2013-06-04

Įsimintina sibirinių vilkdalgių kadencija

Bevartant Derek Fell "Encyclopedia of Garden Design & Structure" įsiminė išsakyta mintis, kad kai kurios lengvai auginamos, tačiau gana trumpai žydinčios gėlės daro tokį stiprų įspūdį, kad patartina sudėtinius gėlynus planuoti aplink jas. Didžiajam gėlių penketui autorius priskiria bijūnus, barzdotuosius vilkdalgius, lelijas, viendienes bei aguonas. Aukštaūgių barzdotųjų vilkdalgių neauginu, tačiau juos puikiai mūsų sodelyje pakeičia sibiriniai vilkdalgiai.

Pažintis su šiomis gėlėmis prasidėjo prieš ketverius metus, turgelyje iš senutės įsigijus rūšinio sibirinio vilkdalgio (Iris sibirica) kerelį bei dovanų iš vienos geraširdės sodininkės gavus baltažiedę formą (Iris sibirica 'Alba'). Besiplečiančius kerelius vis padalindavau, tad šiemet galiu džiaugtis tikrai nemenka jų kompanija. Rūšiniai mėlynai žydintys vilkdalgiai auga išties sparčiai. Baltažiedė forma dauginasi kur kas lėčiau, pražysta keliomis dienomis anksčiau, yra kiek aukštėlesnė ir... maloniai kvepia. Augimo sąlygoms mūsų sklype nekelia jokių ypatingų reikalavimų - auga lengvame priesmėlyje ir rodos vargo nemato. Mano manymu sibiriniai vilkdalgiai turi vieną didelį privalumą lyginant su aukštaūgiais barzdotaisiais vilkdalgiais - lapija graži išlieka iki pat rudens. Mėgstu stebėti, kaip esant stipresniam vėjo gūsiui per nežydinčių kerų lapus tarsi vilnija bangos. O štai dabar kaip tik pats jų žydėjimo pikas.
 

Sibirinių vilkdalgių grupeles įkurdinau geltonai-mėlyno gėlyno galinėje linijoje. Pastebėjau, kad gražiai žiūrisi su dekoratyviaisiais česnakais (Allium 'Gladiator', Allium aflatunense, Allium 'Purple Sensation'). Kitame gėlyne česnakus sodinau tarp veislinių sibirinių vilkdalgių kerelių ir tokia artima kaimynyste džiaugiausi iki šių metų. Tačiau česnakai ėmė daugintis kur kas sparčiau, nei plėtėsi "kilmingi" sibiriniai vilkdalgiai, nemenki česnakų lapai ėmė gožti vilkdalgių kerelius. Padariau išvadą, kad norint įkurdinti dekoratyvinius česnakus visai greta, reiktų nenumažinti sodinimo atstumų arba sodinti kur nors netoliese, pvz. tarp stambesnių antros vasaros pusės gėlių. Tokiu būdu česnakų lapai nunyktų negoždami kaimynų ir pagyvintų sibirinių vilkdalgių žiedų būrius.



Kaip minėjau, gėlynui parinkta geltonai-mėlyna spalvinė tema, tad nėra netikėti sibirinių vilkdalgių deriniai su geltonspygliais spygliuočiais (Thuja occidentalis 'Sunkist', Juniperus x media 'Pfizeriana Aurea'),


su geltonai margintais lapais sedula (Cornus alba 'Spaethii'),


bei su geltonai žydinčiomis bei nuostabiai kvepiančiomis citrininėmis viendienėmis (Hemerocallis citrina).


Kitas pamėgtas kaimynas - nepamainomoji katžolė 'Walker’s Low' (Nepeta fassenii ‘Walker’s Low’).



Praėjusių metų vasaros pabaigoje pertvarkydama gėlyną sibirinius vilkdalgius sodinau galvodama apie juos kaip apie kažką, pagyvinančio žiedais vasaros pradžią, bei nekrentančio į akis likusiu sezono metu. Efektas, kurį gavau, netikėtas man pačiai - šiuo metu tai "vedantysis" augalas, pritraukiantis žvilgsnius.

2 komentarai:

  1. Nuostabus efektas! Labai myliu sibirinius vilkdalgius. Ir vis labiau įsitikinu, kokie vertingi yra rūšiniai ar netoli nuo jų pabėgę sukultūrinti atstovai.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nerealiai gražūs deriniai ! O kaip gražiai dera česnakėliai ir vilkdalgiai ! Tikrai puikus duetas :)

    AtsakytiPanaikinti