Sodo planas (4 dalis)

Džiaugiuosi po paskutiniojo įrašo ("Sodo planas (3 dalis)") komentaruose užsimezgusia diskusija ir joje išsakytomis idėjomis. Daug peno apmąstymams, postūmių alternatyvioms versijoms! Šiandien sumedėjusių augalų sodinimo schema antrajai sklypo daliai. Tokia, kokia nugulė ant popieriaus lapo prieš kelias dienas, dar nepublikavus plano pirmajai sklypo daliai.

Čia pagrindiniais augalais taip pat pasirinkti

• himalajiniai beržai (Betula utilis);
• baltosios eglės (Picea glauca);
• raudonieji ąžuolai (Quercus rubra). 

Papildantys augalai jau kiti. Šių gojelių tema - spalvinga, išraiškinga žiema bei ruduo. Augalai ryškesni, charaktingesni, dekoratyvesni. Naudojami ne vien rūšiniai augalai:

• mažalapė liepa (Tilia cordata) "Winter Orange";
• cukrinis klevas (Acer sacharum);
• pilkasis klevas (Acer griseum);
• žaliažievis klevas (Acer tegmentosum);
• šermukšnis (Sorbus) "Joseph Rock";
• šermukšnis (Sorbus) "Flan Rock";
• baltoji sedula (Cornus alba) "Siberian Pearls";
• gausiažiedis kaulenis (Cotoneaster multiflorus);
• šluotelinė hortenzija (Hydrangea paniculata) "Limelight" ar kita veislė.

Didesniajam gojeliui, esančiam sklypo kampinėje dalyje parinkti augalai su išraiškinga šakų spalva - baltakamieniai beržai, rausvai rudi pilkieji klevai, sedulos raudonomis šakelėmis, žaliažieviai klevai, žiemą išryškėjančiomis oranžinėmis šakelėmis liepa. Rudeniui stiprų charakterį suteikia nuraustantys ir kontrastingas geltonas uogas vedantys šermukšniai "Joseph Rock".

Ties dešiniąja sklypo kraštine palei keliuką į kitą sklypo dalį išrikiuoti tomis pačiomis dekoratyviomis savybėmis pasižymintys, tik siaurą lają turintys šermukšniai "Flan Rock".

Mažesnysis gojelis, prigludęs prie skritulio formos erdvės, orientuotas į spalvingas uogas ir žiedus - atkartoti šermukšniai "Joseph Rock", jiems į kompaniją parinkti gausiažiedžiai kauleniai.

Dvi atskiras zonas padeda formuoti šluotelinių hortenzijų grupelės ties juodosios pušies soliteriu. Jų dideli rusvi žiedynai žiemą papildys kampinio gojelio spalvų gamą, o vasaros antroje pusėje ilgai džiugins žiedais.

Sudėjus greta pirmosios ir antrosios sklypo dalies sumedėjusių augalų sodinimo schemas išryškėja sklypo skirstymas erdvėmis, numatytosios judėjimo kryptys. Siekta sukurti sodą su miško atspindžiais formuotuose gojeliuose. Tik, lyginant su natūralia gamta, kur kas išraiškingesnais ir ryškesniais niūriausiu metų laiku. Lyg dekoratyvesnė miško versija, tarpinis variantas tarp natūralizmo ir stipraus dekoratyvizmo.

Vertinant planą iškyla tie patys klausimai:

• ar pakankamai išgryninta pagrindinė idėja, ar ji jaučiama sode;
• ar nepakaktų mažesnio augalų rūšių skaičiaus norimam tikslui pasiekti, kurių augalų vertėtų atsisakyti;
• ar nepažeisti svarbiausieji augalų komponavimo principai;
• kokiems sprendimams vidinis intuityvus balsas sako "ne".

Pratęsiam diskusiją?

Sodo planas (3 dalis)

Surentus sklypo karkasą ("Sodo planas (1 dalis)") ir sudarius sumedėjusių augalų kandidatų sąrašą ("Sodo planas (2 dalis)), ėmiausi kurpti sumedėjusių augalų sodinimo schemą. Nors augalai-kandidatai buvo pasirinkti griežtai laikantis sodo vizijos, vis tik jų pasirodė per daug. Negano to, sąraše pynėsi "laukinukai" ir dekoratyvesni augalai (ačiū už komentarą Aistei, "Smėliadėžės" tinklaraščio kūrėjai). Kol minčių fronte vyravo šiokia tokia sumaištis, radus laisvesnę minutėlę pavartydavau turimas sodo dizaino ir augalų žinynų knygas. Taip atėjo mintis, kad nepaisant bendrystės reiktų kiekvienai sodo zonai, apsuptai medžių gojelių, suteikti savitų bruožų. Pastebėjau, kad nemažai mano pasirinktų augalų M. Navasaičio knygoje "Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms" įvardijami kaip ornitochoriniai (paukčius priviliojantys) medžiai ir krūmai. Tarsi kas būtų užkūręs pirmyn varantį vidinį varikliuką - tebūnie nuošaliausioji sodo zona paukščių gojumi! Netrukus išsikristalizavo augalų sąrašas šiai sodo erdvei:

• himalajiniai beržai (Betula utilis);
• baltosios eglės (Picea glauca);
• kalninės pušys (Pinus mugo);
• raudonieji ąžuolai (Quercus rubra);
• amerikiniai uosiai (Fraxinus americana);
• ginaliniai klevai (Acer ginnala);
• miškinės ievos (Prunus padus);
• paprastieji šermukšniai (Sorbus aucuparia);
• paprastieji lazdynai (Corylus avelana);
• juodavaisės aronijos (Aronia melanocarpa).

Remiantis aukščiau minėta knyga, toks sodas galėtų privilioti pasivaišinti sėklomis bei vaisiais ar sukti lizdus sniegenas, kikilius, medšarkes, riešutines, devynbalses, svilikus, alksninukus, dagilius, kryžiasnapius, strazdus, karvelius keršulius, genius, kėkštus, svirbelius. Būsiu nepaprastai laiminga, jei suaugusiame sode lankysis bent nedidelė dalis šių paukščių.

Pirmiausia planą su jau pažymėtais beržais, juodosiomis pušimis ir vaismedžiais papildžiau kalninėmis pušimis. Iš jų suformavau nedidelį masyvą, kuris tarsi užtvara stabdys žvilgsnį, besiritantį nuo hipotetinio pastato žemiausiosios sklypo dalies link. Tuo pačiu sukuriamas ramus fonas vėlesniuose etapuose galintiems atsirasti sodo elementams. Numačiau vietas stambiausiems lapuočiams - raudoniesiems ąžuolams ir porai amerikinių uosių. Gojelio užnugaryje vyrauja baltosios eglės ir paprastieji lazdynai, formuojantys rimtesnę priedangą nuo vyraujančių vėjų ir svetimų žvilgsnių. Kontrastingai rudens spalvai išgauti netoli uosių  įkurdinau keletą ginalinių klevų. Priekinėje linijoje vietą rado uogas nokinantys paprastieji šermukšniai ir juodavaisės aronijos. Juos išdėliojau pakaitomis, kad sukurti oranžinių-juodų uogų ritmą. Gojelio šonuose kukliai prigludo kelios miškinės ievos. Štai ir viskas, šios sodo dalies sumedėjusių augalų sodinimo schema baigta.

Trumpai sau leidus pasvajoti apie rytinį paukščių ulbesį ar tylias žiemos akimirkas praskaidrinančius paukščius, imuosi antrosios sodo dalies plano. Bet apie jį sekančiame įraše.

Sodo planas (2 dalis)

Sklypas suskirstytas į pagrindines sodo erdves ir numatytos vietos "vedantiesiems" augalams (žr. įrašą "Sodo planas (1 dalis)"). Metas sudaryti sumedėjusių augalų gojelių sodinimo schemas. Prieš pradėdama dėlioti augalus popieriaus lape, parinksiu galimą jų asortimentą. O kad nenutolčiau nuo sodo vizijos,  dar kartą žvilgteliu į bendruosius principus: 

• kintantis sodas, kuriame būtų aiškiai juntami metų laikai;
• artimesnis supančiai aplinkai sodas, kiek įmanoma harmoningiau įsiliejantis į įprastą kraštovaizdį;
• praktiškumas priežiūros ir įgyvendinimo atžvilgiu.

Ką šios gairės reikštų pasirenkant medžius ir krūmus? Idant sodas būtų įdomus visais metų laikais, reiktų rinktis gražiai žydinčius, išraiškingus vaisius vedančius, dailiai nusispalvinančius rudenį ar išskirtinę žievę turinčius augalus.

Su antruoju punktu kiek sudėtingiau. Norisi sukurti artimesnį mūsų kraštovaizdžiui sodą, bet tuo pačiu įsileisti daugiau dekoratyvumo, neapsiriboti tik įprastais mūsų miškams augalais. Nusprendžiu išlaikyti pagrindinius supančios aplinkos bruožus neužkertant sau  kelio parinkti įdomesnius augalus. Minčių bandau pasisemti dairydamasi į tolumoje plytintį beržyną-eglyną. Jo pakraščiuose glaudžiasi krūmokšniai, o visai greta, kur dirva staiga tampa smėlinga, tai vienur, tai kitur stiebiasi pušelės. Puiku! Kuriamo sodo beržams į kompaniją galiu parinkti egles, o kaip pavienius stambesnius medžius sodinti pušis. Žinoma, teks pasistengti išlaikyti tinkamą lapuočių ir spygliuočių santykį. Be to, augalai turėtų būti žalialapiai/žaliaspygliai, nes būtent tokie būdingi mūsų šalies kraštovaizdžiui. Gojelių pagrindą ketinu formuoti iš rūšinių augalų.

Nuo norų dalies perėjus prie praktinių aspektų imu galvoti apie sklypo sąlygas. Priesmėlis, tik pakankamai nedidelėje nužemėjančioje sklypo dalyje yra derlingesnė dirva. Gyvename 4 ir 5 USDA atsparumo šalčiui zonų sandūroje. Vadinasi, turiu rinktis atsparius šalčiui ir pakantesnius lengvesniam dirvožemiui augalus. Kiek įmanoma, atsižvelgsiu į atsparumą ligoms ir kenkėjams.

Po tokių apmąstymų turiu augalų pasirinkimo kriterijus:

• pagrindas - beržai ir eglės;
• pavieniui augantys - pušys;
• papildantys augalai, pasižymintys bent viena iš savybių:
  o   gražūs žiedai;
  o   dekoratyvūs vaisiai;
  o   spalvinga lapija rudenį;
  o   išskirtinė žievė;
• žalialapiai/žaliaspygliai;
• didžioji dalis - rūšiniai augalai;
• atsparumas šalčiui;
• pakantumas lengvesniam dirvožemiui;
• kiek įmanoma didesnis atsparumas ligoms ir kenkėjams.

Rinkdamasi augalus išstudijavau miškų ūrėdijų bei patikimų sodinukų augintojų parduodamų augalų sąrašus. Svarstydama augalų kandidatūras rėmiausi informacija, pateikiama lietuvių autorių knygose:

1. Navasaitis M., Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms, Kaunas, 2008 ;
2. Januškevičius L., Medžiai ir krūmai aplinkai puošti, Vilnius, 2013;
3. Januškevičius L., Baronienė V., Liagienė D., Sumedėjusių augalų introdukcija ir aklimatizacija bei jų rezultatai ir perspektyvos Lietuvoje, Kaunas, 2006.

Pirmoji knyga labai parankiai suskirstyta skyreliais pagal augalų dekoratyvumo savybes (pvz. "Medžiai ir krūmai dekoratyvine žieve bei puošniomis šakelėmis", "Ovališki ir skėstašakiai aukšti medžiai", "Medžiai ir krūmai raiškios rudeninės spalvos lapais" ir t.t.), glaustai aprašomi augalo poreikiai, nurodomas atsparumas šalčiui, yra informacijos apie augalų derinimo principus. Antrojoje kiekvienai aprašomai rūšiai nurodomi rekomenduojami auginimui Lietuvos regionai, pateikiamas atsparumas šalčiui, aprašomos auginimo sąlygos. Trečioji turi kone šimtą puslapių besitęsiančią ir itin pravertusią lentelę, kurioje be kitos pateikta ir informacija apie daugelio Lietuvoje auginamų augalų rūšių ir jų kultivarų aklimatizacijos laipsnį (nurodoma viena iš septynių grupių: pradedant nušąlančiais iki žemės ar sniego paviršiaus baigiant neapšąlančiais bei gausiai derančiais).

Ir štai, turiu augalų - kandidatų sąrašą:

• Himalajiniai beržai (Betula utilis) - tiksliau, veislės "Doorenbos" sėjinukai, kuriuos patys išauginome iš nuo šio medžio prieš penkerius metus surinktų sėklų. Pasirinkimą lėmė akinamo baltumo kiek vyresnių medžių kamienai ir šakelės. Tikėtina, kad šie beržai Lietuvoje užaugs žemelėsni už įprastus karpotuosius beržus. Žinant sklypo ir jo erdvių dydžius tai pliusas - medžio šakų, lajos bei kamieno proporcijos geriausiai suvokiamos iš dukart, o ryšys su aplinka - iš triskart didesnio nei jo aukštis atstumo.
• Baltosios eglės (Picea glauca) - pasirinkimą lėmė M. Navasaičio knygoje pateikta informacija apie šių eglių nereiklumą dirvožemiui. Jau seniai mano dėmesį išėjus pasivaikščioti traukia itin graži, gausiai deranti, kiek į viršų kylančiomis šakelėmis netolimos sodybos eglė. Jei neapsirinku identifikuodama - būtent baltoji. Gera žinia - tikėtina, kad puikiai augs ir pas mus. Be to, šios eglės užauga gerokai žemesnės už mums įprastas paprastąsias egles, o tai puikiai dera su apie himalajinius beržus internete papildomai rasta informacija.
• Juodosios pušys (Pinus nigra) -  sutikite, pušys ilgais spygliais turi daug žavesio. Kodėl būtent ši iš ilgaspyglių? Viena vertus, atsparesnė ligoms, nei, tarkim,  geltonoji (P. ponderosa), kita vertus - sodinukai lengvai prieinami.
• Kalninės pušys (Pinus mugo) - į sąrašą pateko kaip neaukšti puikų foną sudarantys spygliuočiai. Pasitarnaus formuojant nedidelį masyvą, kuris priverstų sustoti  žemiausios sklypo dalies link slystantį žvilgsnį (bet apie tai jau kitame įraše).
• Raudonieji ąžuolai (Quercus rubra) - pasirinkti dėl raiškios rudeninės lapų spalvos, pakankamo atsparumo ligoms, mažesnių reikalavimų dirvos derlingumui, gana spartaus augimo.
• Amerikiniai uosiai (Fraxinus americana) - masina prisiminimai apie tėvų sodyboje paprastuosius uosius gausiai nutūpusias sniegenas ir knygose rasta informacija apie gražiai pagelstančius rudenį lapus. Nors ir įvardijami kaip reiklūs dirvožemiui, bet rusena viltis, kad galbūt tarptų žemiausioje sklypo dalyje. Į sąrašą įtraukiu (nors nesu tikra dėl šio medžio buvimo galutiniame sklypo plane).
• Cukriniai klevai (Acer sacharum) - sprendimą įtraukti į sąrašą lemia informacija apie ryškiau nei paprastųjų klevų pagelstančius ir paraudonuojančius lapus.
• Sidabriniai klevai (Acer sacharinum) -  nereiklumas drėgmei ir dirvožemiui, spartus augimas, atsparumas ligoms ir kenkėjams. Ši informacija tampa lemiama prisiminus bandymus šį rudenį surinkti nepažeistų paprastojo klevo lapų puokštę. Be to, L. Januškevičiaus knygoje sidabrinis klevas įvardijamas kaip puikus pasirinkimas didesnėms sodyboms.
• Pilkieji klevai (Acer griseum) - dėmesį patraukia dėl išskirtinės rausvai rudos spalvos žievės, kuri lupasi plonomis skiautėmis. Randu papildomos informacijos apie gražią raudonomis, oranžinėmis ir rausvomis spalvomis nusispalvinančią rudeninę lapiją. Dėl nedidelio ūgio ir išskirtinių dekoratyvinių savybių puikiai tiks gojelių priešakinėms linijoms.
• Žaliažieviai klevai (Acer tegmentosum) - šviesiai žalia balsvai dryžuota šakų žievė, elegantiškai gelstantys lapai rudenį. Kaip ir pilkasis klevas, nedidelio ūgio. Jei pasikliauti papildomai rasta informacija, nereiklus dirvožemiui.
• Ginaliniai klevai (Acer ginnala) - neaukštas, nereiklus dirvožemiui medelis, rudenį nusispalvinantis raudonai. Lengvai prieinamas - nebrangiai galima įsigyti miškų ūrėdijų medelynuose.
• Mažalapės liepos "Winter orange" (Tilia cordata "Winter Orange") -  mėgstamiausio medelyno pasiūloje ją pastebėjau prieš keletą metų. Ryškiai oranžinės jaunos šakelės puikiai praskaidrintų niūresnes žiemos dienas.
• Miškinės ievos (Prunus padus) - kvapūs balti žiedai, tamsios spalvos vaisiai, geltonų, oranžinių, bronzos spalvų lapija rudenį. Nereiklumas augimo sąlygoms. Nematau priežasčių neįtraukti į sąrašą šio paprasto, bet anaiptol neprasto, medelio.
• Šermukšniai "Joseph Rock", "Dodong",  "Golden Wonder" (Sorbus "Joseph Rock", "Dodong",  "Golden Wonder") -  baltos žiedų kekės, ryškūs vaisiai, vyraujančių raudonų (oranžinių) spalvų lapija rudenį. Kažkurį iš šių šermukšnių būtinai sodinsime.
• Glotniosios medlievos "Ballerina" (Amelanchier laevis "Ballerina") - kaip ir šermukšniai, augalas "trys viename" - žiedai, vaisiai (be to dar ir itin gardūs), spalvinga oranžinių tonų rudeninė lapija. Savame sodelyje išbandytas patikimas variantas.
• Juodavaisės aronijos "Galicanka" (Aronia melanocarpa "Galicanka") - dar vienas augalas iš serijos "trys viename". Tikiuosi, šis paprastai krūmu augantis ir sodria raudona rudens spalva pasižymintis augalas padės į sodą privilioti sparnuočių.
• Baltosios sedulos "Siberian Pearls" ir raudonosios sedulos "Midwinter Fire" (Cornus alba "Siberian Pearls", Cornus sanguinea "Midwinter Fire") - sedulų veislės žalios spalvos lapais vasarą. Pasirinkta baltoji sedula užauga 2-3m aukščio krūmu, rudenį lapai bordo spalvos, kurių fone išryškėja baltos uogos, šakelės žiemą atkreipia dėmesį raudoniu. Raudonoji sedula formuoja žemesnius krūmus, rudens lapija kremiškai geltona, geltonai oranžinės šakelės žiemą šviečia iš toli.
• Gausiažiedžiai kauleniai (Cotoneaster multiflorus) - puikūs elegantiški dideli krūmai svyrančiomis šakelėmis, itin gausiais nedideliais baltais žiedeliais, vėliau subrandinantys ryškiai raudonas uogas. Ir kaip be jų galėjom išsiversti ligi šiol?
• Paprastosios alyvos (Syringa vulgaris) - konkrečių veislių kol kas neišsirinkau, pasiliksiu šį malonų darbą vėlesniam laikui. Alyvos - vieni mėgstamiausių mano augalų, be jų pavasario neįsivaizduoju. Iš pradžių dėl noro jas sodinti gojelių pakraščiais kiek dvejojau. Tačiau vaizdas, kurį teko kartą matyti, iki šiol vis iškyla atmintyje - pamiškės su guotais sužėlusiomis ir gausiai pražydusiomis alyvomis. Toks laukiniu tapęs, kadaise žmogaus buvusią kaimynystę liudijantis grožis.
• Kanadinės alyvos "Royalty" (Syringa prestoniae "Royalty") - 2-3m krūmas, žydi kiek vėliau už paprastąsias alyvas. 
• Amūrinės alyvos (Syringa amurensis) - aukštesnės už paprastąsias, žydi vėlai - birželio pabaigoje - liepos pradžioje. Reiklesnės dirvos derlingumui ir drėgnumui. Vis tik pabandyti pasodinti žemiausioje sklypo dalyje kelis krūmus galbūt vertėtų.
• Smulkialapės alyvos, Mejerio alyvos "Palibin" (Syringa microphyla, Syringa meyeri "Palibin") - žemesni ir smulkesniais žiedais krūmai.
  Gal sąraše alyvų kiek per daug? Laimei, laiko sąrašo trumpinimui dar turiu...
•  Paprastieji putinai (rūšiniai ir "Xantocarpa"), sodiniai putinai, kvapieji putinai, Saržento putinai "Onondaga"(Viburnum opulus, Viburnum opulus "Xantocarpa", Viburnum lantana, Viburnum carcephalum, Viburnum sargentii "Onondaga") - gražiai žydinčių ir patikimų rytinėje Lietuvos dalyje (atsparumo šalčiui prasme) krūmų pasirodo nėra tiek daug.  Putinai vieni iš jų, tačiau labai puolami kenkėjų. Dažnas iš Jūsų ko gero esate matę amarais kibte apkibusius naujus putinų ūglius ir lapus. Kita vertus, uogomis žiemą nukibę krūmai, viliojantys paukščius, būtų geras pasirinkimas. Dvejoju... Gal pradėjus dėlioti augalus lape apsisprendimas palengvės?
• Šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata) - konkrečios veislės, kaip ir paprastųjų alyvų atveju, kol kas neįvardinu. Šis gausiai antroje vasaros pusėje žydintis krūmas savo dekoratyviosiomis savybėmis mano manymu labiausiai išsiskiria iš kitų šiame sąraše esančiųjų. Tiktų kiek tolėliau nuo gojelių esančiose ir dekoratyvesnėse sklypo dalyse.

Labai džiaugiuosi, kad turėjote kantrybės perskaityti iki galo :) Jei kilo minčių, parašykite komentarą. Galbūt Jūsų pastebėjimai padės sudėti paskutinius taškus ant "i" pasirenkant augalus.

Sodo planas (1 dalis)

Prieš mane beveik tuščias popieriaus lapas, kuriame dviejų gretimų sklypų, kartu užimančių kiek daugiau nei 90 arų, kontūrai. Realybėje tai už pusšimčio-šimto metrų nuo namų esantis žemės lopinėlis. Lopinėlis, kuriame žingsnelis po žingsnelio bėgant metams galėtų materializuotis didžioji svajonė. O kokia gi dar gali būti sodininko mėgėjo svajonė? Žinoma, tik Didelis Nuostabus Sodas!

Nors plynas laukas atviras bet kokiems norams, juos tenka išgryninti ir apibendrinti, idant turėti bendruosius principus:

• kintantis sodas, kuriame būtų aiškiai juntami metų laikai;
• artimesnis supančiai aplinkai sodas, kiek įmanoma harmoningiau įsiliejantis į įprastą kraštovaizdį;
• sodas, kuriame juntami tiek erdvės, tiek jaukumo pojūčiai (keletas skirtingo dydžio erdvių);
• sodas, nuosekliai vedantis žmogų iš vienos erdvės į kitą (paprastas aiškus planas);
• šeimos sodas, kuriame yra vietos skirtingoms veikloms (aktyvūs žaidimai, ramus poilsis, nemažas vaismedžių sodas);
• praktiškumas priežiūros ir įgyvendinimo atžvilgiu.

Sodas bus kuriamas daugelį metų, tad planas turėtų būti kiek įmanoma universalesnis. Kai kurie norai šiandien tėra tolimas miražas, tačiau netgi jiems turėtų būti numatytos erdvės. Kita vertus, realizavus mini variantą vietoj maxi, sodas turėtų atrodyti išpildytas. Papildomas apribojimas - planas turi būti toks, kad galėtų būti tiek vienas bendras, tiek du atskiri pilnaverčiai sodai. Taigi, šiame etape reikalingas sodo planas, kuriame suformuotos sodo erdvės, numatyti pagrindiniai sodo griaučius atstojantys želdiniai.

Paprastai planuojant sodą atspirties tašku tampa statiniai. Nors mūsų atveju pagrindinis tikslas yra sodas, hipotetinę vietą numatome ir jiems. Apskritimais lape įrėminu dvi didžiąsias erdves ir jas apjungiu "S" formos linijomis, numatančiomis pagrindinę judėjimo "ašį" sode. 

Kairiojoje lapo pusėje arčiau statinio esantis apskritimas įrėmina pagrindinę poilsiui skirtą erdvę. Viršutinės dešiniosios lapo dalies apskritimas formuoja nuošalesnę erdvę, kuri mano vizijose apsupta medžių su laužaviete centre.

Abiejuose sklypuose numatau vietas vaismedžių sodui . Kairiajame sklype vaismedžių sodas randa vietą ant "S" formos judėjimo ašies vingio. Taip vieno bendro sodo atveju kelias iš vienos didžiosios erdvės į kitą suskaidomas etapais. Dviejų atskirų sodų atveju vaismedžių sodas padėtų išlaikyti sklypus uždaresnius ir žymėtų dalį ribos.  

 
Žaliu pieštuku paspalvinu medžių grupėms/gojeliams skirtus plotelius. Pirma, tai yra neatsiejama "didžiojo sodo paveikslo" (tai, kokį sodą regiu svajose) dalis. Noriu matyti sprogstančius medžių lapus, regėti žydinčius krūmus, rudens spalvų fiestą, apsnigtas eglių šakas, svajoju jausti miško atspindį visai greta. Antra, grupelėmis/gojeliais išdėstyti medžiai lengviau integruosis į įprastą kraštovaizdį. Trečia, tai puiki apsauga nuo vyraujančių vakarų vėjų. Ketvirta, pasirinkus rūšinius, atsparius šalčiams augalus ir juos susodinus laisva schema, supaprastėja priežiūra, nereikia rūpintis atsodinimu praradus atskirą augalą. Penkta, toks sodo karkasas ilgaamžis. Netoli kairiojo vaismedžių sodo medžių apsuptyje numatau vietą nedideliam papildomam poilsiui skirtam kiemo statiniui.

Norisi gojelius vienijančio elemento, kuris būtų tarsi vedlys sode. Šią funkciją patikiu beržams baltais kamienais, kurie matomi net atslenkant sutemoms. Per gojelius brėžiu "S" formos punktyrinę raudoną liniją, ties kuria vėliau tarsi atsitiktinai išdėstysiu beržus. Ši linija lyg veidrodinis "S" formos pagrindinės judėjimo ašies atspindys.

Numatau vietas stambesniems pavieniams medžiams. Keliuką dešiniojo sklypo link iš vienos pusės įrėminu siauralajų lapuočių medelių eile.

Palei raudoną punktyrą laisvai išdėstau beržus. Juodu zigzagu ties atviresnėmis sklypo ribomis pažymiu vietas vaiskrūmiams.

Plano karkasas yra. Įdomu, ar numatytos erdvės bus aiškiai matomos palikus plane vien tik hipotetinių pastatų kontūrus ir pagrindinius augalus? Su minimaliomis korekcijomis perbraižau planą. Pilka spalva pažymiu naudingąjį sodą, sodria žalia stambesnius medžius, šviesiai žalia - beržus. Pieštuku punktyrine linija pasižymiu medžių gojelių/grupių ribas sekančiam planavimo etapui.

Ant stalo gula sumedėjusių augalų žinynai, inteneto naršyklėje vis dažniau surenku miškų ūrėdijų, medelynų bei medžių sėklas parduodančių puslapių adresus. Tai reiškia tik viena - planas dar nebaigtas ir tęsinys bus :)

Tuzinas gėlių

Besibaigiant metams įprasta sudarinėti geriausiųjų dešimtukus, šimtukus ir pan. Dažno sodininko-mėgėjo simpatijas žoliniams augalams šimtukas lengvai talpintų. Tuo tarpu dešimtukas ankštokas rėmas, ypač jei norisi aprėpti visą sezoną. Tad pasinaudojus dvyliktaine skaičiavimo sistema surinkau savųjų gėlių tuziną, be kurio šiandien mūsų sodo neįsivaizduoju.

1. Narcizai 'Amor' (Narcissus 'Amor')
   Sode puikiai atrodo neįmantrių žiedų gausiai žydinčios narcizų veislės, tokios kaip 'Amor'.
2. Sibiriniai vilkdalgiai (Iris sibirica)
   Pasodinus didesnėmis grupelėmis gaunamas stulbinamas efektas žydėjimo metu. Renkuosi rūšinį augalą dėl neįnoringumo.
3. Kirgiziniai česnakai 'Purple Sensation' (Alium aflatunense 'Purple Sensation')
   Nuostabiai papildo sibirinius vilkdalgius, dėmėsį traukia net ir nužydėję ažūriški burbulai.
4. Katžolė 'Walker's Low' (Nepeta fassenii ‘Walker’s Low’)
   Nepamainomas beveik visą sezoną žydintis augalas, pasirinkimas nr.1 kiekvienam saulėtam lengvesnio dirvožemio sodui.
5. Bijūnai 'Seedling Krasnovy' (Paeonia lactiflora 'Seedling Krasnovy')
   Puiki kero forma, graži žiedų spalva, itin tvirti stiebai.
6. Gojiniai šalavijai 'Caradonna' (Salvia nemorosa 'Caradonna')
   Vertikalios žiedynų žvakės gražiai dera gėlyne su kitų formų žiedais. Nupjovus po pagrindinio žydėjimo žydi pakartotinai.  
7. Vilnotoji notra 'Helen von Stein' (Stachys lanata 'Helen von Stein')
   Puikus pirmosios linijos augalas, pašviesinantis gėlyną. Platūs švelnūs lapai gražiai kontrastuoja su smulkios faktūros augalais.
8. Bobramunis 'E.C.Buxton' (Anthemis tinctoria ‘E.C.Buxton’)
   Gėlės "ramuniškais" žiedais turi ypatingo žavesio ir paperka savo paprastumu. Bobramuniai mūsų sode jaučiasi geriau nei ežiuolės ar baltagalvės, tad būtent jie ir papuola į sąrašą.
9. Švelnusis akantas (Acanthus molis)
   Įspūdingi lapai, išskirtiniai žiedynai, stambūs ilgaamžiai kerai.
10. OT grupės lelija (Lilium (OT) 'Conca d'Or')
    Sodą pripildo sodraus aromato. Aukštos, stambiais žiedais, gražiai persipina baltos ir geltonos atspalviai.
11. Puošnieji šilokai (Sedum telephium)
    Patikimi, gausiai žydi rudenį, gražios pilkšvai melsvos spalvos kerai. Žiedynai nepaprastai žavingai atrodo su sniego kepurėmis.
12. Kininiai miskantai "Yaku Jima" (Miscanthus sinensis 'Yaku Jima')
    Lengvas, elegantiškas, neaukštas (miskantų tarpe) keras.

O koks būtų Jūsų gėlių tuzinas?

Pažintis: didžiažiedė rusmenė, pajūrinė balža, kupstinis barzdūnas 'Wildwest'

Dažnam sodininkui nesvetimas jausmas, kad jo valdos tarsi eksperimentinis laukas, į kurį keliauja vis nauji, iki tol sode neauginti, augalai. Mūsų šeimos kiemas ne išimtis. Tik šį sezoną, gėlynams įgavus pastovesnį pavidalą, atsirado atskira 3m x 2m eksperimentinė lysvė. Šiandien pirmasis pasakojimas apie naujokus, kurie mūsų sode praleido ne mažiau kaip vienerius metus ir jau patyrė visų metų laikų išbandymus.

Didžiažiedė rusmenė (Digitalis grandiflora) mano dėmesį augintojų kataloguose patraukė gerokai anksčiau. Savame kieme pasodinau atsiradus ploteliui, kuriame dalį dienos karaliauja pavėsis. Sudomino tai, kad ši rusmenė daugiametė, tad norint turėti kasmet žiedų, nereikia pastoviai rūpintis sėjinukais, kaip kad auginant dvimetes jų giminaites. Be to, gėlyno idėjai labai tiko šaltai gelsva žiedų spalva. Vertikalus siluetas dar vienas šios gėlės pliusas, suteikiantis gėlynui formų įvairovės. Didžiausias atradimas - išties ilgas žydėjimas. Tad nieko nuostabaus, kad ši rusmenė ne tik pasiliko sodelyje, bet ir gavo didesnį plotelį, nei buvo numatyta iš pradžių.

Digitalis grandiflora
(Didžiažiedė rusmenė)

Pajūrinė balža (Crambe maritima) labai įdomus ir įspūdingas augalas. Soduose auginama dėl plačių, išraiškingų, gražiomis bangomis suklostytų lapų. Pavasarį pasirodantys lapeliai violetiniai, vėliau beaugdami tampa melsvos spalvos.

Crambe maritima (Pajūrinė balža)

Crambe maritima (Pajūrinė balža)

Birželio pradžioje augalas iškelia baltą kvepiančių žiedų kepurę. Žydi kone mėnesį. Nužydėjus liepos pradžioje lieka žiedų kotelių ažūras.

Crambe maritima (Pajūrinė balža)

Crambe maritima (Pajūrinė balža)

Netrukus prie augalo pagrindo ima augti nauji lapeliai, tad senuosius stiebus ir lapus po kurio laiko pašalinu. Užaugus naujiems lapams iki pat sezono pabaigos gėlynas puošiasi išraiškingais pajūrinės balžos lapais. Dauginti galima būtų sėklomis, tačiau man pavyko pasidauginti šaknų dalimis. Sodinant pirmuosius augalus vienam iš jų nutrūko nemaža dalis šaknies. Nutrūkusią dalį pasodinau netoliese ir iš jos išaugo pora naujų augalų. Kaip matyti iš nuotraukų, balža primena kopūstą. Tiesa, šis "kopūstėlis" nemenkų matmenų, tad sodinant reiktų skirti apie 1 kvadratinį metrą ploto. Teko stebėti aplink skraidančius kopūstinius baltukus, bet priešingai nei kopūstai darže, balžos savuosius lapus išsaugojo. Pajūrinėms balžoms reikia gerai drenuoto dirvožemio, tad mūsų priesmėliuose jaučiasi puikiai.

Kupstinis barzdūnas (Schizachyrium scoparium) 'Wildwest' atželia pavasarį gana vėlai ir visą sezoną niekuo ypatingu neišsiskiria. Tačiau rudenį išmuša jo valanda. Rugsėjo mėnesį kupstai, svarinami žiedynų, įgauna plastiškas formas. Vėliau kerai nusidažo bronziniais atspalviais. Na o spalio mėnesio antroje pusėje žiedynai papūra. Kupstinis barzdūnas išties išskirtinė dekoratyvioji žolė, kuri puikiai jaučiasi lengvame priesmėlio dirvožemyje.

Schizachyrium scoparium 'Wildwest'
(Kupstinis barzdūnas 'Wildwest')

Schizachyrium scoparium 'Wildwest'
(Kupstinis barzdūnas 'Wildwest')