Prireikė nemažai metų, kad suprasčiau tai, ką šiandien galiu pasakyti vienu sakiniu. Daugelio metų bandymų, vingiuotų takelių, sprendimų, kurie atrodė „gal taip, o gal ne“, ir nuolatinio jausmo, kad kažkas dar neįvardyta.
Prieš šešerius metus, rašydama apie sodo planavimo etapus ir principus (Sodo planavimo etapai ir principai), nujaučiau, kad ateis diena, kai prie šios temos grįšiu kalbėdama iš savos praktinės patirties. Tuomet rašiau, kad svarbiausia yra sodo idėja – pagrindinė mintis, kuri viską sujungia į vieną visumą. Tik tada dar nežinojau, kad pati prie jos eisiu ilgu keliu.
Mano atveju pirma ėjo vežimas (sodo kūrimas) ir tik iš paskos jo – arklys (sodo idėjos suvokimas). Pirmiausia sodinau, formavau, ieškojau, taisiau, o tik po to supratau, kodėl visa tai darau. Ieškojau atsakymų į pavienius klausimus: kaip formuoti erdves, kokią želdynų formą pasirinkti, kaip pristabdyti vakarų vėjus, kokią gyvatvorę sodinti palei sklypo kraštą, ar gėlynai turėtų turėti ryškų „top“ momentą, ar žydėti visą sezoną. Tik vėliau pamačiau, kad visi šie klausimai sukosi aplink vieną, daug gilesnį. Iš atskirų fragmentų, besidėliojančių sode lyg kaleidoskope, ėmė ryškėti sodo pagrindinė mintis.
Kalbant apie sodo idėją, atspirties tašku paprastai tampa norai ir poreikiai bei vieta ir kontekstas. Būtų sąžininga pačiai atsakyti į tuos klausimus, kuriuos buvau uždavusi Jums prieš šešerius metus tinklaraščio įraše. Taigi, pradedam.
Kaip įsivaizduoju savo svajonių sodą?
Saikingas, tačiau su gyvybe. Atspindintis metų laikus. Tiek su erdve sielai išsiskleisti, tiek su jaukiu prieglobsčiu, kai jo reikia. Kviečiantis keliauti per jį, apsukti ratą. Tvarkingas, tačiau ne sterilus. Su užuomina į natūralumą, bet be laukinio chaoso. Su spalvomis, tačiau be jų triukšmo.
Kokia sodų stilistika mane žavi?
Sodai, turintys aiškią struktūrą, linijas ir formas, bet tuo pačiu leidžiantys atsiskleisti natūralumui – siūlantys lengvumą, tėkmę, bei neperkrautus derinius.
Kokią nuotaiką turėtų spinduliuoti sodas?
Ramią, lengvą, natūraliai tvarkingą.
Kokias funkcijas turėtų talpinti sodas?
- Erdvė kūrybai ir „įsižeminimui“ – pasikapstymai sode, sodo kūrimas, augalų pažinimas bei estetikos dėsnių patyrimas per praktiką.
- Ramus poilsis – skirtingos vietos pabūti, prisėsti (pavėsis/saulė, vienam/dviems/kompanijai).
- Susibūrimas, valgymas – atvira/uždara vietos su stalu ir apšvietimu vakare, laužavietė, kartkartėmis valgio gaminimas lauke, vaismedžiai ir vaiskrūmiai saviems vaisiams ir uogoms.
- Aktyvus poilsis – krepšinis, badmintonas, futbolas, skersinis, ...
Ką jame veiksime?
Kursime ir tyrinėsime, ilsėsimės ir atsipalaiduosime, bendrausime ir valgysime, judėsime ir žaisime.
Kokie poreikiai tų, kurie taip pat naudosis sodu?
Savi vaisiai ir uogos, erdvė dūkti bei judėti, atokvėpis nuo šurmulio, „pasikrapštymai“ su savais pomėgiais.
Ar yra elementų, be kurių savo sodo neįsivaizduoju?
Medžiai, krūmai, daugiametės gėlės bei žolynai. Skulptūra. Tekantis vanduo - čiurkšliukas ar upeliukas. Supynės.
Norėčiau uždaro ar atviro sodo?
Uždaresnio, siūlančio jaukumą bei privatumą, tačiau turinčio ir langą į erdves už sodo ribų su galimybe žvilgsniui nuslysti į tolius.
Kas man svarbu, kokią savęs dalelę norėčiau atspindėti sode?
Man svarbu aiškumas, racionalumas, paprastumas ir tėkmė (kai negali sustoti ir norisi veikti).
Kokioje vietovėje yra sodas, kokia aplinka jį supa, koks vyraujantis kraštovaizdis? Koks istorinis vietovės kontekstas?
Sodas yra nedidelio, ~50 sodybų, kaimo pakraštyje. Aplinkinis kraštovaizdis atviras su dirbamais laukais ir pievomis, įsiterpusiais miškeliais bei krūmynais. Reljefas švelniai banguotas – nėra visiškai lygus, bet ir ne kalvotas. Į vakarų pusę nuo sodo plyti laukai su tolumoje matomu nedideliu mišku, kuriame vyrauja eglės ir beržai, pakraščiais auga krūmynai. Esama ir labiau smėlėtų miško pakraščių su pušimis, ir šlapynių, kurias mėgsta gervės. Sodą juosia kaimo gatvelės vingis. Kaime kelios senesnės sodybos, dauguma namų statyti prieš penkiasdešimt metų. Tolimesnėse apylinkėse esama ir pilkapynų, ir šventviečių, ir dvarų sodybų, tačiau pats kaimas neturi ryškių gamtos ar istorinių traukos objektų, tad yra ramus, gyvenantis savu kasdieniu ritmu.
Klausimai atsakyti, atsakymai pačios labai atidžiai perskaityti bei palydėti neskubių apmąstymų, tad dirva sodo idėjai išpurenta. Kaip ten bebūtų, sodas visų pirma yra žmogaus atspindys. Kokie esame, kas mums svarbu, atsispindi ir mūsų sode kaip mūsų vertybių bei gyvenimo būdo išraiška. Man norėtųsi sukurti sodą, kuriame derėtų du iš pirmo žvilgsnio priešingi dalykai — žmogaus tvarka ir gamtos tėkmė. Mėgstu aiškumą ir struktūrą, visame kame ieškau tvarkos, paprastumo ir dėsningumo. Chaosas ne man. Tuo pačiu vertinu gamtą, jos natūralumą bei ritmą. Tad manasis sodas ir būtų apie aiškumą, ramybę ir natūralų gyvenimo bei gamtos pulsą. Jame derėtų struktūra ir natūralumas. Sodas keistųsi kartu su metų laikais, atskleisdamas skirtingas nuotaikas. Tai būtų vieta, kurioje galima judėti, ilsėtis, būti, stebėti, kurti ir jausti.
Po šių apmąstymų (ir keliolikos metų savo sodinės kelionės) jaučiuosi pagaliau galinti aiškiai įvardinti savojo sodo idėją. Štai ji:
Sodas, kuriame dera struktūra, natūralumas ir gamtos ritmas.
Išgryninusi sodo idėją, galiu kryptingai bei tvirčiau žengti sekančius žingsnius, susidėlioti praktinius sodo kūrimo principus, aiškiai matyti, kas sode jau nuveikta reikiama kryptimi, ko trūksta, kas perteklinio, bei kokie žingsniai laukia. Apie visa tai - vėlesniuose sodelio tinklaraščio įrašuose. Kelionė tęsiasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą