2015-02-05

Sodo planas (3 dalis)

Surentus sklypo karkasą ("Sodo planas (1 dalis)") ir sudarius sumedėjusių augalų kandidatų sąrašą ("Sodo planas (2 dalis)), ėmiausi kurpti sumedėjusių augalų sodinimo schemą. Nors augalai-kandidatai buvo pasirinkti griežtai laikantis sodo vizijos, vis tik jų pasirodė per daug. Negano to, sąraše pynėsi "laukinukai" ir dekoratyvesni augalai (ačiū už komentarą Aistei, "Smėliadėžės" tinklaraščio kūrėjai). Kol minčių fronte vyravo šiokia tokia sumaištis, radus laisvesnę minutėlę pavartydavau turimas sodo dizaino ir augalų žinynų knygas. Taip atėjo mintis, kad nepaisant bendrystės reiktų kiekvienai sodo zonai, apsuptai medžių gojelių, suteikti savitų bruožų. Pastebėjau, kad nemažai mano pasirinktų augalų M. Navasaičio knygoje "Medžiai ir krūmai parkams bei sodyboms" įvardijami kaip ornitochoriniai (paukčius priviliojantys) medžiai ir krūmai. Tarsi kas būtų užkūręs pirmyn varantį vidinį varikliuką - tebūnie nuošaliausioji sodo zona paukščių gojumi! Netrukus išsikristalizavo augalų sąrašas šiai sodo erdvei:
  • himalajiniai beržai (Betula utilis);
  • baltosios eglės (Picea glauca);
  • kalninės pušys (Pinus mugo);
  • raudonieji ąžuolai (Quercus rubra);
  • amerikiniai uosiai (Fraxinus americana);
  • ginaliniai klevai (Acer ginnala);
  • miškinės ievos (Prunus padus);
  • paprastieji šermukšniai (Sorbus aucuparia);
  • paprastieji lazdynai (Corylus avelana);
  • juodavaisės aronijos (Aronia melanocarpa).
Remiantis aukščiau minėta knyga, toks sodas galėtų privilioti pasivaišinti sėklomis bei vaisiais ar sukti lizdus sniegenas, kikilius, medšarkes, riešutines, devynbalses, svilikus, alksninukus, dagilius, kryžiasnapius, strazdus, karvelius keršulius, genius, kėkštus, svirbelius. Būsiu nepaprastai laiminga, jei suaugusiame sode lankysis bent nedidelė dalis šių paukščių.

Pirmiausia planą su jau pažymėtais beržais, juodosiomis pušimis ir vaismedžiais papildžiau kalninėmis pušimis. Iš jų suformavau nedidelį masyvą, kuris tarsi užtvara stabdys žvilgsnį, besiritantį nuo hipotetinio pastato žemiausiosios sklypo dalies link. Tuo pačiu sukuriamas ramus fonas vėlesniuose etapuose galintiems atsirasti sodo elementams. Numačiau vietas stambiausiems lapuočiams - raudoniesiems ąžuolams ir porai amerikinių uosių. Gojelio užnugaryje vyrauja baltosios eglės ir paprastieji lazdynai, formuojantys rimtesnę priedangą nuo vyraujančių vėjų ir svetimų žvilgsnių. Kontrastingai rudens spalvai išgauti netoli uosių  įkurdinau keletą ginalinių klevų. Priekinėje linijoje vietą rado uogas nokinantys paprastieji šermukšniai ir juodavaisės aronijos. Juos išdėliojau pakaitomis, kad sukurti oranžinių-juodų uogų ritmą. Gojelio šonuose kukliai prigludo kelios miškinės ievos. Štai ir viskas, šios sodo dalies sumedėjusių augalų sodinimo schema baigta.


Trumpai sau leidus pasvajoti apie rytinį paukščių ulbesį ar tylias žiemos akimirkas praskaidrinančius paukščius, imuosi antrosios sodo dalies plano. Bet apie jį sekančiame įraše.

8 komentarai:

  1. Patarčiau į Navasaičio knygą ir į patį nežiūrėti kaip į Dievuką;) Primenu, kad tai dendrologinė knyga. Ir sakyčiau visiškai dendrologinė, su dizainu - nieko bendra. Jei negalvoji apie dendrologinę kolekciją, pakištą po pavadinimu 'paukščiams privilioti', tai na..truputį paleisk tą knygą..Dekoratyvieji maišosi su laukinukais, ar tikrai akies neerzins tas visas miksas? Ypač kalninės pušys tame visame reikale...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už komentarą, turėsiu ką dar kartą apgalvoti :)

      Panaikinti
    2. Dėl kalninių pušų ir pačiai kirbėjo dvejonė. Toje vietoje norėjosi žemesnio ūgio masyvo nei prie sklypo kraštinės prisišiejęs gojelis (dėl ribotos erdvės tarp šio masyvo ir pastato). Man labiau prie dūšios variantas, kad masyvo formuojamas atitvaras būtų ramus, kiek įmanoma vienalytiškesnis, o didysis gojelis būtų įvairesnis, atrandamas tik užėjus į skritulio formos erdvę.
      Didžiojo gojelio augalai man visi „laukinukai“, rūšiniai, žmogaus nepatobulinti... Taikiau, kad trys pagrindiniai augalai (beržai, eglės, ąžuolai) apimtų ~70 % gojelio tūrio, kiti papildytų. Komentaro keliamas klausimas matyt būtų ar tikrai jie visi dera kartu. Galbūt patrumpinus jų asortimentą darni visuma lengviau pasiekiama? Kiek rūšių pakaktų? Kurias vertėtų atmesti? Kokiu kriterijumi vadovautis?

      Panaikinti
  2. Aš dar siūlyčiau pasvarstyti apie medžių ir krūmų lajos formas. Lazdynai turi plataus piltuvo formos lają. Ar nepasimes šalia jų himalajiniai beržai, ypač jei jie Lietuvoje augs žemesni ir smulkesni? Lazdynai Lietuvoje tikrai auga nesmulkūs :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėliodama augalus galvojau apie tai, kas bus matoma priešakinėse linijose (žvelgiant iš gojelio ribojamo skritulio vidaus), o kas slėpsis giliau ir tarsi sudarys priekyje esantiems augalams foną. Internete peržiūrėdama nuotraukas su himalajiniais beržais pastebėjau, kad jie gražiai žiūrisi tamsiai žaliame fone. Aš tamsiai žalią foną bandžiau formuoti iš eglių bei lazdynų, dėliotų galinėje linijoje. Priekinę liniją paįvairinau smulkesniais už himalajinius beržus augalais - šermukšniais ir aronijomis. Juos dėliojau taip, kad vienur priekyje paliktų beržus "groti pirmu smuiku", kitur juos švelniai pridengtų. Ar iš tiesų teisingas mano įsivaizdavimas, kad priekinėje linijoje esančių augalų forma aiškiai suvokiama, o toliau esančių forma dalinai prigęsta ir augalas labiau tarnauja kaip spalvinė (tamsiai žalia) dėmė? Gal siekiant nuosaikumo augalų įvairovėje fonui sukurti pakaktų ir eglių? Kurie dar iš augalų žvelgiant iš šono iškrenta savo forma iš bendro konteksto?
      Kiek radau info, iš himalajinių beržų galima tikėtis 8-12m. Lygindama lazdynus aplink esančiose priesmėlingose sodybose ir tėvų sodybos priemolyje matau, kad čia jie tepasiekia 50-70% savo ūgio.

      Panaikinti
    2. Didelė įvairovė lajos formų prasme, tada kontrastai ir niuansai ir pagal aukščius, ir pagal formas ir dar pagal faktūrą. Tai suvaldyti sunku..
      Naudočiau principą kad kontrastuotų pagal 1 kriterijų, pagal kitus - būtų neutralūs/panašūs.

      Fonui rinkčiausi kažką savo charakteriu nuosaikesnio nei eglės..

      Panaikinti
    3. Kadangi aš ne profesionalė, tai į mano samprotavimus labai rimtai žiūrėti nereikia, bet vis galvoju apie tą planą ir noriu pasidalinti dviem mintimis. Pirmoji apie beržus. Jei norisi jiems sudaryti kontrastą, tai svarbiausia, kad tas kontrastas būtų kamienui. Taigi kontrastui galima rinktis nebūtinai aukštus augalus. Kita mintis ta pačia tema - kontrastą galima išgauti perspektyva, kai beržai kiek atitraukiami į priekį nuo kitų augalų švariomis grupelėmis.
      Antroji mintis susijusi su ta kalnapušių eile. Jei jau siekiama natūralistinio stiliaus, ar ne geriau būtų tą eilęs suskaidyti į grupeles, pakartojant didžiąsias pušis ir kuriant pievą su "pabėgusiomis" iš miško pušelėmis, kaip iš tikro pievose ir būna?

      Panaikinti
    4. Labai geri pastebėjimai, Aiste. Man rodos fotografavimas geros patirties davė:)

      Panaikinti