Sodo idėja arba pradžių pradžia

Prieš penkerius metus mane užgriuvo norų lavina. Supratau, kad visko 24 arų sklypelis neatlaikys. Susivokti, ko labiausiai noriu savame sode, užduotis ne iš lengvųjų. Dabar manau, kad pakaktų užsimerkti ir įsivaizduoti save einant per svajonių sodą. Vizija, svaja, pojūtis, koks jis turėtų būti, išliktų. Sodo idėjos suvokimas man būtų padėjęs sutrumpinti norų sąrašą, tačiau anuomet bandžiau juos tiesiog sugrupuoti. Paaiškėjo, kad sodas turėtų būti kintantis, įdomus ir gyvas. Toks, kuriame atsispindi metų laikai.

Be to, norėjome šeimos sodo, kuriame gera visiems šeimos nariams. Patogiai išplanuoto, su erdve judėjimui bei žaidimams, ramaus poilsio kampeliu, siūlančio šviežių vaisių ir uogų asorti, pasidabinusio gėlių žiedais ir augančiose medžių lajose saugančio prisiminimus. Būtų galima dėti tašką, tačiau jausmas, kad iki pilno sodo vaizdo trūksta svarbios sudedamosios dalies, neapleidžia. Norėčiau, kad sodas pasakotų istoriją. Mano manymu, žmogui patinka istorijos - ne nuotrupos, ne epizodai, o būtent istorijos. Dar nežinau, kada prabyla sodas, bet juk neįmenamų mįslių nėra, ar ne?