Kai išsiaiškiname savo norus ir jau regime mintyse didįjį sodo paveikslą ("big picture"), svarbiausia apmąstymų ašimi tampa formos. Ir visai nesvarbu, ar planuojame visą sodą, ar pokyčiai paliečia tik atskirą jo epizodą (pvz. gėlyną). Štai čia labai praverčia "spalvų išjungimo" pratimas - smagus užsiėmimas ilgesniam vakarui belaukiant pavasario.
Nuotraukose - vienas iš sodelio gėlynų, kurio centrine ašimi tapęs lazdynas 'Red Majestic'. Iš tiesų, 2012 metų vaizdas pernelyg margas net patraukus nuošalin spalvas.
2013 metais gėlyne atsiranda aiškesnis formų kontrastas į priekines linijas įžengus vilnotosioms notroms 'Helen von Stein'.
2017 metų nuotraukose - ryškiausias (gal net per ryškus) formų kontrastas, o ir fonas tampa pernelyg chaotišku ir gožiančiu erdvę.
2019-aisiais fonas "nebelipa" iš už jam skirtų ribų, o pokyčiai gėlyno augalijos formose spinduliuoja ramesnę nuotaiką. Visgi vienas kitas Kristofo česnako burbulas kaip akcentas priekinėje linijoje nepamaišytų. Norint kuplesnio vaizdo, praverstų ir aukštėlesnės gėlės (formuojančios lengvą šydą) centrinėje gėlyno dalyje.
Fonas gražesnis 2019m, bet gėlynas, bent jau nespalvotas, tai 2017 labai žavus
AtsakytiPanaikintiAčiū, Lina.
Panaikinti