Jaunų sėklavaisių formavimas arba kam sodininkui reikalingi skalbinių segtukai?

Lietuvoje sodai sunkiai įsivaizduojami be vaismedžių. Būtų ganėtinai sunku rasti sodą, kuriame neaugtų nei viena obelis. Žiedais apsipylęs obelų sodas kutena dažno lietuvio širdį. Ir derlius pasitinkamas su džiaugsmu. Kasmet pavasarinėse mugėse populiariausi būna būtent vaismedžių sodinukai. Taigi, perkame, sodiname ir bandome formuoti idant sulauktume išsvajoto derliaus.

Sodelyje sėklavaisiams siekiame suformuoti katilo formos lają (atvira centrine dalimi) idant medelis gautų daugiau saulės šviesos. 3-4 pagrindines šakas formuojame maždaug 1-1,2m aukštyje. Taip vaismedžius lengviau aprišti žiemai ir apsaugoti nuo užsukančių kiškių.

Dažnas įsigytas sodinukas dar nebūna pasiekęs mūsų norimo aukščio, tad jį pirmaisiais metais paliekame stiebtis aukštyn, išgenėdami tik apatines šakeles iki maždaug 60cm aukščio. Taip pradedame formuoti bešakį kamieną ir, stipriau negenėdami, leidžiame medeliams įsitvirtinti naujoje vietoje. Jei pagrindinės šakos formuojamos žemiau (0,6-1,0m aukštyje) ar įsigyti sodinukai yra aukštesni, tada toliau aprašyti antrųjų metų darbai atliekami jau pirmaisiais metais.

Antrųjų metų ankstyvą pavasarį (apie kovo vidurį) tęsiame bešakio stiebo formavimą šalindami per žemai esančias šonines šakeles ir pagrindinio stiebo viršūnę kerpame norimame aukštyje (apie 1,1-1,2m). Tai paskatina medelį leisti ūglius žemiau pjūvio vietos. Vėlesniais metais teks parinkti 3-4 artimiausias horizontaliai padėčiai šakas ir medelį formuoti toliau. Ant horizontaliai padėčiai artimesnių šakų susiformuoja daugiau žiedinių pumpurų, taigi, vaismedį skatiname ne tik žaliuoti, bet ir auginti vaisius. Be to, tokios šakos lengviau išlaiko gausų derlių, neišlūžta (didelės plėštinės žaizdos sunkiai gyja). Dažniausiai literatūroje patariama parinktas šakas atlenkti pririšant svarelius arba naudojant atatampas (prie šakelių pririštas virveles įtempti įsmeigiant su vielos kuoleliu į žemę). Tačiau yra greitesnis ir paprastesnis būdas, kuriam tereikia skalbinių segtukų. Tų pačių metų, kada buvo patrumpinta pagrindinio stiebo viršūnė, birželio mėnesį, virš naujos šakelės ant kamieno prisegamas skalbinių segtukas. Geriausia tai atlikti, kai nauji ūgiai būna apie sprindžio ilgio. Taip jaunas lankstus ūglis nukreipiamas augti horizontaliau ir tarp kamieno ir naujos šakelės suformuojamas artimesnis stačiam kampas. Tai ypač pasitesina kriaušėms, kurių šakelės linkusios augti gana stačiu kampu.

Tokiu būdu trečiaisiais metais jau turime artimas horizontaliai padėčiai šakas, kurias anstyvą pavasarį belieka patrumpinti per 3-4 pumpurus taip, kad paskutinysis likęs pumpuras būtų apatinėje šakelės dalyje (taip bus skatinamas lajos atviresne centrine dalimi formavimas). Vasarą šalinami nuo pagrindinėmis parinktų šakelių vertikaliai išaugę ūgliai. Taip pat paliekamas vienas, stipriausias, viršūninis (pagrindinio stiebo) ūglis.

Vėlesniais metais genima šalinant vertikaliai išaugusias ar į centrinę vaismedžio dalį nukreiptas šakas. Nepaliekama persipynusių, besiliečiančių šakų. Paliekami praėjusių metų ūgliai trumpinami maždaug trečdaliu, skatinant medelį šakotis. Centrinė viršūnė trumpinama smarkiai, paliekant vos pora trejetą pumpurų, kol po kelių metų išvis pašalinama paliekant katilo formos lają.

Sodelio atspindžiai: birželis'2018

Laukimas. Taip būtų galima trumpai nusakyti nuotaikas sodelyje. Ir ne tik lietaus sausros iškankintai žemei. Praėjusios vasaros pabaigoje - rudenį persodinus praktiškai visus gėlynus, vešlumos ir malonių akiai bendrų vaizdų stinga.

Pokyčiai gėlynuose atsispindi pažvelgus į birželio pradžiai žiedus dovanojusių gėlių nuotraukas. Didžioji dalis jų - ilgaamžės. Gėlyno-salos centre šiemet gana gausiai (atsižvelgiant į ne itin didelius kerelius) pražydo baltieji diktonai. Galbūt pasiteisino sprendimas juos perkelti į gėlyno centrą - vakarų vėjai nebeišlaužė stiebų.
   

Baltasis diktonas, gojinis šalavijas 'Ostfrieseland
(Dictamnus albus, Salvia nemorosa 'Ostfrieseland')

Vidinio kiemelio želdyne ryškiausi persodinimo metu nejudinti barškės ir trilapės draikos kerai.

Barškė 'Purple Smoke', gojinis šalavijas 'Caradonna'
(Baptisia australis 'Purple Smoke', Salvia nemorosa 'Caradonna')

Trilapė draika
(Gillenia trifoliata)

Labai džiugina astrancijos. Neįtikėtina, bet net per šį itin ilgai užtrukusį sausą periodą tie kereliai, kurių nepalietė persodinimai, sodelio priesmėliuose auga, žydi ir... negeibsta. Ir visa tai be jokio papildomo laistymo. Persodintieji praėjusio sezono pabaigoje, siekdami išgyventi, nubarstė dalį dar neprasiskleidusių žiedų. Tuos, kuriuos dalinau šį pavasarį, tenka laistyti, antraip nuostoliai būtų neišvengiami. Išties kantri gėlė, dovanojanti ilgą ir gausų žydėjimą.

Didžioji astrancija 'Abbey Road', jazminas 'Snowbelle'
(Astrantia major 'Abbey Road', Philadelphus 'Snowbelle')

Astrancija (Astrantia maxima)

Šiemet gausiau pražydo prieš dvejus metus sodinti bijūnų 'Krinkled White' kerai. Mano dėmesį patraukė aprašas, kuriame buvo ne tik paminėti tvirti, atramų nereikalaujantys stiebai, bet ir tinkamumas kraštovaizdžio želdinimui. Išties, dizainerių pamėgti augalai, ypač naudojami viešoms erdvėms, dažnai turi labai geras charakteristikas. Patikimi, gerai augantys, mažai priežiūros reikalaujantys, nekaprizingi ir labai gerai atrodantys želdynuose.

Puikusis bijūnas 'Krinkled White'
(Paeonia lactiflora 'Krinkled White')

Eksperimentiniame gėlyne karaliauja jaunutės melsvės, šalia jų pražysta vienas kitas pavėsio augalas. Kadangi sodelio pavėsiai nėra itin dosnūs augalams dėl priesmėlio dirvožemio, labai nudžiungu, atradusi gerai augantį pavėsių augalą. Vienas iš tokių - arunkas.
 

Aruncus 'Mysty Lace'
(Aruncus 'Mysty Lace')

Koks gi birželis be jazminų? Kieme pasklidęs malonus jų aromatas kviečia neskubėti ir pabūti ilgėliau.

Jazminas 'Snowbelle'
(Philadelphus 'Snowbelle')

Šiemet gausiausias žiedų - namo priekyje įkurdintas reprezentacinis gėlynas. Jį pertvarkos palietė anksčiau ir stipriau. Praėjusį pavasarį palei numatytą takelį išsidėsčiusį gėlyną panaikinome ir išrovėme  apmirusią žemaūgę kaulenių gyvatvorę, kuri skyrė kiemą nuo ramios kaimo gatvelės. Taip erdvė tapo didesnė, nebesuskaidyta. Naują gėlyną išlenkėme palei pietinę sklypo ribą ir namą. Gėlyno dalis palei namą egzistavo ir anksčiau, tad gėlynas, esantis erdvės centre, tebuvo pastumtas į pakraštį.

Performuota namo priekio zona, centre (dėl skirtingo amžiaus žolytės)
įžiūrimos ankstesnio gėlyno ribos 

Želdynas dar nėra pilnai suformuotas, palikta nemažai tuščios erdvės gėlėms, kurios auginamos bei dauginamos šiems tarpams užpildyti. Tačiau katžolės ir lendrūnai savo vaidmenį atlieka nuoširdžiai.
 

Katžolė 'Walker's Low', smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster',
puošnioji kolkvicija 'Pink Cloud' 
(Nepeta 'Walker's Low', Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',
Kolkwitzia amabilis 'Pink Cloud')

Gojinis šalavijas 'Snow Hill', katžolė 'Walker's Low',
smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster', puošnioji kolkvicija 'Pink Cloud' 
(Salvia nemorosa 'Snow Hill', Nepeta 'Walker's Low',
Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster', Kolkwitzia amabilis 'Pink Cloud')

Gėlyno dalis palei sklypo ribą talpina savyje ne tik daugiametes gėles, bet ir sumedėjusius augalus, kurie anksčiau buvo tiesiog pabirę erdvės pakraštyje.

Raudonžiedis snaputis 'Max Frei', katžolė 'Walker's Low',
gojinis šalavijas 'Snow Hill', smailiažiedis lendrūnas 'Karl Foerster',
dygiosios eglės 'Glauca Globosa' ir 'Bialobok', 
baltoji eglė 'Pendula' 
(Geranium sanguineum 'Max Frei', Nepeta 'Walker's Low',  
Salvia nemorosa 'Snow Hill', Calamagrostis x acutiflora 'Karl Foerster',  
Picea pungens 'Glauca Globosa', Picea pungens 'Bialobok',
Picea glauca 'Pendula')

Nepagalvojimai arba lysvė su dviem "poliais"

Prieš keletą metų daržiuką perkėlėme arčiau vidinio kiemelio, kad dažniau užsuktume šviežių žalumynų ir šis plotelis neliktų visiškos "podukros" vaidmenyje, kai kalba pasisuka apie priežiūrą. Idant žvelgiant iš pamėgtos poilsio zonos akių iškart nepasitiktų svogūnai, žirniai ir kitas žaliasis gėris, daržiuko priekyje suformavau 4-5m ilgio ir 1m pločio lysvę, kurioje įkurdinau bijūnus. Po kiek laiko iš gėlynų šalia bijūnų persikraustė narcizai. Bijūnai žydi neilgai, tačiau jų žydėjimo laikotarpis išties efektingas, ypač kai vienu metu pražysta visa eilė. 

 
Kol tarpai tarp gyvatvore sodintų tujų buvo gana žymūs ir pro juos patekdavo nemažai saulės šviesos, džiaugiausi rezultatu. Prabėgus keleriems metams tujos beveik suaugo ir ėmė rastis vis daugiau šešėlio. Narcizų-bijūnų lysvė įgijo tarsi du polius - vienas maudosi saulės spinduliuse, kai tuo tarpu kitas didžiąją dienos dalį patenka į tujų gyvatvorės metamą šešėlį (gyvatvorė įkurdinta palei pietinę sklypo ribą).

Pasikeitusios augimo sąlygos, žinoma, įtakoja augalus. Pavasarį pavėsingame lysvės "poliuje" augalai pabunda gerokai vėliau. Šiuo metu ypač gerai matyti laiko žirklės. Saulėtame poliuje esantis bijūnas jau krauna žiedinius pumpurus, kai tuo tarpu pavėsingame poliuje esančio bijūno stiebai dar tik stiebiasi aukštyn ir pamažu išvynioja lapus:

Praėjusiais metais bijūnų žiedai per lysvę ritosi paeiliui, paskutinysis pradėjo žydėti tik pirmajam nužydėjus. Tai būtų galima laikyti pliusu - bijūnų žiedai džiugina igiau, tačiau prarandamas taip laukiamas "top" metas, kai visa lysvė vienu metu apsipila žiedais. Tas pats dėsningumas matomas stebint narcizų žydėjimą. Saulėtame poliuje narcizai jau nužydėję, per vidurį lysvės šiuo metu žydėjimo pikas, o šešėlingame poliuje mažiau gausūs žiediniai pumpurai dar tik laukia savo valandos.

Tai viena pirmųjų pamokų apie saulę ir šėšėlį, kurią suteikė nedrąsiai šešėlius besijaukinantis kiemas. Plotelių, kurie palaipsniui pereina nuo saulėtos dalies iki šešėlių, želdinimas turėtų būti kur kas geriau apgalvotas. Saulei keliaujant dangumi, o didesnių augalų šešėliams slenkant žemės paviršiumi, augimo sąlygos vos poros metrų atstumu gali gerokai skirtis. Pažinti želdinamą plotelį, žinoti, kur, kada ir  kiek būna saulės bei šešėlio - būtinieji namų darbai prieš imantis detalesnio planavimo.

Iš sodininko mėgėjo knygų lentynos

Šaltasis metų laikas sodininkui mėgėjui idealus svajoti, planuoti, naršyti internetinius augalų augintojų puslapius ir, žinoma, skaityti. Sodininkams skirtos literatūros spektras gana platus. Galima būtų išskirti keletą kategorijų, tačiau griežtų ribų tarp jų nėra ir dažna knyga, ypač skirta tam tikrai sodo nišai, apima kelias grupes:

• įkvepiančios sodo dizaino knygos, gausios idėjų, gilesnio požiūrio ar leidžiančios sekti kuriančiojo minčių seką;
• patariančios sodo dizaino knygos, kuriose paprastai dėstomi dizaino principai bei galima rasti gana konkrečių patarimų;
• augalų žinynai, supažindinantys su augalais ir jų poreikiais;
• praktinės sodo knygos, kuriose detaliai paaiškinama, kaip atliekamas vienas ar kitas darbas sode.

Šiandien norėčiau pasidalinti įspūdžiais iš per pastarąjį pusmetį perskaitytų sodininkams skirtų knygų:

•  Blom, Jinny. (2017) The Thoughtful Gardener, Jacqui Small LLP.

Dizainerės Jinny Blom kurti sodai - iš pirmo žvilgsnio lengvi, gausūs persipinančių augalų, natūraliai įsiliejantys į aplinką, tačiau po neformaliu šydu slepiantys labai aiškią struktūrą. Tokia ir pati knyga -  neformalus pasakojimas, mintis po minties praskleidžiantis sodų kūrimo šydą, tačiau stabtelėjus ir apmąsčius, kalbantis apie labai aiškius žingsnius, vedančius nuo sodo konteksto, idėjos iki baigiamųjų pagrindinio sodo kūrimo etapo elementų bei gyvenimo sode. Jinny Blom daug dėmėsio skiria sodo kontekstui - tiek istorijai, tiek supančiai aplinkai. Akcentuojama sodo skeleto (struktūros) svarba, aptariamos jo sudėtinės dalys ir aspektai. Ir tik vėliau pereinama prie augalų grupių, jų suteikiamo efekto sode. Kiekvieno skyriaus pabaigoje aprašomas dizainerės kurtas sodas, kuris puikiai iliustruoja skyriuje aptartus aspektus. Sodai labai skirtingi, kaip ir juos supanti aplinka, tačiau visi pasižymi stipria pagrindine idėja. Autorė siekia kurti ilgaamžius sodus, nesivaikant sodinių madų, tačiau pasiimant iš jų tai, kas tinka kuriamam sodui. Ši knyga patiks tiems, kas ieško gilesnės minties, įkvėpimo, linkę mintimis grįžti prie perskaityto teksto ir "sukramtyti" informaciją patys. 

•  James, Matt. (2017) Sodas: idėjos, dizainas, augalai,  Alma Littera.

Praktinė patariančioji sodo dizaino knyga pradedančiam ar vos prakutusiam sodininkui-mėgėjui apie dizainą iš augalų perspektyvos. Čia nerašoma apie sodo griaučių (struktūros) kūrimą, erdvių formavimą, koncentruojamasi į augalų parinkimą ir želdyno komponavimą. Knyga pradedama nuo sodo sąlygų aptarimo (dirvožemis, padėtis pasaulio šalių atžvilgiu ir pan.), tada  pereinama prie augalų grupių, jų tikslinio naudojimo ir atliekamų funkcijų sode aptarimo. Vėliau aprašomi sodų stiliai - išskiriami esminiai bruožai, aptariama, kur stilius tinka, nurodomi būdingi augalai. Sekančiame skyriuje trumpai nusakomi esminiai dizaino principai, aprašomos augalų formos, spalvos, tekstūros, kvapai, sezoniškumas, duodama patarimų kaip tai panaudoti sode. Man asmeniškai vertingiausiu pasirodė skyrius, kuriame pereinama prie želdyno komponavimo. Čia kalbama apie struktūrinius, pagrindinius teminius, dėmesį traukiančius, akcentinius, tarpus užpildančius augalus. Aprašomi augalų derinimo pagrindai - aukščio sluoksniai, komponavimas trikampiais ir piramidėmis (naudingas siaurame gėlyne), blokais, bangomis, atsitiktinis maišymas (pievos principu). Galiausiai knygoje pateikiami želdinimo pavyzdžiai skirtingoms situacijoms. Didžiausias lietuviškojo leidimo minusas - sunkiai limpantis, laisvai neplaukiantis, tarsi sustabarėjęs tekstas. Kadangi nesu varčiusi originalo anglų kalba, sunku pasakyti, ar tai vertimo pasekmė, tačiau įspūdis susidaro būtent toks.

•  (2015) Proeven in de Tuinen Mien Ruys, Stichting Tuinen Mien Ruy.

Šioje knygoje olandų, vokiečių ir anglų kalbomis trumpai aprašomi Mien Ruys sodai Olandijoje. Kaip kad numano tinklalaštį ilgesnį laiką sekantis skaitytojas, knygą parsivežiau iš kelionės Olandijoje. Čia trumpai aprašomi eksperimentiniai dizainerės sodai, kiekvieno iš jų idėja ir atsiradimo istorija, pateikiamos kiekvieno sodo dizaino schemos (be konkrečių augalų), kurios puikus idėjų aruodas planuojančiajam savąjį sodą. Fotografijos, kaip kad dažnai esti su sodų fotografija, pranoksta originalą. Knygoje esama ir dizainerės minčių, man labai įstrigo išvedančioji paralelę tarp abėcėlės ir skirtingų augalų kiekio sode. Jei iš abėcėlės žmogus sudėlioja žodžius, sakinius ir taip gali išreikšti begalę minčių, tai ar nepakaktų augalų abėcėlės konkrečiame sode? Juk net ir su nedidele augalų palete atsiveria begaliniai dizaino horizontai. Išties, paprastumas, vienovė, pakartojimas, ritmas taptų kur kas lengviau pasiekiami.

•  Ziffer, Amy. (2014) The Shady Lady's guide to Northeast shade gardening, University Press of New England.

Knyga skirta daugiamečiams žoliniams šešėlingo sodo augalams, jų pasirinkimui. Didžiąją knygos dalį sudaro augalų aprašai, kurie labai patogiai sugrupuoti pagal pritaikymą sode - gilesniam ir lengvesniam šešėliui. Grupavimas smulkinamas pagal augalų komponavimo grupes - struktūriniai, akcentiniai augalai, pavasario gėlės, kurios vėliau nunyksta, svogūniniai augalai, paparčiai. Autorė labai palegvina sodininko dalią, mat knygai augalai atrinkti laikantis šių pricipų: augalai šešėlį turi mėgsti, ne tik toleruoti; jie turi būti patikimi (ne pernelyg agresyvūs, atsparesni ligoms ir kenkėjams), vizualiai patrauklūs sode. Amy Ziffer taip pat supažindina su sodininkavimo šešėlyje ypatybėmis, šešėlingų sodų tipais, negaili konkrečių patarimų, kaip atsirinkti tinkamus augalus. Augalų aprašai išsamūs, patrauklūs ir lenvai skaitomi, nurodantys ne tik augalų pliusus, bet ir realius minusus (kas, sutikite, nedažnai sutinkama). Knyga pritaikyta Šiaurės Rytų Amerikos regionui, joje aptariama ir ten aktuali elnių problema, šešėlingi sodai kalnuotoje/uolėtoje vietovėje, vietiniai žoliniai augalai, naudojami krūmai. Nepaisant to, absoliučiai didžioji dalis knygoje pateikiamos informcijos pritaikoma Lietuvoje, mat gyvename panašioje augalų atsparumo šalčiui zonoje ir soduose naudojamų daugiamečių žolinių augalų paletė panaši.

•  Oudolf, P., Gerritsen, H. (2013) Dream Plants for the Natural Garden, Frances Lincoln Limited.

Šios knygos pirmasis leidimas pasirodė 1999 olandų kalba, po metų knyga buvo išleista ir  anglų kalba. Ją būtų galima įvardinti moderniąja klasika. Geriausias ir tiksliausias glaustas daugiamečių (ir ne tik) žolinių augalų žinynas, kokį tik esu skaičiusi ar varčiusi. Ši knyga būtų aktuali ne vien tik sodininkams, besižavintiems natūralistiniu želdinimu. Autoriai apsiriboja patikimais augalais, reikalaujančiais mažai priežiūros, tačiau jų paletė anaiptol nėra siaura. Labiausiai žavi glausti, bet itin tikslūs, specifinę informaciją pateikiantys augalų aprašai. Pavyzdžiui, trilapė draika įvardijama kaip galinti augti ne tik saulėje ar pusšešėlyje, bet net ir sausame šešėlyje, ne kiekvienais metais žydinti pilnu pajėgumu dėl, tikėtina, vėlyvų šalnų. Arba melsves patariama auginti gerai drenuotame pusšešėlyje ar šešėlyje, kuris nebūtų pernelyg drėgnas ar pernelyg gausus organikos, smėlingesnis dirvožemis su pakankamu kiekiu maistingųjų medžiagų įvardijamas kaip idealus norint auginti melsves (kas skiriasi nuo dažnai sutinkamų rekomendacijų). Ar esate apie tai skaitę kurioje nors kitoje knygoje? Negana to, knygoje yra skyreliai, skirti invazyviems (kuriuos įsileidžiant į sodus reiktų žinoti, ką darome) ir įnoringiems (vienuose soduose puikiai tarpstantiems, o kituose, rodos, panašių sąlygų soduose, nepritampantiems) augalams.

Laiko ženklai: geltonai - mėlynas gėlynas

Šio gėlyno istorija viena ilgiausių sodelyje. Spalvinė gėlyno gama - šaltai geltonos ir mėlynos derinys papildomas pilkais, baltais ir violetiniais tonais -  nusistovėjo prieš penkerius metus. Augalų asortimentas kito ieškant patikimų augalų bei mokantis derinti augalus. Būtent šio gėlyno dėka gavau pirmąsias praktines augalų komponavimo atsižvelgiant į kero formą bei faktūrą pamokas.

2017m. liepos mėn.

Atėjus metui atnaujinti katžolių ir vilnotųjų notrų kerus, turėjau progą pagalvoti ir apie kitus gėlyno aspektus:

• atsirinkus patikimus bei gražią kero formą išlaikančius augalus, gėlynas pristigo optinio lengvumo ir gyvybės;
• didžiąją sezono dalį vyrauja katžolių žiedų mėlis. Šalto geltonio sumedėjusių augalų lapija ir vilnotųjų notrų pilkšvi atspalviai nesuteikia pakankamos spalvinės žaismės, trūksta spalvas tarsi suliejančio, apjungiančio elemento;
• viduryje sezono dėl pakartotinio žydėjimo nupjovus didžiąją dalį priekinės linijos užimančias katžoles, gėlynas porai savaičių ištuštėja, nėra augalų-kaimynų, kurie pridengtų šias laikinas tuštumas.

Kaip kad jau užsiminiau, spalvinę gėlyno temą padeda įgyvendinti sumedėję augalai. Centriniu erdvės augalu pasirinkta geltonlapė raudonojo ąžuolo forma. Gėlyne atkartojamas gretimame augalų plotelyje augantis jazminas geltonais lapais. Šaltu geltoniu prisideda ir tarpinis kadagys.

Sumedėjusių augalų schema, 2017m. rugpjūčio mėn.

Raudonasis ąžuolas 'Aurea', tarpinis kadagys 'Pfizeriana Aurea',
darželinis jazminas 'Aureus'
(Quercus rubra 'Aurea', Juniperus x media 'Pfizeriana Aurea',
Philadelphus coronarius 'Aureus')

Geltonai žydinčių gėlių nėra daug - keletas geltonųjų viendienių kupstų, pora barškių 'Carolina Moonlight'. Viendienės įneša gyvybės kai gausius mėlynus žiedus iškėlę sibiriniai vilkdalgiai ima pamažu traukti žydėjimo finišo link. Planuodama pokyčius sodelio gėlynuose, išsikėliau sau mini užduotį - atkartoti ką nors iš augalų, augančių gretimose sodo erdvėse. Taip geltonai-mėlyname gėlyne atsirado mėlynai žydinčios barškės (kaip vidinio kiemelio aidas). Joms į kompaniją pasodinau ir pora geltonus žiedus skleidžiančiųjų. Barškės - ilgaamžiai augalai, tad jų indėlio teks luktelėti bent pora-trejetą metų.

Geltonoji viendienė
(Hemerocallis lilioasphodelus)

Sibiriniai vilkdalgiai
(Iris sibirica, Iris sibirica 'Alba')

Katžolė 'Walker's Low'
(Nepeta 'Walker's Low')

Struktūriškumo gėlynui suteikia stambesnius lapus turintys augalai - akantai, vilnotosios notros. Tačiau pastarųjų metų vaizdas tapo pernelyg statiškas.

Švelnusis akantas, vilnotoji notra 'Helen von Stein'
(Acanthus mollis, Stachys lanata 'Helen von Stein')

Idant gėlynas taptų optiškai lengvesnis ir žaismingesnis, nutariau pasitelkti į pagalbą dekoratyviąsias žoles. Gėlynas prigludęs prie šiaurinę sklypo ribą žyminčios spygliuočių eilės, tad orientuotas į pietų pusę ir visą dieną apšviečiamas saulės. Dirvožemis čia taip pat lengvesnis nei kituose želdynams skirtuose ploteliuose. Dekoratyviųjų žolių tarpe mano akį patraukė virblės - vidutinio ūgio žolės gražiai išlinkstančiais stiebais bei mėgstančios saulėtas skurdesnes vietas. Patrauklios išlieka labai ilgai. Netgi dabar, vasario mėnesį, jų kupstai vis dar puikiai išlaikę būdingą formą.

Virblė
(Achnatherum calamagrostis)

Ankstesnę galinę gėlyno liniją pokyčiai palietė minimaliai - sibirinių vikdalgių ir akantų gretas praėjusį sezoną papildžiau barškėmis (Baptisia australis). Vidurinę ir priekinę gėlyno linijas atėjus pavasariui planuoju apjungti ir pakeisti sodinimo schemą. Idant išgauti labiau persipinantį vaizdą, katžoles, virbles ir vilnotąsias notras planuoju sodinti įstrižais šuorais. Didesnis svoris numatytas dekoratyviosioms žolėms, katžolių planuoju palikti mažiau. Viliuosi, kad minštesnis ir judresnis virblių siluetas taps skirtingus gėlyno augalus į vienį apjungiančiu elementu. Pakeistas išdėstymo būdas ir virblių kaimynystė taip pat turėtų lemti patrauklesnį gėlyno vaizdą laukiant pakartotinio katžolių žydėjimo.

Daugiamečių gėlių sodinimo schema, 2017-2018m.

Kadangi virblių šiam pavasariui būsiu pasidauginusi maždaug pusę reikiamo kiekio, joms skirtus plotelius ketinu paįvairinti gojiniais šalavijais 'Caradonna' ir/ar patogoninėmis verbenomis. Galbūt šis laikinas sprendimas pasiteisins, violetiniai tonai pritiks ir... užsiliks ilgesniems metams.

Gojiniai šalavijai 'Caradonna', patagoninės verbenos
 (Salvia nemorosa 'Caradonna', Verbena bonariensis)

Pabaigai - tradiciniu "Laiko ženklų" įrašams tapęs trumpas žvilgsnis į gėlyno evoliuciją.

2015m. birželio mėn.

2014m. liepos mėn.

2014m. birželio mėn.

2013m. birželio mėn.

2011m. liepos mėn.

Laiko ženklai: šiaurinis gėlynas

Namo šiaurinėje pusėje esančiam gėlynui tai bus pirmasis sodelio tinklaraščio įrašas. Dabar matomą formą paskirtas plotelis įgavo 2014 metais. Prieš tai čia žaliavo žolytė su įsiterpusia nedidele kadagių ir gėlių kompozicija. Didėlesnis gėlynas čia užgimė dėl keletos priežasčių:

• norėjau atskiro dalį dienos užpavėsinto augyno savajai miškinių lelijų kolekcijai;
• esama gėlių kompozicija neturėjo ryšio su aplinka, buvo tarsi "pamestinukė";
• stebėdama sodą priėjau išvados, kad reikalinga numatyti  sode bent dvi pasisėdėjimo vietas, kad ramiam poilsiui su šeima ar draugais didžiąją dienos dalį būtų galima rinktis arba saulėtą, arba pavėsingą kampelį. Kadangi pirmoji vieta (terasa) numatyta rytinėje namo pusėje, antrąjai puikiai pritiko šiaurinė pusė.

Prie namo numatėme pusapvalę pasisėdėjimo aikštelę ir jai skirtą plotą apsupome gėlynu, pereinančiu į miškinėms lelijoms dedikuotą plotelį. Iš sumedėjusių augalų čia karaliauja jazminai, šermukšniai ir seniau sodinti kadagiai 'Mint Julep', kurie po truputį baudžiasi užimti daugiau erdvės, nei numačiau juos sodindama.

Sumedėjusių augalų schema, 2017m. rugpjūčio mėn.

Pirmuosius pora metų gėlynas atstojo eksperimentinį plotelį - čia išbandžiau pirmuosius pavėsingų vietų augalus: arunkus, rusmenes, telimas, astilbes, notras, astrancijas, draikas. Netrukau pastebėti, kad tik dalis gėlyno gauna daugiau šešėlio, kita dalis kone visą dieną maudosi saulės spinduliuose. Taip gimė mintis gėlyną sibirinių vilkdalgių (Iris sibirica) juosta simboliškai padalinti į dvi dalis.

Sodinimo schema, 2017m. rugpjūčio mėn.

Praėjusį sezoną persodindama gėlyną saulėtesnėje pusėje įkurdinau katžoles 'Walker's Low', mat būtent toliau erdvėje yra geltonai-mėlynas gėlynas, kuriame veši tiek katžolės, tiek sibiriniai vilkdalgiai.

Snapučiai 'Rozanne', sibiriniai vilkdalgiai, katžolės 'Walker's Low'
 (Geranium 'Rozanne', Iris sibirica, Nepeta 'Walker's Low')

Pavėsingesnėje pusėje vietą rado vidinio kiemelio priešakinėse linijose atsikartojantys snapučiai 'Rozanne', astrancijos ir melsvės (tik čia parinkau kitas veisles). Sibirinių vilkdalgių juosta nėra vienalytė - pagrindą sudaro rūšiniai sibiriniai vilkdalgiai (Iris sibirica), tarp jų įsimaišo baltažiedė forma 'Alba' ir tamsiai violetinius žiedus skleidžiantys bei vėliau žydintys 'Demure Illini'.

Sibiriniai vilkdalgiai 'Demure Illini', didžiosios astrancijos 'Abbey Road'
 (Iris sibirica 'Demure Illini', Astrantia  major  'Abbey Road')

Kad pagyvinti vyraujantį mėlyną/violetinį/bordo koloritą gėlyną papildžiau baltais ir gelsvais tonais. Iš minėtų baltų sibirinių vilkdalgių 'Alba' ir mėlynai žydinčių rūšinių vilkdalgių žydėjimo estafetą vėliau perima violetinių 'Demure Illini' bei baltų su gelsvomis dėmėmis 'Dreaming Yellow' sibirinių vilkdalgių duetas.

Itoh bijūnai 'Bartzella', sibiriniai vilkdalgiai 'Dreaming yellow' ir 'Alba'
 (Paeonia (Itoh) 'Bartzella', Iris sibirica 'Dreaming yellow', 'Alba')

Birželį baltus žiedus skleidžia jazminai, spalvų gamą geltnonais žiedais ateityje papildys Itoh bijūnai 'Bartzella'.

Darželinis jazminas 'Aureus', jazminas 'Snowbelle'
 (Philadelphus coronarius 'Aureus', Philadelphus 'Snowbelle')

Gelsvi tonai sezono metu matomi jazmino 'Aureus' ir parinktų melsvių lapijoje. Pasodinau dvejų skirtingų veislių melsves. Tačiau šios (bent jau pirmaisiais metais) atrodo lyg būtų dvynės.

Melsvės 'Touch of Class' ir 'Catherine'
 (Hosta 'Touch of Class', 'Catherine')

Peržiūrėjus ankstesniais metais darytas nuotaukas teko konstatuoti faktą, kad nešina fotoaparatu į šį sodo kampelį užsuku pernelyg retai. Tad laiko ženklų kadrų kiekis šįkart tebus kuklus.

2017m. birželio mėn.

2017m. liepos mėn.