2012-12-06

Devynis kartus pagalvok, dešimtą – sodink

Kai suplanuojame, kur sodinsime, ir numanome, galėtume sodinti pagal esamas sąlygas, iki pasičiumpant kastuvą belieka atsakyti į vienintelį klausimą - kaip parinkti, išdėstyti ir derinti augalus tarpusavyje, kad rezultatas džiugintų akį. Čia prasideda visas smagumas (ir sudėtingumas), nes pagalvoti tikrai yra apie ką.

1) Tema. Augalų-kandidatų aibė tampa kur kas lengviau aprėpiama, jei gėlynas ar augalų grupė turi pagrindinę temą ir aiški nuotaika, kurią siekiame sukurti. Tema gali atkeliauti iš prisiminimų, gamtos, potyrių ar būti labiau proziška, pvz. konkreti spalva ar forma. Sodelyje dviejų pagrindinių sudėtinių gėlynų temas padiktavo noras atskirti raudonlapius ir geltonlapius/geltonspyglius augalus, kurių kontrastas ne itin žavėjo. Taip aktyvaus poilsio zonos sudėtinis gėlynas tapo "geltonuoju", o vidiniame kiemelyje apsigyveno solidesni raudonlapiai ir prie jų derantys augalai.



2) Struktūra, "griaučiai". Vaizdas lengvai suvokiamas, kai yra aiški struktūra. Sudėtiniuose gėlynuose "griaučių" vaidmenį atlieka sumedėję augalai, kurie pasižymi pastovumu - jiems nereikia startuoti nuo nulio kiekvieno sezono pradžioje.


Šablonų, kaip išdėstyti struktūrinius augalus, yra ne vienas - jie gali būti išsibarstę tarsi atsitiktinai; jų seka sudaryti užuominą į upės vingius; gali būti pabirę tarsi iš ąsočio - tolstant nuo "išdiliejimo" taško sutinkami vis rečiau; žymėti numanomų nelygiakraščių trikampių viršūnės ir t.t. Vienas iš būdų - rasti patikusį epizodą gamtoje ir jo struktūros šabloną perkelti į savo sodą.

3) Atkartojimas ir ritmas. Tikslingumo ir vieningumo jausmas sukuriamas pakartojant augalus ar jų derinius paskirtame plote. Efektyviausias būdas išgauti ritmą pakartoti pagrindinius, pačius charakteringiausius augalus. Galima atkartoti ir kitus, mažiau pastebimus, bet ne mažiau reikšmingus, augalus. Rišančia gija gali tapti pasikartojančios formos ar spalvos.


4) Proporcija. Esama įvairių patarimų apie proporcijas - koks aukščiausių augalų santykis su gėlyno pločiu, iš kokio atstumo turėtų būti stebimas gėlynas, kad stambiausi augalai atsiskleistų visu savo grožiu, kokiu santykiu naudoti spalvas geltonos ir mėlynos derinyje ir t.t. Ko gero lengviausia neprašauti pro šalį prisiminus "aukso pjūvio" taisyklę. Ar norėtume padalinti atkarpą, ar plotą į dvi dalis, visumos santykis su didesniąja dalimi turėtų būti lygus didesniosios dalies santykiui su mažesniąja dalimi.
Paprastais žodžiais kalbant, mažesnioji dalis turėtų būti šiek tiek didėlesnė už trečdalį.
 
5) Sezoniškumas. Norisi, kad bet kuris planuojamas plotelis atrodytų žaviai visais metų laikais, tačiau visgi dažniausiai yra tam tikras "top" metas. Kiekviename iš sodelio sudėtinių gėlynų esama augalų kiekvienam metų laikui, tačiau proporcijos skirtingos. Aktyvaus poilsio zonos sudėtinis gėlynas savo piką pasiekia vasaros viduryje, o vidiniame kiemelyje gražiausia būna birželio mėnesį ir rudenį.


Pavasarį skelbiantys narcizai pabirę visuose ploteliuose. Parinkdama augalus galvoju apie jų vaizdą viso sezonu metu - nežydėdami jie turėtų išlaikyti gražią kero formą arba nedekoratyvumo periodą maskuoti kaimynai.

6) Aukštis. Jei gėlynas apžvelgiamas iš vienos pusės, augalai žemėja žiūrovo link. Jei plotelis apžvelgiamas iš visų pusių, aukščiausi augalai sodinami kiek patraukus nuo centro ir žemėja plotelio kraštų link.


Ši klasikinė taisyklė garantuoja, kad visi augalai bus gerai matomi. Tačiau priekinėje linijoje pasodinus vieną kitą aukštesnį augalą išvengiama monotonijos, sukuriamas gyvesnis, žaismingesnis, o kartais paslaptingesnis vaizdas.

7) Forma. Žiūrint iš toliau dominuoja formos. Aiškiai išreikšta forma gali pakeisti beformio gėlyno vaizdą, tačiau svarbu prisiminti saiką. Labai supaprastintai žiūrint galima kalbėti apie 4 pagrindines augalų formas: vertikalią, horizontalią, apvalią ir trikampio. Sakysite, kad vertikalumas ne forma ir būsite teisūs. Tačiau ar tai būtų labai ištęstas trikampis, ar elipsė, ar stačiakampis, vis tiek akis fiksuos vertikalų formos pobūdį. Analogiškai su horizontalumu. Apvaliu augalą galime laikyti, kai jis vizualiai užpildo vienaip ar kitaip kiek paspaustą (ar nepaspaustą) apskritimą. Trikampį augalų pasaulyje galime įžvelgti tiek pagrindu tvirtai prisišliejusį prie žemės, tiek balansuojantį ant viršūnės.





Jei pasirenkama ne viena forma, jos derinamos kontrasto principu, pvz. vertikalu - apvalu. Aukšti elementai gražiai žiūrisi žemų apsuptyje. Vertikalios formos elegantiškos, nukreipia žvilgsnį į viršų, apvalios suteikia gyvumo ir žaismingumo, horizontalios - ramybės, pagrindu prie žemės besišliejantys trikampiai - stabilumo, solidumo. Ne mažiau svarbi augalo lapų, žiedų forma. Čia galioja panašūs principai, pvz. šalia augalo su pailgais, linijiškais lapais gražiai žiūrėsis apvalainų lapų savininkas.

8) Faktūra. Ją nulemia lapija, augalo paviršius. Kažkiek padeda asociacija su medžiaga - raštas smulkus ar stambus; paviršius matinis ar blizgus, lygus ar banguotas, aštrus ar švelnus. Panašios faktūros augalai atrodo nuobodžiai, gražiausi deriniai išgaunami prisiminus kontrasto principą.


9) Spalva. Svarbiausia nuspręsti, kokią nuotaiką siekiame sukurti, kokias spalvas ar jų derinius labiausiai mėgstame. Pasirinktas spalvų derinys vyraus tik tam tikru metų laiku, ar taps viso gėlyno tema. Nešina atskiru pasakojimu apie spalvas grįšiu ateityje, o kol kas šį aspektą teatstovauja keletas spalvingų fotografijų.




Kūrybos procesui turiu devynis "įrankius", realizacijai skirtas dešimtasis - kastuvas. Kol mokausi naudotis pirmaisiais devyniais, kasmet tenka paplušėti ir dešimtuoju. Ir, reikia pastebėti, procesas suteikia begalę įvairialypio džiaugsmo. Juk kitaip būtų nuobodoka, ar ne?

2 komentarai:

  1. tikrai taip, būtų nuobodoka :) ačiū už gražią kalbą ir informatyvias nuotraukas

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū :) Smagu matyti, kad dėliojančių mintyse ir kieme savus svajonių sodus ne taip jau ir mažai :)

      Panaikinti