2014-10-24

O ar valgyti galima?

Šią vasarą, priimant kiek didesnį pulkelį svečių, pasiguodžiau mamai, kad štai, nespėjau susitvarkyti vieno iš gėlynų. O ji ir klausia, ar aš mačiau, kad visi patraukė ne gėlynų apžiūrėti, o prie uogakrūmių. Iš tiesų, dekoratyviąja sodo dalimi daugiau (nei kad tiesiog egzistuojančiu fonu) susidomi tik tie, kurie patys turi galimybę kurti savame kieme. O štai ką nors valgomo, paties nusiskinto, įsimesti į burną norisi kiekvienam. Ne išimtis ir mūsų pačių šeima. Klausimas, ar tai, ką sodiname, bus galima valgyti, nuskamba ne taip jau ir retai. Esame nedideli sodininkai, auginame tik tiek, kad turėtume saują kitą šviežių uogų ir vaisių. Tad ir pasakojimas šįkart apie tai, kaip nepertraukiamai nuo birželio antros pusės iki pat šalnų rasti sode ką nors skanaus. Ir, svarbiausia, augalų tarpe nėra jokios egzotikos, vien įprasti, neįmantrūs augalai.

Mėgautis uogomis pradedame birželio antroje pusėje, pasirodžius pirmosioms žemuogėms ir braškėms. Pas mus braškių sezonas nėra labai ilgas, o štai žemuogės dera iki pat rudens.



Netrukus "ką nors skanaus" kategoriją papildo žirniai, kuriuos su dideliu entuziasmu pavasarį sėja vyresnysis sūnus.


Vėliau - serbentų metas. Teko išbandyti nemažai juodųjų serbentų veislių, kol atradome tokius, kuriuos labai gardu valgyti. Tai "Poezija". Ankstyvi, saldūs, didelėmis uogomis.


Serbentų lėkštę papildo iš dekoratyviosios zonos atkeliaujantis medlievos "Ballerina" derlius. Sodindama šį puošniai žydintį ir gražiai rudenį nusispalvinantį medelį maniau, kad vaisiais džiaugtis paliksime paukščiams. Pakako paragauti. Nuo tada paukščius noriai pavaduojame patys. Be to, uogos nesunoksta vienu metu, o tai labai paranku, norint nusiraškyti tik saują kitą.



Netrukus į lėkštes ir pilvus keliauja agrastai ir šilauogės. Agrastų derlius pas mus nėra stabilus - vienais metais uždera gausiai, kitais, žiūrėk, vos viena kita uoga.




O štai šilauogėmis džiaugiamės labiausiai. Jų norėtųsi ne tik prisivalgyti į valias šviežių, bet ir pasirūpinti atsargomis užšaldant žiemai. O tam penkių krūmelių aiškiai per maža, tad jų gretas planuojame papildyti. Pasodinus skirtingo ankstyvumo krūmelių derėjimo laikas išties ilgas, uogos sunoksta ne vienu metu.


Rugpjūčio mėnesį uogų derlių papildo remontantinės avietės "Polka", derančios iki pat rimtesnių šalnų. 


Ruduo - sėklavaisių derliaus metas, kai skiname kriaušes bei obuolius.



Nepaminėtos liko vyšnios, trešnės ir slyvos. Neatsitiktinai. Gal veisles ne tas parinkome, gal per mažai patyrę sodininkai esame, o gal tiesiog nėra tinkamų sąlygų šiems kaulavaisiams. Per septynerius metus po pasodinimo gausesniu vyšnių derliumi džiaugėmės vos vienais metais, trešnės viena po kitos neatlaikė žiemų, o slyvų medeliai nei žydėt nei vaisių megzt nenori.

Taigi, mūsų keturių asmenų šeimos sode auga ir poreikį turėti sezono metu paskanavimui šviežių vaisių ir uogų tenkina
  • apie 20 kelmelių žemuogių;
  • apie 70 kelmelių braškių;
  • 4 juodųjų serbentų krūmai;
  • 1 baltųjų serbentų krūmas (jei nebūtų, nepasigestume);
  • 5 agrastų krūmai (pakaktų ir mažiau);
  • 3 medlievų "Ballerina" medeliai;
  • 5 šilauogių krūmai (norėtume padvigubinti - patrigubinti);
  • 5m ilgio remontantinių aviečių eilutė (galėtų būti ir daugiau);
  • 3 kriaušių medeliai;
  • 5 obelys (planuojame pasodinti dar keturias).

Ateityje derliaus tikimės iš prieš metus-dvejus sodintų 4 spanguolių ir desertinių veislių 3 sodinių šermukšnių. Neabejoju, kad Jūsų sąrašas būtų kiek kitoks - juk ir skoniai, ir poreikiai, ir galimybės "atimti" dalį žemės iš dekoratyviosios ar poilsiui skirtos sodo dalies skiriasi.

2 komentarai:

  1. MMMM... koks skanus reportažas:) sugraudinot- jau pasiilgau vasaros!

    AtsakytiPanaikinti