2013-08-15

Geltonai - mėlynas gėlynas

Rodos, sodelyje viskas nutilo ir nurimo. Tačiau tyla apgaulinga - pokyčių katilas virte verda. Ir kur kas labiau, nei planavau prasidedant sezonui. Didesnės ar mažesnės pertvarkos palietė visus be išimties gėlynus - reprezentacinės zonos, vidinio kiemelio, "kiaušinį", geltonai-mėlynąjį. Negana to, šiaurinėje namo pusėje nutūps naujas plotelis. Tad vietoje numanomo rugpjūčio mėnesio sodelio atspindžių įrašo Jūsų laukia pasakojimas apie vieną iš gėlynų.
 
Geltonai - mėlynam sudėtiniam gėlynui (Mixed Border) pradžią davė geltonlapiai bei geltonspygliai sumedėję augalai. Išliko keletas - vieni apsvildavo saulėje ir jų buvo atsisakyta, kiti menko, treti nebeparodė gyvybės ženklų po žiemos.

Cornus alba 'Spaethii', Juniperus x media 'Pfizeriana Aurea', Quercus rubra 'Aurea'

Ateityje gėlyno užnugarį suformuos kalninės pušelės, kaimyninius pastatus, esančius už sklypo ribų, pridengs augesni medžiai - dygiosios eglės, geltonoji pušis, raudonieji ąžuolai. Pačiam gėlynui struktūros suteikia rutulio formos tujos 'Globosa' bei jazminai 'Nana', kūgio formos kininiai kadagiai 'Stricta'.

Jau prieš penkerius metus, kai gimė šis plotelis, buvau nutarusi sodinti geltonos, mėlynos/violetinės ir baltos spalvų deriniui paklūstančius augalus. Pernai startavusius pokyčius paskatino atėjęs suvokimas, kad gėlynas neturi aiškaus veido. Auginti praktiškai vien smulkios faktūros augalai, daugiamečių gėlių  įvairovė buvo pernelyg didelė, čia buvo įkurdinta nemaža dalis gausaus azijinių lelijų būrio, akį erzino šiltų ir šaltų geltonų atspalvių miksas. Turėjau veikiau eksperimentinį lauką, nei harmoningą gėlyną. Teko spręsti šiuos pagrindinius uždavinius:
  • kaip sukurti ritmą?
  • kokius augalus stambia faktūra parinkti?
  • kas turėtų sudaryti saikingą daugiamečių gėlių asortimentą? 
  • kada bus gėlyno "top" metas?

Nors ir buvau pasiryžusi "neįsikąsti" turimų augalų, vienas iš jų privalėjo likti - tai katžolė 'Walker's Low'. Ji pavergė mane savo nereiklumu, nenutrūkstamu žydėjimu nuo gegužės pabaigos iki pat šalnų bei nepaliaujamu kamanių ir bičių dūzgesiu. Kadangi šis gėlynas paprastai apžvelgiamas iš didesnio atstumo, priekinėje gėlyno linijoje ketinau sodinti vidutinio ūgio augalus. Katžolė tiko kuo puikiausiai. Dabar ji tarsi stambiu punktyru žymi priekinę gėlyno liniją.

Nepeta fassenii ‘Walker’s Low’

Smulkios faktūros katžolei reikėjo atsvaros. Prisiminiau žemaūgius barzdotuosius vilkdalgius, kurie be aštrios faktūros lapų dargi plyksteli žiedų gyvybe pavasarį.

Iris (SDB) 'Stockholm', 'Velvet Caper', 'Ornament'

Vertikalių linijų į gėlyną įnešančių vilkdalgių nepakako, norėjosi kažko itin išraiškingais stambiais lapais. Beieškant kandidatų buvo atrastos pajūrinės balžos, kurios puikiai tiko skurdokam priesmėlio dirvožemiui. Šie augalai, kuriuos kartais pavadinu "kopūstėliais", tikri monstrai. Gerąja prasme. Dideli, jau dabar užimantys kone po kvadratinį metrą ploto, ir itin išraiškingi. Pernai sodinti augalai šiemet dar nežydėjo, tad labai tikiuosi sekančiais metais virš jų išvysti kvapių baltų žiedų debesėlius.
  
Crambe maritima

Katžolės, žemaūgiai vilkdalgiai ir balžos užpildė priekinę gėlyno liniją. Vidurinėje linijoje nutariau atkartoti baltai žydinčius sidabrakrūmius. Keletas jų augo nuo pat pirmųjų metų, tačiau didelio estetinio pasigėrėjimo nekėlė. Tik itin drėgną praėjusių metų sezoną supratau, kad šiems augalams bent vidutinis drėgmės kiekis būtinas. Dabar šių nenuilstamai žydinčių krūmelių kasdienius poreikius padeda tenkinti dirvos mulčiavimas. 

Potentilla fruticosa 'Abbotswood'

Negalėjusi išrinkti viduriniajai gėlyno linijai pagrindinės gėlės, eksperimento vardan palikau azijines lelijas 'Everita', kraujažoles 'Terracotta' bei bobramunius 'E.C. Buxton'. Šiemet nugalėtojais tapo pastarieji ir šaltu geltoniu užlies anksčiau lelijų bei kraujažolių užimtus plotelius.

Anthemis tinctoria ‘E.C.Buxton’

"Taškais" gėlyno viduriniojoje linijoje įsikūrė varpotieji liatriai, kurie žiedais praskaidrina gana tylų geltonai-mėlyno gėlyno laikotarpį.

Liatris spicata

Galinėje gėlyno linijoje ploteliais atkartoti sibiriniai vilkdalgiai. Jų pašonėje pasodintas vienas kitas citrininių viendienių kerelis. Birželio mėnesį šis derinys patvirtina geltonai-mėlyno gėlyno vardą. Nežydint sibirinių vilkdalgių lapais nuvilnija vėjo bangos. Šis žaismas, suteikiantis gėlynui judesio, be galo žavus.

Hemerocallis citrina, Iris sibirica, Iris sibirica 'Alba'

Nors šiuo metu sibiriniai vilkdalgiai atrodo pagrindiniai galinės gėlyno linijos augalai, ateityje ne ką mažiau dėmesio turėtų sulaukti švelnieji akantai, kurie buvo pasirinkti dėl struktūriškų lapų bei vertikalių išraiškingų žiedynų. Šiais metais didelius tarpus tarp jaunų akantų kerelių užpildė patagoninės verbenos. Pradedant sekančiu sezonu jų vietoje violetinius burbulus aukštai kels dekoratyvieji česnakai 'Gladiator'. Birželio mėnesį jie papildys sibirinių vilkdalgių žydėjimą, o įsibėgėjant sezonui nunykstančių lapų vietas turėtų paslėpti stambūs akantų kerai.

Allium 'Gladiator', Acanthus molis

Galinę gėlyno liniją atsikartojančiais "taškais" papildo čiaudulinės ir vingiorykštinės kraujažolės bei OT grupės lelijos.

Achillea ptarmica ‘Perry‘s White’, Achillea filipendulina ‘Credo’,
Lilium (OT) 'Lesotho', 'Conca d'Or'

Taigi, pertvarkydama šį gėlyną:
  • apsistojau ties šaltais geltonos spalvos atspalviais;
  • kiekvienai iš gėlyno linijų parinkau po 2-3 vyraujančius augalus;
  • siekdama sukurti vieningumo jausmą visas gėles atkartojau arba grupelėmis arba "taškais";
  • gėlyno "top" laiku parinkau vasarą (birželį-rugpjūčio pradžią);
  • sodinau aukštesnius nei anksčiau buvę augalus, kad gėlynas įgautų tūrį ir žiūrėtųsi iš didesnio atstumo.

Ką atneš permainų vėjai pilnai pamatysiu po metų-trejų. O kol kas džiaugiuosi pirmaisiais epizodais:









2013-08-01

Lelijos. Kvepianti antroji vasaros pusė.

Šį metų laiką sode atpažinčiau net užrištomis akimis - kiemas prisipildo lelijų aromato. Norint auginti kvepiančias lelijas Lietuvos sąlygomis vienas geriausių pasirinkimų vadinamieji OT (Orienpet)  lelijų hibridai.

'Bonbini'

Šios lelijos gautos kryžminant rytines (Orientals) ir vamzdelines (Trumpets) ar Orleano (Aurelians) lelijas. Rezultatas unikalus - milžiniški stipriai kvepiantys žiedai ir išties įspūdingas ūgis (gali siekti apie 2m). Kartais net vadinamos "lelijų medžiais" (Lily Tree). Žinoma, su sumedėjusiais augalais nieko bendro neturi ir yra tipiški svogūniniai augalai.

'Forbidden'

OT hibridai mano nuomone verti dėmesio dėl daugelio priežasčių:
   - pasižymi stipriu aromatu;
   - puikiai žiemoja papildomai nemulčiuojami (atsparesni žiemoms už taipogi kvepiančias rytines ir vamzdelines lelijas);
   - įspūdingo ūgio (aukščiausios lelijų tarpe), tačiau tvirtos lelijos, kurios gali būti puikiais gėlynų akcentais;
   - pradeda žydėti 3-4 savaitėmis vėliau už azijines lelijas, tad galima pratęsti lelijų žydėjimo periodą sode;
   - standesni žiedlapiai lemia ilgesnį žydėjimo laiką;
   - lapija ilgai išlieka žalia;
   - ilgai gali augti vienoje vietoje;  
   - auga tiek rūgščios, tiek šarminės reakcijos dirvoje (rytinėms reikalingas rūgščios reakcijos, o vamzdelinėms šarminės reakcijos dirvožemiai).

'Julie Fowlis'

Pirmąja Orienpet lelija įvardijama JAV kiek daugiau nei prieš 50 metų Leslie Woodriff išvesta 'Black Beauty'. Ji gauta kryžminant Lilium speciosum rubrum ir Lilium henryi. Tamsiai vyšninės spalvos su baltu apvadu lelija davė pradžią daugeliui šiuolaikinių veislių. Tiek pati 'Black Beauty', tiek iš jos išvesti hibridai pasižymi lengvesniu aromatu nei dauguma šiuolaikių Orienpet hibridų. Nenuostabu tai, kad OT lelijų tarpe yra lelija, pavadinta 'Leslie Woodriff' (išvedė Robert Griesbach), kuri lelijų mylėtojams pasiūlyta devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Masiškiau OT hibridai specializuotų kompanijų imti auginti apie 2000-uosius metus, 2006-aisiais metais Olandijoje jie jau užėmė 187ha arba beveik 5% visų lelijų ploto (šaltinis(PDF)).

'Conca d'Or'

Naujų hibridų registruojama išties nemažai, pvz. 2005m. spalio - 2011m. rugpjūčio laikotarpiu registruota apie 100 naujų hibridų. Galima aptikti netgi istorijų, liudijančių "karus" dėl šių gėlių, kai vienas ar kitas hibridas pervadintas kitu vardu pristatomas rinkai ir parduodamas jau kitos kompanijos.

‘Victorian Petticoat’ ('Smokey Mountain')

Nuo istorijos nuotrupų pereikime prie savų sodų. OT hibridai sodinami panašiai kaip ir dauguma kitų lelijų - drėgmei pralaidžiame dirvožemyje. Parenkant sodinimo gylį galima vadovautis universalia "trijų svogūnų gylio" taisykle (duobutės gylis atitinka trijų svogūnų aukštį), t.y. kuo stambesnis svogūnas, tuo giliau sodiname.

'Vivendum'

Taip pat papildomai patį svogūną galima patalpinti į smėlio "burbulą", tai padės sumažinti puvinių tikimybę. Svogūną nuo svogūno sodiname mažiausiai 30cm atstumu, tačiau naudinga palikti ir daugiau erdvės. Pirmaisiais metais lelija nepasieks jai būdingo ūgio, tačiau būkime kantrūs - metai iš metų šios lelijos tik gražėja.

'Ormea'

Kvapu džiaugtis verčiau sode - jis išties stiprus. Daugumos šiuolaikinių hibridų kvapas panašesnis į sodresnį vamzdelinių lelijų kvapą, nei į salstelėjusį rytinių lelijų.

'Blueberry Crush'

Tinka sodinti galinėje gėlyno linijoje. Žydi liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje, gražiai dera su ežiuolėmis, čiaudulinėmis kraujažolėmis, patagoninėmis verbenomis, optiškai lengvais varpiniais augalais.

'Lesotho'

Pabaigai pridursiu, kad šį įrašą paįvairinančios sodelyje augančių lelijų nuotraukos neatspindi visos OT hibridams būdingos spalvų gamos, kuri yra gana plati. Tad sodinkime, grožėkimės, uoskime - šios lelijos tikrai vertos žemės lopinėlio dažname sode.

'Sonora'