Vidinio kiemelio centrinis gėlynas: trečiasis sezonas po pertvarkos

Prieš porą metų dalinausi vidinio kiemelio centrinio gėlyno pertvarka, kuria siekiau paprastesnės, saikingesnės augalų paletės ir tvarkingo vaizdo viso sezono metu: Nauja gėlyno versija arba mažiau yra daugiau. Šiandien – žvilgsnis į trečiąjį sezoną ir natūralius pokyčius, kurie įvyko augalams įsitvirtinus.

Pirmas įspūdis – gėlynas tapo gerokai sodresnis. Snaputis ‘Tiny Monster’ ir astras (Aster ageratoides var. ovatus f. yezoensis) atliko pagrindinį darbą: snaputis išaugino didelius, kuplius kerus, o astras plėsdamasis į šonus užpildė likusias ertmes. Dėl šios vešlumo bangos šluotelinės viksvos liko aiškiau matomos tik pakraščiuose – jų siluetas nebe toks ryškus kaip pirmais metais.

Vėliau sodintas žemesnio ūgio gojinis šalavijas ‘Blue Hill’ pakraščiuose neatsilaikė prieš aktyvius kaimynus ir nunyko, beliko aukštesnis ‘Ostfrieseland’. Pastebiu tai ne pirmą kartą: augalai, įsodinti vėliau nei pagrindinė kompozicija, dažnai startuoja silpniau. Todėl, jei tik įmanoma, stengiuosi visą gėlyną sodinti vienu metu – taip visi augalai turi vienodas sąlygas įsitvirtinti.

Kristofo česnakų galvos nebe iškilusios virš kitų augalų kaip pirmais metais – dabar jos natūraliai įsilieja į bendrą masę. Didžiausias siurprizas – snapučių realus aukštis. Planavau, kad jie bus žemesni, o šluotelinės viksvos išsiskleis virš jų kaip lengvi fontanai. Tačiau gėlynas susiformavo kitaip: masė tapo sodri ir vientisa.

Geranium 'Tiny Monster', Salvia nemorosa 'Ostfrieseland'
(Snaputis 'Tiny Monster', Gojinis šalavijas 'Ostfrieseland')

Alium christophii
(Kristofo česnakas)

Priežiūra tapo minimali: pakanka vieno ravėjimo sezono pradžioje ir kelių piktžolių išpešimo pakraščiuose sezono bėgyje. Mulčiuoti nebereikia – augalų masė pati uždengia dirvą. Žvelgiant į priekį, gali tekti stabdyti astrų plėtimąsi, kad neužgožtų kitų augalų, tačiau didesnių korekcijų kol kas neplanuoju.

Carex paniculata
(Šluotelinė viksva)