Eksperimentas: žydinti pievelė

Naujam eksperimentui gimti nereikia daug: kelių kvadratinių metrų "plikos" žemės bei šaltojo sezono pasidairymų į sėklų asortimentą. Pirma mintis buvo paprasta - nuo ūkinių darbų likusį tuščią žemės plotą užsėti paprastu vejos mišiniu ir taip sutvarkyti vietą, kurioje anksčiau riogsojo ūkiniams darbams skirtas žvyras. Akys jau kurį laiką fiksavo pasiūloje esančius žydinčios pievelės sėklų mišinius. Magėjo pabandyti, tačiau specialiai ruošti žemės nesinorėjo, vis rasdavau kitų prioritetų sode. O čia toks šansas - praktiškai nieko daryti nereikia, lengvai sukedeni žemės paviršių, imi sėklas ir sėji. 

Pirmi žvilgsniai to plotelio pusėn buvo su įtarumu - daigai rodėsi per reti, tačiau laikas viską sudėliojo į savas vietas ir gana sparčiai viskas suaugo į tikrą žydinčią pievelę. Man, prioritetą gėlynuose teikiančiai daugiametėms gėlėms, vienmečių spurtas buvo savotiška atrakcija - gėlės augo ir vystėsi tiesiog akyse. 

Stebėti smagu - prasiskleidžia vis kas nors naujo. Vieną savaitę vyrauja vienos gėlės, kitą - jau kitos. Dabar kaip tik ryškiau plykstelėjo aguonos bei aibė skirtingų rugiagėlių. 

Tiesa ir ta, kad ne visada aišku, kuris daigas bus gėlė, o kuris - piktžolė. Stipriai išstypus daliai daigų dvejojau - piktžolės ar ne. Nutariau luktelėti ir pažiūrėti, kas bus toliau. Pražydo gelsvais ramuniškais žiedais. Google paieška pagal paveikslėlį sufleruoja, kad tai galėtų būti Chrysanthemum coronarium. Ir tas išstypimas visai tinka - suteikia pieveliai daugiasluoksniškumą.

Pasėjusi žydinčios pievelės mišinį įsodinau ir metus paaugintų daugiamečių gėlių daigų (ačiū mamai, turėjusiai jų perteklių). Kol kas pražydo tik kaukazinės žvaigždūnės, tačiau užmačiau ir varpotųjų liatrių keliamus žiedynus. 

Ar eksperimentas pasiteisino? Žiūrint iš šiandienos taško - taip, spalvinga, gražu, smagu stebėti bei atrasti vis ką nors naujo. Taip pat skatina žiūrėti į vietines pievas ir pagalvoti apie tai, kad būtų galima įveisti žydinčią pievelę iš surinktų vietinių pievinių augalų sėklų. Bendru atveju peršasi išvada, kad norint tikro žydinčios pievos efekto, reiktų ne kelių kvadratinių metrų plotelio, o kelių arų. Ar verta turėti didesnį plotą, parodys laikas - norisi įvertinti transformacijas viso sezono ir bent poros metų bėgyje.