Nors plynas laukas atviras bet kokiems norams, juos tenka išgryninti ir apibendrinti, idant turėti bendruosius principus:
- kintantis sodas, kuriame būtų aiškiai juntami metų laikai;
- artimesnis supančiai aplinkai sodas, kiek įmanoma harmoningiau įsiliejantis į įprastą kraštovaizdį;
- sodas, kuriame juntami tiek erdvės, tiek jaukumo pojūčiai (keletas skirtingo dydžio erdvių);
- sodas, nuosekliai vedantis žmogų iš vienos erdvės į kitą (paprastas aiškus planas);
- šeimos sodas, kuriame yra vietos skirtingoms veikloms (aktyvūs žaidimai, ramus poilsis, nemažas vaismedžių sodas);
- praktiškumas priežiūros ir įgyvendinimo atžvilgiu.
Paprastai planuojant sodą atspirties tašku tampa statiniai. Nors mūsų atveju pagrindinis tikslas yra sodas, hipotetinę vietą numatome ir jiems. Apskritimais lape įrėminu dvi didžiąsias erdves ir jas apjungiu "S" formos linijomis, numatančiomis pagrindinę judėjimo "ašį" sode.
Kairiojoje lapo pusėje arčiau statinio esantis apskritimas įrėmina pagrindinę poilsiui skirtą erdvę. Viršutinės dešiniosios lapo dalies apskritimas formuoja nuošalesnę erdvę, kuri mano vizijose apsupta medžių su laužaviete centre.
Abiejuose sklypuose numatau vietas vaismedžių sodui . Kairiajame sklype vaismedžių sodas randa vietą ant "S" formos judėjimo ašies vingio. Taip vieno bendro sodo atveju kelias iš vienos didžiosios erdvės į kitą suskaidomas etapais. Dviejų atskirų sodų atveju vaismedžių sodas padėtų išlaikyti sklypus uždaresnius ir žymėtų dalį ribos.
Žaliu pieštuku paspalvinu medžių grupėms/gojeliams skirtus plotelius. Pirma, tai yra neatsiejama "didžiojo sodo paveikslo" (tai, kokį sodą regiu svajose) dalis. Noriu matyti sprogstančius medžių lapus, regėti žydinčius krūmus, rudens spalvų fiestą, apsnigtas eglių šakas, svajoju jausti miško atspindį visai greta. Antra, grupelėmis/gojeliais išdėstyti medžiai lengviau integruosis į įprastą kraštovaizdį. Trečia, tai puiki apsauga nuo vyraujančių vakarų vėjų. Ketvirta, pasirinkus rūšinius, atsparius šalčiams augalus ir juos susodinus laisva schema, supaprastėja priežiūra, nereikia rūpintis atsodinimu praradus atskirą augalą. Penkta, toks sodo karkasas ilgaamžis. Netoli kairiojo vaismedžių sodo medžių apsuptyje numatau vietą nedideliam papildomam poilsiui skirtam kiemo statiniui.
Norisi gojelius vienijančio elemento, kuris būtų tarsi vedlys sode. Šią funkciją patikiu beržams baltais kamienais, kurie matomi net atslenkant sutemoms. Per gojelius brėžiu "S" formos punktyrinę raudoną liniją, ties kuria vėliau tarsi atsitiktinai išdėstysiu beržus. Ši linija lyg veidrodinis "S" formos pagrindinės judėjimo ašies atspindys.
Numatau vietas stambesniems pavieniams medžiams. Keliuką dešiniojo sklypo link iš vienos pusės įrėminu siauralajų lapuočių medelių eile.
Palei raudoną punktyrą laisvai išdėstau beržus. Juodu zigzagu ties atviresnėmis sklypo ribomis pažymiu vietas vaiskrūmiams.
Plano karkasas yra. Įdomu, ar numatytos erdvės bus aiškiai matomos palikus plane vien tik hipotetinių pastatų kontūrus ir pagrindinius augalus? Su minimaliomis korekcijomis perbraižau planą. Pilka spalva pažymiu naudingąjį sodą, sodria žalia stambesnius medžius, šviesiai žalia - beržus. Pieštuku punktyrine linija pasižymiu medžių gojelių/grupių ribas sekančiam planavimo etapui.
Ant stalo gula sumedėjusių augalų žinynai, inteneto naršyklėje vis dažniau surenku miškų ūrėdijų, medelynų bei medžių sėklas parduodančių puslapių adresus. Tai reiškia tik viena - planas dar nebaigtas ir tęsinys bus :)
Oho, kokie grandioziški planai naujiems metams :) smagu kurti kažką naujo, ypač tokio dydžio. Lauksim pratęsimo :)
AtsakytiPanaikintiPlanai greičiau ne naujiems metams, o visam gyvenimui :)
PanaikintiSveiki, o jūs patys paišėte planą ar samdėtės specialistus?
AtsakytiPanaikintiPati.
Panaikinti