Pirmasis medelis, kurį pasodinome savo kieme 2008m. pavasarį, buvo raudonasis ąžuolas (lot. Quercus rubra). Kuriantis žinojau, kad pirmieji augalai, kuriuos sodinsime, bus medžiai. Jiems užaugti reikia ilgų metų, tad anksčiau pasodinus, greičiau sulaukiama ir gaivaus medžių teikiamo šešėlio.
 |
| Quercus rubra (Raudonasis ąžuolas) |
Aukščiau nuotraukoje kaip tik ir matyti mūsų pirmasis medis, sode augantis beveik 17 metų. Anuomet į raudonuosius ąžuolus dėmesį atkreipiau rudenį, kai jų lapija degė ryškiu raudoniu. Tai ir sužadino smalsumą. Pasiskaičiusi supratau, kad tai būtų mūsų kiemui tinkamas medis - auga sparčiai, jaunas augimu gerokai pralenkia paprastąjį ąžuolą bei yra mažiau reiklus dirvožemio derlingumui. Nors labiau patiktų vidutinio derlingumo ir normalaus drėgnumo priemoliai, galėtų būti sodinamas ir į nederlingą smėlingą dirvožemį, o būtent toks ir yra mūsų sode.
 |
| Quercus rubra (Raudonasis ąžuolas) |
 |
| Quercus rubra (Raudonasis ąžuolas) |
 |
| Quercus rubra (Raudonasis ąžuolas) |
 |
| Quercus rubra (Raudonasis ąžuolas) |
 |
| Quercus rubra (Raudonasis ąžuolas) |
 |
| Quercus rubra (Raudonasis ąžuolas) |
Didžiajame sode augantys raudonieji ąžuolai dar jauni, o štai kieme esantis jau pradeda derėti. Žydi lapojant, dažniausiai gegužės-birželio mėnesiais. Gilės skiriasi nuo paprastojo ąžuolo - esti beveik rutuliškos. Kaip ir paprastieji, raudonieji ąžuolai giles veda kas 2-4 metus.
Priežiūra, kaip ir kitų nereiklių medžių minimali - jauniems parūpinti atramas, neleisti pomedžiuose stipriai suželti žolei ir, esant poreikiui, kasmet po truputį kelti lają į norimą aukštį išgenint apatines šakas.
