijos būta gana margos, su keliais ir klystkeliais. Kiekviena naujoji versija tapdavo santūresnė spalvų atžvilgiu, naudojau vis mažiau skirtingų augalų.
2014-aisiais gėlynas atrodė labai panašiai kaip ir 2017-aisiais, tik pakraštys buvo skirtas dviems augalams - vilnotajai notrai (Stachys lanata) 'Helen von Stein' ir heucherai (Heuchera) 'Palace Purple'.
2014m. birželio mėn. |
2013-aisiais gėlyno užnugaryje augo nemažai skirtingų sibirinių vilkdalgių (Iris sibirica) veislių. Mažuma jų buvo gyvybingos esamomis augimo sąlygomis.
2013m. rugpjūčio mėn. |
2012-aisiais gėlynas buvo išties margas sava sudėtimi - čia augo ir žilosios veronikos (Veronica incana), ir mėlynlapės poavižės (Helictotrichon sempervirens) 'Pendula', ir... rožės (Rosa) 'Europeana'. Gėlynas skirtingomis lapijos spalvomis, formomis ir faktūromis "žydėjo" ir be žiedų,
2012m. liepos mėn. |
o jam iš tiesų pražydus - visko buvo per daug...
2012m. birželio mėn. |
2010-aisiais ir 2009-aisiais gėlynas man, pradedančiajai sodininkei, atstojo eksperimentinį laukelį. Pažindinausi su augalais, pirmosios "kompozicijos" vis dar tūnojo sodininkystės lopšyje, tik su svajomis žengti pirmyn.
2010m. rugpjūčio mėn. |
2009m. gegužės mėn. |
Kokia graži evoliucija :)
AtsakytiPanaikintiMalonu, kad dalijatės savąja evoliucija :-). O kodėl atsisakėte vilnotųjų notrų? Man jų bordiūras gražiai atrodė, stambesni lapai suteikė ramumos...
AtsakytiPanaikintiVilnotosios notros "Helen von Stein" - nuostabus augalas, milžiniškomis švelniomis "ausimis". Jos nereikalauja priežiūros sezono bėgyje, tobulai stelbia piktžoles. Tačiau tai nėra ilgaamžis augalas, reikia atnaujinti kas trejus metus. Pagal vešėjimo apetitą norėtųsi gal net ir kas dvejus. Šios notros niekur nedingo - tebeauga sodelyje, tačiau kitame gėlyne. Atkartoti būtų puiku dizaino prasme, tačiau norisi judėti mažiau priežiūros reikalaujančio sodo link. Didesnė ilgaamžiškesnių augalų proporcija - vienas iš būdų. Kita vertus, kartais tiesiog norisi atsinaujinti, pabandyti ką nors naujo. Optiškai lengvi varpiniai - priešingas pasirinkimas notroms stambiais lapais. Tad naujasis sezonas žada būti įdomus stebėti :)
PanaikintiLauksime stebėjimų :-)
AtsakytiPanaikintiDžiaugiuosi jus atradusi :) Labai sutampa požiūris į viską. Aš taip pat savo sodelyje daugybę metų eksperimentuoju ir džiaugiuosi kiekviena vasara. Tik labai sunku mažinti augalų rūšių kiekį, nors suprantu, kad reikia :)
AtsakytiPanaikinti