Tai, kas svarbiausia

Metų pabaiga - puikus metas stabtelėti ir apmąstyti, kokių metų būta, ką norisi ir planuojama nuveikti sekančiais. 2020-ieji sodeliui - stabtelėjimo ir prioritetų perdėliojimo metai. Anksčiau net nebūtų kilusi mintis, kad galėčiau pati be didelės širdgėlos atsisakyti didžiosios dalies sodelio gėlynų ir juos pakeisti tiesiog žolyte. Kol spėliojate, kodėl atsisakiau 75% sodelio gėlynų, trumpai prabėgsiu sodelio valdomis paminėdama, ko atsisakyta, o kas išliko.

Vidinio kiemelio gėlynas daliniuose pavėsiuose ir šešėlinga eksperimentinė lysvė, besislepianti už vaikų sūpynių bei čiuožynių, paniro užmarštin. Visas plotas iki pat tujų sekantį pavasarį pasitiks žolytės žaluma. Ši erdvė liks minimali, ją pagyvins keletas medelių - pora medlievų 'Ballerina', trejetas rojaus obelaičių.

Buvęs vidinio kiemelio gėlynas ir
buvusi šešėlinga eksperimentinė lysvė (už sūpynių)

Namo reprezentacinės zonos gėlynas, kuriame visą sezoną pirmu smuiku grojo lendrūnai ir kemerai, taipogi panaikintas. Vėlgi, ši zona liks kukli - japoninių šermukšnių 'Dodong' grupelės, pasodintos arčiau kaimo gatvelės, suliepsnos ryškiomis spalvomis tik rudenį. Šone, giliau į sodą - plyti vaismedžių sodelis, o priešingoje pusėje gyvatvorės ties kaimyniniu sklypu kampe glaudžiasi sumedėjusių augalų grupelė, birželį trumpam patraukdama į save dėmesį sumedėjusio bijūno ir kolkvicijos žiedais.

Buvęs reprezentacinis gėlynas

Sekančią kiemo erdvę iš dviejų pusių supo ties šiaurine namo siena suformuotas gėlynas ir saulės spinduliais besimėgavęs geltonai-mėlynas gėlynas. Pirmasis (šiaurinis), išsidėstęs tarp trijų sodinių šermukšnių, pasitiko žiemą tuščias ir pavasarį čia pabirs žolės sėklos. Geltonai-mėlynas gėlynas, sekančiose nuotraukose besantis kairiau, išliko. Jame, kaip ir anksčiau, karaliaus akantai, katžolės ir virblės. 

Buvusio šiaurinio gėlyno saulėtas pakraštys

Buvęs šiaurinis gėlynas (pirmame plane dešiniau) ir
išlikęs geltonai-mėlynas gėlynas (tolimesniame plane kairiau)

Išlikęs geltonai-mėlynas gėlynas (foto iš kitos pusės)

Žvelgiant iš vidinio kiemelio geltonai-mėlyno gėlyno link, žvilgsnį trumpam sustabdydavo centrinis gėlynas-"kiaušinis" su lazdynu 'Red Majestic' šalavijų ir rudeninių mėlitų apsuptyje. Pats plotelis išliko nepakitusios formos, tik žolinius augalus pakeičiau žemaūgėmis šluotelinėmis hortenzijomis 'Bobo'.

Centrinis plotelis-"kiaušinis", kuriame žoliniai augalai
pakeisti žemaūgėmis hortenzijomis 'Bobo'

Išlikusiųjų trijulę (be geltonai-mėlyno gėlyno ir centrinio "kiaušinio") užbaigia daržiukas, kurį visgi derėtų perkrikštyti, mat didžiąją dalį jame užims nebe daržovės, o daugiametės gėlės. Priekinėje lysvėje priešais vynuoges tebesipuikuos bijūnai, o šešėlingas pakraštys priglaudė pirminį filtrą praėjusius pavėsių augalus. Pusę likusių lysvių užėmė daugiametės gėlės, kurios arba pasiliktos ateičiai, kai ateis metas naujiems gėlynams, arba pasodintos pažindinimosi tikslais (eksperimentai, nors ir žymiai kuklesnėmis apimtimis, tęsiasi). 

Daržiukas, kurio plotą pamažu
okupuoja daugiametės gėlės

Pabaigus trumpą turnė po buvusius ir išlikusius sodelio gėlynus, grįžkime prie pokyčius kiemuose nulėmusių priežasčių. Kurį laiką sodelio įrašus sekantys skaitytojai ko gero pamena, kad be aplink namus esančio kiemo (24 arai), kurį ir palietė didieji šių metų apimčių mažinimo pokyčiai, dar esama ir didžiojo sodo (1 ha). Per kelerius pastaruosius metus didžiajame sode pasodinti medžiai ir krūmai, ilgainiui suteiksiantys sodui struktūros. Ėmus pastebėti, kad nebespėju visu sodiniu ūkiu pasirūpinti taip, kaip norėtųsi (tinkamai), nutariau koncentruotis ties tuo, kas svarbiausia. Turiu svajonę, kuri telpa didžiajame sode ir juo nusakoma. Nors medeliai dar jauni ir galima įžiūrėt tik sodo kontūrus, čia būnant mane apima be galo geras jausmas. Ko gero nereikia nė sakyti, kad planų ir minčių į priekį esama ne vieneriems metams, veikiau keliems dešimtmečiams. Dabar svarbiausia - pasirūpinti sodo karkasu (t.y. ~400 medelių ir kūmelių), idant po keletos metų jiems įsiaugus, kai priežiūros reikės žymiai mažiau, galėčiau įgyvendinti kitus sodinius projektus savo svajonių sode.    

Didysis sodas pavasarį

Didysis sodas vasarą

Didysis sodas rudenį

Didysis sodas vėlyvą rudenį

 

Vasarai ritantis į pabaigą, vyresnėlis sūnus žvelgamas į ištuštėjusį kiemą prie namų, paklausė: "Mama, o apie ką dabar rašysi sodelyje?". Atsakiau, kad dėmesio vertų ar nepažintų augalų, kaip kad ir sodinių planų, patyrimų bei atradimų, apstu, tad minčių, kuriomis galima dalintis, neturėtų pristigti. Tereikia tik parėjus iš sodo skirti ramesnę valandėlę joms užrašyti.

Gražių bei kupinų įgyvendintų svajonių ateinančių metų Jums ir Jūsų svajonių sodams!