Patikimieji: smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster'

Ruduo - varpinių augalų metas. Vėjo siūruojamos šluotelės ar jose žaidžiantys vakarinės saulės spinduliai sodui suteikia ypatingą nuotaiką. Dekoratyvinių žolių mūsų sode nėra gausu, tačiau smailiažiedžio lendrūno 'Karl Foerster' (Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster') nepastebėti neįmanoma. Myliu šį augalą dėl daugelio priežasčių:

• gerai atrodo visais metų laikais;
• kintantis žiedynų pavidalas - nuo purių iki glaustų smailų;
• sodui suteikia vertikalius akcentus;
• nereiklus augimo sąlygoms;
• gyvybingas, greitai įsiauga, tačiau agresyviai nesiplečia;
• pavasarį atželia anksti.

Tad nieko nuostabaus, kad šis augalas labai dažnai naudojamas viešuose ir privačiuose želdynuose bei daugiamečių augalų asociacija (Perenial Plant Association, trumpiau PPA) 2001 metais išrinko šį lendrūną metų augalu.

Sodelyje lendrūnų 'Karl Foerster' pasodinau gausiau reprezentacinėje zonoje. Pertvarkydama gėlyną atsisakiau kasmet saulėje nusvylančių paprastųjų kadagių 'Arnold'. Jų pamainai reikėjo kitų augalų vertikaliu siluetu. Neišsirenkant tinkamo kandidato iš sumedėjusių augalų tarpo žvilgsnis nukrypo į dekoratyvines žoles. Pasodinusi augalus praėjusių metų ankstyvą pavasarį jau dabar (prabėgus vos metams su trupučiu!) galiu džiaugtis gausiais rusvų smailų varpų guotais.

Tie patys augalai birželio ir liepos mėnesių sandūroje atrodo visai kitaip.

Ypatingas vaizdas būna tada, kai papūtus kiek stipresniam vėjui lendrūnai tarsi vilnija. Purių šluotelių stadijoje po gausesnio lietaus žiedynai išlinksta nusvirdami ir augalas įgauna plastiškesnę formą. Nukritus lašams lendrūnas atsitiesia. Tik po itin gausaus lietaus pasitaiko nulūžusių stiebelių, kuriuos nukirpus augalas atrodo kaip buvęs.

Kadangi smailiažiedžiai lendrūnai yra ankstyvosios sezono žolės, jau gegužės pabaigoje galima džiaugtis paaugusias jų kupsteliais.

Na o žiemą, prieš tai rudenį palikus nenukirptas varpas, pasitaiko dienų, kai galime pasigėrėti puikiu šerkšnotu vertikaliu siluetu.