Sezono metu traukte traukia kuo daugiau laiko praleisti savame kieme. Gyvenimas persikelia po atviru dangumi. Čia ir aktyvios veiklos, ir kūrybiniai procesai, ir bendri šeimos pietūs, ir pokalbiai su užsukusiais draugais. Vieta, kur visi susirenka prie bendro stalo, neatskiriama kone kiekvieno sodo dalis. Sprendimų esama įvairių - terasa prie namo, pavėsinė kieme, atvira pasisėdėjimo aikštelė-terasa, pagal poreikį migruojantys sodo baldai neprisirišant prie konkrečios vienos lokacijos. Tobula, jei sode esama iš ko pasirinkti - jauki vieta poilsiui vienumoje ar ramiam pokalbiui dviese, saulėtas kampelis ar gaivus šešėlis, jaukiam vakarojimui suburianti laužavietė ar didėlesnę kompaniją vakarienei sukviečiantis stalas po atviru dangumi, pavėsinėje ar terasoje.
Ilgus metus džiaugėmės mano senelio rankų darbo mediniais lauko baldais, kuriuos pagal poreikį perkeldavome į vieną ar kitą sodo vietą. Tokio sprendimo privalumai - galimybė pasirinkti pagal norus saulėtą kampelį ar šešėlį, jauname sode, kol dar nebūna stabilios užuovėjos, lengva prisitaikyti prie kintančių vėjų ir rasti tinkamą užuovėją ar įsikurti ten, kur sodas žavingiausias tuo metu. Lankstaus sprendimo minusas - pjaunant žolytę baldus vis reikia perkelti. Mylimiems senelio sodo baldams atitarnavus 15 metų, atėjo metas atsinaujinti. Be to, atsirado poreikis talpinti kiek didėlesnę kompaniją, tad norėjosi ir pastovios lokacijos. Tarp svarstytų variantų buvo ir lauko stoginė-pavėsinė, tačiau noras džiaugtis erdvės pojūčiu ir atviru dangumi šįkart nugalėjo. Taip gimė sprendimas įsirengti grįstą aikštelę-terasą, juolab, kad atsiradus poreikiui bet kada galima sprendimą papildyti ir stogine-pavėsine.
Aikštelė-terasa pasisėdėjimams po atviru dangumi įrengta savomis jėgomis praėjusių metų vasaros pirmoje pusėje. Sprendimai mėgėjiški, nepretenduojantys į profesionalius. Vis tik jaučiu galinti pasidalinti proceso eiga, kadangi naujasis kūrinys atlaikė žiemą nė nekrustelėjęs.
Pirmasis etapas - nuimti viršutinį velėnos ir derlingos žemės sluoksnį. Kartu su sūnumis iškasėme 5m x 4m stačiakampio formos duobę per gerų dviejų kastuvų gylį.
Antrasis - tvirto pagrindo įrengimo etapas. Čia panaudojau statybinį gruzą, kuris buvo likęs nuo mūsų namuko remonto/renovacijos darbų. Į apatinį sluoksnį keliavo stambesni gabalai - plytų nuolaužos ir pan., paskesniems sluoksniams panaudotas smulkesnis statybinis gruzas. Kadangi planas buvo įrengti nepakeltą aikštelę-terasą, duobė nebuvo pildoma iki viršaus. Atsižvelgiant į plytelių storį ir būsimą smėlio-žvyro sluoksnį, palikta tiek centrimetrų, kad sudėjus plyteles, jos būtų įgilintos per pusę - du trečdalius jų storio.
Trečiuoju etapu užpiltas labai smulkaus žvyro sluoksnis. Sutankinimui pasitarnavo vanduo - taip užpildėme žemesniuose sluoksniuose esančias ertmes. Sulaistymas - labai smagus užsiėmimas karštomis vasaros dienomis, jaunesnysis sūnus čia atrado atsiveriančių kraterių pasaulį :)
Ketvirtuoju etapu išlygintas pagrindas plytelėms. Išilgai aikštelė turi labai nedidelį nuolydį, kuris atkartoja sklypo reljefą ir leidžia neužsistovėti lietaus vandeniui. Idant lengviau sektųsi išlyginti, skersai aikštelės laikinai įkasiau turėtus 3 metalinius vamzdžius (du iš kraštų ir vieną arčiau centro). Čia pasitelkiau gulsčiuką, nes trumposiose kraštinėse ir jų lygiagretėse siekiau horizontalumo. Įkasus vamzdžius darbuotis tapo paprasta - su statybose naudojamu lyginimo įrankiu lengva braukiant per vamzdžius išlyginti pagrindą.
Paprastai plytelės dedamos nuo kraštų, tačiau kadangi tai buvo pirmasis mano bandymas išgrįsti kiek didėlesnį plotą, pagalvojau, jog tikimybė nukreivinti būtų mažesnė, jei pradėčiau nuo vidurinės eilės ir judėčiau kraštų link. Išsitempiau virvelę pirmajai eilei viduryje ir ėmiausi dėti plyteles. Ant sutankinto smulkaus žvyro sluoksnio pyliau susimaišytą smėlio-žvyro ir cemento sausą mišinį nestoru apie pusantro centimetro sluoksniu, dėjau plyteles ir jas pakaldama guminiu plaktuku bei vis pasitikrindama lygumą gulsčiuku, judėjau pirmyn plytelė po plytelės, eilė po eilės. Tarpelius tarp plytelių taip pat užpildžiau sausu smėlio-žvyro ir cemento mišiniu, jį įterpiau šluodama šepečiu. Pabaigoje sulaisčiau. Kur reikėjo, gerai nudžiūvus plytelėms pakartojau tarpelių užpildymą.
Rezutate beliko įkurdinti lauko baldus ir mėgautis ramiais pasisėdėjimais bei pokalbiais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą