Devynis kartus pagalvok, dešimtą – sodink

Kai suplanuojame, kur sodinsime, ir numanome, ką galėtume sodinti pagal esamas sąlygas, iki pasičiumpant kastuvą belieka atsakyti į vienintelį klausimą - kaip parinkti, išdėstyti ir derinti augalus tarpusavyje, kad rezultatas džiugintų akį. Čia prasideda visas smagumas (ir sudėtingumas), nes pagalvoti tikrai yra apie ką.

1) Tema. Augalų-kandidatų aibė tampa kur kas lengviau aprėpiama, jei gėlynas ar augalų grupė turi pagrindinę temą ir aiški nuotaika, kurią siekiame sukurti. Tema gali atkeliauti iš prisiminimų, gamtos, potyrių ar būti labiau proziška, pvz. konkreti spalva ar forma. Sodelyje dviejų pagrindinių sudėtinių gėlynų temas padiktavo noras atskirti raudonlapius ir geltonlapius/geltonspyglius augalus, kurių kontrastas ne itin žavėjo. Taip aktyvaus poilsio zonos sudėtinis gėlynas tapo "geltonuoju", o vidiniame kiemelyje apsigyveno solidesni raudonlapiai ir prie jų derantys augalai.

2) Struktūra, "griaučiai". Vaizdas lengvai suvokiamas, kai yra aiški struktūra. Sudėtiniuose gėlynuose "griaučių" vaidmenį atlieka sumedėję augalai, kurie pasižymi pastovumu - jiems nereikia startuoti nuo nulio kiekvieno sezono pradžioje.

Šablonų, kaip išdėstyti struktūrinius augalus, yra ne vienas - jie gali būti išsibarstę tarsi atsitiktinai; jų seka sudaryti užuominą į upės vingius; gali būti pabirę tarsi iš ąsočio - tolstant nuo "išdiliejimo" taško sutinkami vis rečiau; žymėti numanomų nelygiakraščių trikampių viršūnės ir t.t. Vienas iš būdų - rasti patikusį epizodą gamtoje ir jo struktūros šabloną perkelti į savo sodą.

3) Atkartojimas ir ritmas. Tikslingumo ir vieningumo jausmas sukuriamas pakartojant augalus ar jų derinius paskirtame plote. Efektyviausias būdas išgauti ritmą pakartoti pagrindinius, pačius charakteringiausius augalus. Galima atkartoti ir kitus, mažiau pastebimus, bet ne mažiau reikšmingus, augalus. Rišančia gija gali tapti pasikartojančios formos ar spalvos.

4) Proporcija. Esama įvairių patarimų apie proporcijas - koks aukščiausių augalų santykis su gėlyno pločiu, iš kokio atstumo turėtų būti stebimas gėlynas, kad stambiausi augalai atsiskleistų visu savo grožiu, kokiu santykiu naudoti spalvas geltonos ir mėlynos derinyje ir t.t. Ko gero lengviausia neprašauti pro šalį prisiminus "aukso pjūvio" taisyklę. Ar norėtume padalinti atkarpą, ar plotą į dvi dalis, visumos santykis su didesniąja dalimi turėtų būti lygus didesniosios dalies santykiui su mažesniąja dalimi.

Paprastais žodžiais kalbant, mažesnioji dalis turėtų būti šiek tiek didėlesnė už trečdalį.
 
5) Sezoniškumas. Norisi, kad bet kuris planuojamas plotelis atrodytų žaviai visais metų laikais, tačiau visgi dažniausiai yra tam tikras "top" metas. Kiekviename iš sodelio sudėtinių gėlynų esama augalų kiekvienam metų laikui, tačiau proporcijos skirtingos. Aktyvaus poilsio zonos sudėtinis gėlynas savo piką pasiekia vasaros viduryje, o vidiniame kiemelyje gražiausia būna birželio mėnesį ir rudenį.

Pavasarį skelbiantys narcizai pabirę visuose ploteliuose. Parinkdama augalus galvoju apie jų vaizdą viso sezonu metu - nežydėdami jie turėtų išlaikyti gražią kero formą arba nedekoratyvumo periodą maskuoti kaimynai.

6) Aukštis. Jei gėlynas apžvelgiamas iš vienos pusės, augalai žemėja žiūrovo link. Jei plotelis apžvelgiamas iš visų pusių, aukščiausi augalai sodinami kiek patraukus nuo centro ir žemėja plotelio kraštų link.

Ši klasikinė taisyklė garantuoja, kad visi augalai bus gerai matomi. Tačiau priekinėje linijoje pasodinus vieną kitą aukštesnį augalą išvengiama monotonijos, sukuriamas gyvesnis, žaismingesnis, o kartais paslaptingesnis vaizdas.

7) Forma. Žiūrint iš toliau dominuoja formos. Aiškiai išreikšta forma gali pakeisti beformio gėlyno vaizdą, tačiau svarbu prisiminti saiką. Labai supaprastintai žiūrint galima kalbėti apie 4 pagrindines augalų formas: vertikalią, horizontalią, apvalią ir trikampio. Sakysite, kad vertikalumas ne forma ir būsite teisūs. Tačiau ar tai būtų labai ištęstas trikampis, ar elipsė, ar stačiakampis, vis tiek akis fiksuos vertikalų formos pobūdį. Analogiškai su horizontalumu. Apvaliu augalą galime laikyti, kai jis vizualiai užpildo vienaip ar kitaip kiek paspaustą (ar nepaspaustą) apskritimą. Trikampį augalų pasaulyje galime įžvelgti tiek pagrindu tvirtai prisišliejusį prie žemės, tiek balansuojantį ant viršūnės.

Jei pasirenkama ne viena forma, jos derinamos kontrasto principu, pvz. vertikalu - apvalu. Aukšti elementai gražiai žiūrisi žemų apsuptyje. Vertikalios formos elegantiškos, nukreipia žvilgsnį į viršų, apvalios suteikia gyvumo ir žaismingumo, horizontalios - ramybės, pagrindu prie žemės besišliejantys trikampiai - stabilumo, solidumo. Ne mažiau svarbi augalo lapų, žiedų forma. Čia galioja panašūs principai, pvz. šalia augalo su pailgais, linijiškais lapais gražiai žiūrėsis apvalainų lapų savininkas.

8) Faktūra. Ją nulemia lapija, augalo paviršius. Kažkiek padeda asociacija su medžiaga - raštas smulkus ar stambus; paviršius matinis ar blizgus, lygus ar banguotas, aštrus ar švelnus. Panašios faktūros augalai atrodo nuobodžiai, gražiausi deriniai išgaunami prisiminus kontrasto principą.

9) Spalva. Svarbiausia nuspręsti, kokią nuotaiką siekiame sukurti, kokias spalvas ar jų derinius labiausiai mėgstame. Pasirinktas spalvų derinys vyraus tik tam tikru metų laiku, ar taps viso gėlyno tema. Nešina atskiru pasakojimu apie spalvas grįšiu ateityje, o kol kas šį aspektą teatstovauja keletas spalvingų fotografijų.

Kūrybos procesui turiu devynis "įrankius", realizacijai skirtas dešimtasis - kastuvas. Kol mokausi naudotis pirmaisiais devyniais, kasmet tenka paplušėti ir dešimtuoju. Ir, reikia pastebėti, procesas suteikia begalę įvairialypio džiaugsmo. Juk kitaip būtų nuobodoka, ar ne?

Priesmėlyje tarpstantys augalai

Rinktis tuos augalus, kurie patinka mums, ar tuos, kuriems tinka sklypelio sąlygos? Gamta ir selekcininkai pasirūpino, kad nereiktų ieškoti atsakymo į šį hamletišką klausimą. Inventorizacija trumpa - ne itin derlingas priesmėlio dirvožemis,  saulėta, 4-5 USDA atsparumo šalčiui zona.

Iš sumedėjusių augalų šįkart paminėsiu tuos, kurie vos po kelių sezonų ėmė gaivinti vešlumos ištroškusias akis. Putinalapis pūslenis 'Diabolo' kone tobulas augalas - nereiklus, gyvybingas, sparčiai auga, gausiai žydi birželio mėnesį, nokstančios sėklos ilgai puošia kūmą, žiemą dėmesį atkreipia įdomi žievė. Be to, lengvai formuojamas, pakantus genėjimui, nesudėtinga padauginti auginiais, o ir kenkėjų nesu pastebėjusi.

Physocarpus opulifolius 'Diabolo'

Ne mažiau pagyrimų nusipelno baltoji sedula 'Elegantissima'. Lapeliai visą sezoną puošiasi baltu pakraščiu, žiemą itin išryškėja šakelių raudonis, krūmas vešlus nuo pat žemės.

Cornus alba 'Elegantissima'

Gana vėlai sprogstansti baltažiedė robinija 'Umbraculifera' formuoja gražią rutulio formos lają. Kiekvieną ankstyvą pavasarį nugeniu jos šakas palikdama vos kelis centimetrus pernykščio prieaugio.

Robinia pseudoacacia 'Umbraculifera'

Kompaniją žydinčioms alyvoms palaiko rūšinės niponinės lanksvos. Jų žydėjimas nėra ilgas, tačiau labai efektingas.

Spiraea nipponica

Dauguma mūsų senolių mylėtų augalų maloniai kvepėjo. Ne išimtis ir  jazminai. Dabar rinktis tikrai yra iš ko - "tradiciniai", pilnaviduriai, aukšti, žemi, geltonlapiai...

Philadelphus coronarius 'Aureus'

Vasaros pabaigoje ir rudenį laurus skina šluotelinės hortenzijos. Atsparios šalčiui, mažiau reiklios dirvožemiui už kitas savo giminaites. Žydėjimo maratoną pradeda rugpjūčio pradžioje. Sendami žiedai keičia spalvą - ima rausti. Žiedynus nukerpame tik ankstyvą pavasarį, tad ir žiemą šluotelinės hortenzijos traukia žvilgsnį it magnetas.

Hydrangea paniculata 'Limelight'

 
Keliaudama nuo pavasario iki rudens prisiminsiu gėles, kurios puikiai jaučiasi mūsų sklypelyje ir pateisina dekoratyvumo lūkesčius. Pirmosios pavasarį pasveikina smulkiasvogūnės gėlės. Balandžio pradžioje greta krūmelių žiedus skleidžia krokai.

Crocus 'Prince Claus'

Vėliau pražysta labai laukiamos paprastosios šilagėlės. Nuostabios gėlės - po žydėjimo dar apie mėnesį jas puošia sėklų "pūkučiai", o smulkiai karpyti lapai sudaro dailius kerelius iki pat vėlyvo rudens. Lengviausiai pasidauginti sėjant ką tik surinktas sėklas.

Pulsatilla vulgaris 'Rubra', Pulsatilla vulgaris 'Alba'

Gegužės pradžia - narcizų metas. Patogu juos sodinti tarp daugiamečių gėlių (katžolių, šalavijų, snapučių, viendienių, šilagėlių...), kurios vėliau savo lapija pridengia gelstančius narcizų lapus.

Narcissus jonquilla 'Pipit'

Apie gegužės vidurį žydi žemaūgiai vilkdalgiai. Jų didysis pasirodymas trumpas, tačiau struktūriški lapai yra kur kas dekoratyvesni likusio sezono metu, nei aukštaūgių barzdotųjų vilkdalgių.

Iris (SDB) 'Velvet Caper', Iris (SDB) 'Ornament'

Visžalė rūdgrūdėlė - nuostabus augalas gegužės pabaigai. Po žydėjimo ją patartina nugenėti paliekant maždaug trečdalį stiebelių ilgio. Vėliau suželia dailiomis pagalvėlėmis.

Iberis sempervirens

 Pavasario pabaigoje pasirodymą pradeda dekoratyvieji česnakai. Nedidelio ūgio karatavinius česnakus galima sodinti tarp minėtųjų rūdgrūdėlių.

Allium karataviense

 Aukštesniuosius česnakus sodinu tarp sibirinių vilkdalgių. Tiktų ir netoli alyvų, mat žydi panašiu metu.

Allium aflatunense, Allium 'Purple Sensation'

Pirmoje vasaros pusėje žydi sibiriniai vilkdalgiai. Paprastai rašoma, kad jie reiklesni drėgmei, tačiau auga puikiai. Žalių lapų kerai gražūs išlieka iki rudens. Pasodinus didėlesnę grupę vėjyje lapai tarsi vilnija.

Iris sibirica 'Alba'

Greta miskanto, kurio kerelis subujoja vėlai, pasodinau skaistenius. Tuščią erdvę savo žiedais jie užpildo birželio pirmoje pusėje. Vėliau žiedynai nukerpami ir vieta užleidžiama kaimynui.

Chrysanthemum coccineum

Vienas geriausių pilkalapių augalų -  žiloji veronika. Žydi mėlynomis žiedų varpomis birželio antroje pusėje, vėliau jas nukirpus lieka pilkas lapų kilimėlis.

Veronica incana

Žemiau nuotraukoje panašiu metu žydintis bevardis citrininis čiobrelis, kuris puikiai tinka pridengti žemei. Pro tankias pagalvėles praktiškai neišlenda piktžolės.

Thymus citriodorus NOID

Birželio mėnesį žydi snapučiai  'Johnson's Blue'. Pasiteisinęs derinys - galinėje linijoje snaputis, vidurinėje - puošnusis šilokas, pridengiantis snapučio kero apačią, priekinėje - raudonoji alūnė 'Scintillation', žydinti visą mėnesį.

Geranium 'Johnson's Blue'

Heuchera sanquinea 'Scintillation'

Dėl ilgo pirmojo ir pakartotinio žydėjimų vertinu gojinį šalaviją 'Ostfriesland' ir nuostabųjį šalaviją 'Adora Blue'. Pastarasis nedidelio ūgio, galima pasidauginti sėklomis, nukirpus žiedynus pakartotinis žydėjimas tęsiasi nuo rugpjūčio antros pusės iki pat šalnų.

Salvia nemorosa 'Ostfriesland'

Salvia superba 'Adora blue'

Birželio antroje pusėje žydintį katilėlį ‘Prichard’s Variety’ taipogi galima pakviesti bisui rugpjūčio mėnesį.

Campanula lactiflora ‘Prichard’s Variety’

Liepos pradžioje kiemo karalienėmis tampa azijinės lelijos - nereiklios ir lengvai auginamos svogūninės gėlės. Sodinant patartina svogūną patalpinti į smėlio "burbulą" ir taip sumažinti puvinių tikimybę.

Lilium (Asiatic) 'Netty's pride'

Panašiu metu pasirodo ir mėlynlapės poavižės 'Pendula' varpos. Jos kupsteliai gražūs visais keturiais metų laikais ir rezultato netenka ilgai laukti - kereliai gana sparčiai didėja.

Helictotrichon sempervirens 'Pendula'

Liepos pradžioje pražysta ir alūnės  'Cascade Dawn'. Kitu metu akį traukia tamsūs su pilku apnašu lapai.

Heuchera americana 'Cascade Dawn'

Alūnių tarpe viena mylimiausių - galingu keru želianti  'Magic Miracle'. Man ji labiausiai patinka nežydinti, t.y. tada, kai puikių lapų keras aiškiai matyti.

Heuchera 'Magic Miracle'

Jei reiktų išrinkti daugiametę gėlę Nr.1, ja neabejotinai taptų faseno katžolė ‘Walker’s Low’. Žydi be pertraukos nuo gegužės pabaigos iki pat šalnų, itin mėgstama bičių. Nesisėja, taigi neturi rūšinės pusseserės ydos. Ja itin džiaugiuosi antroje vasaros pusėje, kai pastebimas trumpas atokvėpis gėlynuose.

Nepeta fassenii ‘Walker’s Low’

Liepos antroje pusėje ateina metas viendienėms. Nereiklios, pasodintos vienoje vietoje gali augti ilgai. Pedantiškesniam sodininkui gali pasiūlyti ir tam tikrą meditacijos formą - vienas žiedas žydi vos vieną dieną, tad nužydėjusiųjų šalinimas gali tapti kasdienio pasivaikščiojimo po sodą dalimi. Žemiau matomų viendienių jau nebeauginu, o naujesnių veislių gausaus žydėjimo dar teks palaukti.

Hemerocallis

Nereiklios ir paprastosios kraujažolės ‘Red Velvet’.

Achillea millefolium ‘Red Velvet’

Liepos pabaigoje savo stipriu kvapu, didingu stotu ir milžiniškais žiedais užburia OT grupės lelijos. Varpomis pasipuošia lendrūnai 'Karl Foerster'.

Calamagrostis x acutifolia 'Karl Foerster', Lilium (OT) 'Sonora'

Varpiniai augalai rudenį vieni iš pastebimiausių. Nedidelio ūgio miskantas 'Yaku Jima' žavi elegantiška lapija ir auga pakankamai sparčiai.

Miscanthus sinensis 'Yaku Jima'

Na ir pabaigai seni geri puošnieji šilokai. Žydi ilgai, gausiai lankomi bičių, kero forma nepriekaištinga. Be to, žavingai atrodo žiemą apsnigtomis kepurėmis.

Sedum spectabile

Funkcija ir forma

Ar pamenate lietuvių liaudies pasaką apie vilką, kuris panoręs išsikepti duonos žmogų klausinėjo amato paslapčių? Ir vis nekantravo: "ar jau galima valgyti?". Panašiai ir aš, sugrupavusi norus, tryškau entuziazmu sodinti pirmuosius augalus. Žvarbstantys rudens orai pasiūlė puikų būdą energijos pertekliui įžeminti - kasti, sodinti ir persodinti ant popieriaus. Iš tėčio lūpų išgirdusi frazę "kiemo erdvės" supratau, kad pradėti visgi reiktų nuo sklypo skaidymo į funkcines zonas.

Galvojant apie reprezentacinę zoną viskas atrodė labai paprasta – skirti plotelį tarp gatvelės ir fasadinės namo pusės bei pasistengti, kad visais metų laikais būtų puošnu, bet tuo pačiu santūru ir neperkrauta. Kadangi į estetinį šios zonos vaizdą lygiomis teisėmis pretenduoja tiek šeimininkai, tiek praeiviai ir svečiai, man priimtina atviros reprezentacinės zonos idėja. Nuo gatvelės ją atskyrėme žema žvilgančiojo kaulenio gyvatvore, o palei takelį, vedantį namo link, įrengėme sudėtinį gėlyną.

Tiesa, kiekvienais metais grįžtu į šią zoną nešina kastuvu ir naujomis mintimis, kaip įgyvendinti nelemtąją dalį „santūru ir neperkrauta“. Bet šįkart tema ne apie tai, tad keliaukime toliau.

Daugiausiai laiko praleidžiame gyvenamojoje zonoje – užsiimame mėgstama veikla, dirbame buities darbus, ilsimės, priimame svečius. Kad būtų jauku, čia įkurdinau pagrindinius gėlynus. Šią zoną, nors funkcijos neretai ir persipina, sąlyginai padalinome į tris dalis: ramaus poilsio, vaikų ir aktyvaus poilsio. Kadangi čia norėjosi privatumo, ramaus poilsio ir vaikų zonoms skyrėme vidinį kiemelį.

Tolėliau yra aktyvaus poilsio zona, apjuosta sudėtinių gėlynų. Dažniausiai būtent čia gainiojame kamuolį, žaidžiame badmintoną ar laidome skraidančiąją lėkštę.

Mano nuomone, gyvenamojoje zonoje turi pakakti vietų, skirtų prisėsti. Juk norisi tai gaivaus pavėsio, tai saulės spindulių, tai ramumos, tai šurmulio. Be to, gera stabtelėti ir pasigėrėti sodu.

Mūsų sode ūkinei zonai priklauso vieta aplink ūkinius pastatus bei naudingasis sodas, t.y. vaismedžių bei vaiskrūmių sodai, daržas. Pirmaisiais metais visą naudingąjį sodą įkurdinome vienoje vietoje.

Vis dėlto po kelerių metų supratau, kad patogiau būtų nedideliam daržiukui, vaiskrūmiams ir vaismedžių sodui skirti atskirus plotelius. Vieni vaismedžiai man atrodo kur kas estetiškiau, be to, neturi dalintis maisto medžiagomis su kaimynais. O ir daržo gėrybės dažniau prisimenamos, kai kelias iki jų trumpesnis.

Funkcinių zonų išdėstymas sklype priklauso nuo jo formos, namo ir kitų statinių vietos, orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu ir nuo to, kas supa sklypą. Pas mus pirmasis vietą surado vaismedžių sodas, įsikūręs derlingiausioje priesmėlio dirvožemio sklypo vietoje. Reprezentacinės zonos šone prisiglaudė vyšnių sodelis, nebeišsitekęs vaismedžiams skirtoje dalyje. Vidurinėje sklypo dalyje išsidėstė gyvenamoji zona, vaikams skirtą plotelį parinkome tolėliau nuo gatvės ir įvažiavimo į kiemą. Ūkinį pastatą apjuosė likusi ūkinės zonos dalis.

Pasirūpinus patogumu (funkcinėmis zonomis), atėjo metas sode apgyvendinti linijas ir formas bei padalinti sodą į mažesnes erdves. Nuo linijų pasirinkimo priklauso bendras sodo vaizdas, atsiranda tvarka ir aiškumas, išryškėja stilius, suformuojamas sodo pagrindas.  Kaimo aplinka ir iš vakarų pusės plytintys laukai su mišku horizonte skatino rinktis neformalų stilių. Tuo metu bevartydama mamos senus laikraščius apie sodą radau kuklų informacijos trupinėlį apie „S“ formos linijas bei straipsniuką tokiu ar panašiu pavadinimu „Apvalu, apvalu ir labai labai gražu“. Nebepamenu apie ką jis buvo, bet netrukus ėmiau raityti apskritimus, ovalus ir lenktas linijas popieriaus lape. Viename, antrame, trečiame...  Nors kiek dėmesio vertos versijos būdavo „primatuojamos“ kieme – ant šviežio sniego išpėduodavau planuojamų želdinių ribas. Šis būdas pasiteisino, tad jį prisimenu nutarusi pakoreguoti esamas linijas.

„S“ ir „C“ formos linijos suformavo užuominas į apskritimus ir elipses, kurie vizualiai atveria nedideles sodelio erdves. Šios linijos suteikia judėjimo pojūtį, palydi žvilgsnį per sodą, atitraukdamos jį nuo sklypo ribų ar vesdamos nuo vieno krašto prie kito. 

Takeliai atkartoja tas pačias linijas. Kad būtų patogu vaikčioti, jų vingiai gaubia tiesę.

Pradžioje pasakojimo minėtas vilkas duonos taip ir neišsikepė. O ar mes, surentę sodelio karkasą, jau galėjome sodinti?